7,5–8,5% investuotojams siūlanti bendrovė žemesnių palūkanų nelaukia

Kaip jau pranešta, „INVL Asset Management“ į atsinaujinančios energetikos projektus investuojančio fondo „INVL Renewable Energy Fund I“ įmonė „REFI Energy“ įgyvendina viešą obligacijų siūlymą, per kurį siekia pustrečių metų pasiskolinti 8 mln. Eur. Siūlymo palūkanos paaiškės po aukciono, kuriame investuotojai pavedimus gali teikti 7,5–8,5% intervale.

Palūkanas investuotojams žadama mokėti kas ketvirtį. Obligacijos yra užtikrintos bendrovę kontroliuojančio „INVL Renewable Energy Fund I“ garantija visai sumai ir priskaičiuotoms palūkanoms.

Minimali investuojama suma yra 1.000 Eur.

Viešas obligacijų siūlymas vyksta iki vasario 17 d. 13 val.

Esami investuotojai gali mainyti turimas obligacijas į naująsias, taip pat pasirinkdami jiems priimtiną palūkanų lygį.

Pirma laiko

Viešai siūloma emisija yra emitento sugrįžimas į kapitalo rinką refinansuoti obligacijų emisijos su 9,5% palūkanomis, išleistos 2023 m. rudenį, kai EURIBOR palūkanos buvo pasiekusios piką. Naujos emisijos siūlomų palūkanų skirtumas atitinka palūkanų pokyčius per laikotarpį nuo pirmosios emisijos išleidimo.

„Tai labiau atspindi rinkos faktorių nei rizikos pasikeitimą su pačiais projektais“, – siūlomą kainą vertino Mykantas Urba, FMĮ „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas.

Palūkanų dydžio nusistovėjimą aukcione turėtų nulemti mažmeniniai investuotojai.

„Mažmeniniai investuotojai pastaruoju metu sutinka su mažesnėmis palūkanomis, nes tik neseniai tapo ši turto klasė taip plačiai prieinama. Kombinuojant su tuo, kad ne naujokas rinkoje, manau, galima tikėtis ir apatinio rėžio“, – svarstė M. Urba.

Refinansuoti emisiją bendrovė siekia, likus 4 mėnesiams iki išpirkimo termino, pasinaudodama ankstyvo išpirkimo teise. Refinansavimas organizuojamas tuo metu, kai rinkų dalyviai šiemet tikisi dar bent 3 ECB palūkanų mažinimų.

„Grynai praktinis dalykas – kad nepasiliktume kaip studentai visko paskutinei nakčiai. Kadangi yra gana didelis neapibrėžtumas ir dėl JAV prezidento veiksmų, norėjome rasti momentą, kada yra sąlyginė ramybė, ir atlikti šį darbą, kurį vienaip ar kitaip planavome padaryti, – investuotojams skirtame seminare argumentavo Liudas Liutkevičius, fondo „INVL Renewable Energy Fund I“ vadovaujantis partneris. – Gyvename didelio neapibrėžtumo laikotarpiu – karas kaip vyko, taip vyksta, dar yra intencijų prekybos karą pradėti.“

„Mano nuomone, ECB yra vietos dar sumažinti (palūkanas – VŽ), bet ne tiek baisiai daug, ypač atsižvelgiant į tai, kas vyksta ne tik Europoje, bet ir už Atlanto. Spekuliacijų į vieną ar kitą pusę rinkose netrūksta“, – antrino Eglė Džiugytė, platinimą organizuojančio Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė. 

„Galbūt nori išsispręsti šį klausimą dabar, o vėliau šiais metais koncentruotis į kitas kapitalo dalis ir jų susitvarkymą“, – spėjo M. Urba.

Naujai išleidžiamoms obligacijoms bendrovė irgi nusimačiusi ankstyvo išpirkimo teisę. Tačiau bendrovę valdančio fondo atstovai užsimena, kad toks įvykis bent šiemet veikiausiai nenutiktų.

„Pagal planuojamus pinigų srautus nepasinaudotume (teise – VŽ), nes visgi bus investuojama daug lėšų į 174 MW projekto statybas, ir mažai tikėtina situacija, kad galėsime tai šiemet padaryti“, – sakė Linas Tomkevičius, fondo „INVL Renewable Energy Fund I“ partneris.  

Be šios 8 mln. Eur emisijos, šiemet fondas dar turi refinansuoti 8 mln. Eur lapkritį, 17 mln. Eur skolos įsipareigojimo refinansavimas sukanka 2026 m. gegužę.

„Planuojame, kad refinansavimo procesas prasidės gerokai anksčiau negu išpirkimo datos“, – teigė L. Tomkevičius.  

Pardavimo procesai

„REFI Energy“ skirta obligacijomis pritraukti investuotojų lėšas, kurias perskolina fondo portfelio įmonėms, plėtojančioms saulės elektrinių projektus Lenkijoje ir Rumunijoje. Saulės elektrines statantis, prijungiantis ir paleidžiantis fondas siekia uždirbti iš elektrą jau generuojančių objektų pardavimo ir užbaigti veiklą 2028 m. su galimybe pratęsti ją iki 2030 m.

Fondas suplanavęs išplėtoti ir parduoti iš viso 389 MW galios saulės elektrinių parkų. Šių metų pradžioje projektų portfelyje buvo jau veikiančių, tebestatomų ir dar tik planuojamų statyti saulės elektrinių.

„Visų projektų portfelis yra baigtinis, mes naujų projektų neieškome, koncentruojamės į esamą portfelį, į statybas, į kokybę ir projektų pardavimą“, – aiškino L. Liutkevičius.

Fondas Lenkijoje šiuo metu siekia užsitikrinti piniginius srautus – visi, išskyrus vieną, lenkiško portfelio projektai yra laimėję CFD (sutartys dėl kainų skirtumo) aukcionus.

„Tai yra valstybės užtikrintas įsipareigojimas supirkti elektros energiją 15 metų į priekį. Tai 15 metų bus parduodama elektros energija pagal valstybės užtikrintus įsipareigojimus. Kainos indeksuojamos ir šiuo pagrindu bus kuriamas pinigų srautas, kuris ateityje bus parduodamas investuotojams kaip finansinis instrumentas“, – progresą Lenkijoje įvardijo L. Tomkevičius.

O Rumunijoje „aktyviai“ pardavinėjamas vienas portfelis.    

„Šiuo metu yra gauti komerciniai pasiūlymai įsigyti visą portfelį ir vyksta procesai, susiję su pardavimu“, – sakė fondo partneris.

Rumunijoje fondas tikisi baigti paskutinį projektą 2027 m. viduryje.  

[infogram id="95829787-70a4-407d-883a-1958908bdec0" prefix="mFv" format="interactive" title="„Renewable Energy Fund I“ portfelis"]

Fondo atstovai klausiami susilaiko nuo prognozių, tačiau nurodo, kad iš šiuo metu gaunamų pasiūlymų parduodamiems saulės elektrinių projektams matyti, kad „būtų ir grąžinamos paskolos, ir uždirbama pelno investuotojams į fondo investicinius vienetus“.

„Didžiausios rizikos, mano nuomone, susijusios su tinklais ir prisijungimu. Iš praktikos matome, kad tinklai yra perkrauti užklausų, jie yra labai lėti, biurokratiški, tokia pati situacija visoje Europoje. Didžiausia rizika, kad projektas gali būti pastatytas, bet negeneruoti elektros energijos ilgą laiką, nes negali būti prijungtas prie tinklų“, – klausiamas apie saulės elektrinių plėtojimo Lenkijoje ir Rumunijoje rizikas ateinančius 2–3 metus, sakė L. Liutkevičius.

Fondo partneriai nurodė, jog visi jų vystomi projektai turi „prisijungimo sutartis numatytais laikotarpiais, kad projektai bus prijungti prie tinklų, kai bus pastatyti“.

Į ką gali išvirsti nesuvaldytos atsinaujinančios energetikos projektų rizikos, rodo estų atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ istorija Baltijos biržoje, kai bendrovės rezultatai kentėjo dėl laiku neįgyvendintų projektų ir prisiimtų energijos tiekimo įsipareigojimų klientams. Situaciją apsunkino ir elektros kainų kintamumas.  

„Dirbame su kainų prognozėmis, skirtomis bankams ir apimančiomis 30 metų. Porą ketvirčių matome, kad yra stabilumas kainų atžvilgiu, taigi tas nepastovumas, kurį turėjome, ypač 2024 m., sustojo. Pastaruoju metu galima matyti, kad kainos gal netgi šiek tiek auga“, – sakė L. Liutkevičius.

Atsižvelgiant į gausą projektų su skirtingomis išplėtojimo stadijomis, investicinį pasiūlymą gali vertinti pagal garantuotojo bendro viso projektų portfelio skolos lygį, mano Benas Poderis, investicijų valdymo įmonės „Nter Asset Management“ partneris.

„REFI Energy“ valdantis fondas yra užsitikrinęs 57,9 mln. Eur investuotojų lėšų nuosavo kapitalo forma. Dar 33 mln. Eur pritraukta skolos, įskaitant obligacijas, forma, skolinantis specialioms įsigijimo bendrovėms.

„Jis duoda garantiją 8 mln. Eur obligacijoms, kurios skirtos refinansavimui, man atrodytų, jog tokia obligacija užtikrinta pakankamai ir jos siekiama kainodara mažmeniniams investuotojams yra adekvati, – vertino B. Poderis. – Žiūrint į perspektyvą ir fondo tikslą pritraukti 150 mln. Eur skolos iki 2026 m., be abejo, ta situacija atrodytų kitaip, jeigu portfelis būtų pasiekęs 75% skolos lygį. Bet taip nėra ir atrodo, kad greitu metu nebus.“

Užtikrinimo priemonės

Skolinantieji „REFI Energy“ iš emitento įkaitų negaus, kaip užtikrinimo priemonė pateikiama bendrovę valdančio fondo garantija visai 8 mln. Eur sumai ir išmokėtinoms palūkanoms.

„Fondo garantija yra solidus užstatas, tai iš esmės skolininku padaro patį fondą – prižiūrimą rinkos dalyvį, kurio valdymo įmonė negalėtų sau leisti likti su nepadengtomis skolomis kreditoriams, nes tai būtų point of no return, – sakė B. Poderis. – Kad fondo kreditoriai neatgautų pinigų, investuotojai turėtų prarasti 100% investuoto kapitalo, nes kreditoriai turi pirmenybę.“

Leidžiamas fondo garantuojamas obligacijas galima vertinti kaip 58 mln. Eur fondo grynųjų aktyvų užskolinimą 8 mln. Eur.

„Užsienyje yra net specializuotų privačios skolos fondų, kurie užsiima skolinimu pagal grynuosius aktyvus kaip dedikuota strategija – skolina į realų turtą investuojantiems fondams 10–20% nuo jų grynųjų aktyvų vertės, tikrindami ir patį portfelį, ir efektyvų skolos lygį, manydami, jog yra labai mažas statistinis šansas, kad profesionalaus ilgamečio valdytojo fondas praras, tarkime, daugiau nei 80% vertės“, – nurodė „Nter Asset Management“ partneris.  

„Pati finansinė (fondo – VŽ) pozicija atrodo solidžiai. Nuosavo kapitalo yra pakankamai“, – pritarė M. Urba. 

„Invalda INVL“ grupės įmonių valdomų fondų kontroliuojamoms bendrovėms iki šiol žinomo rinkos dalyvio teigiamos garantijos kai kuriose situacijose reikšmingai pagerindavo emitento rizikos lygį.

„Kai fondas garantavo už „FERN Group“, ten viskas buvo labai smarkiai ant garantijos, nes skaičiai labai nekokie buvo. Čia situacija geresnė – tiek ir patys projektai skirtingose stadijose, ir portfelis diversifikuotas, ir turto turi“, – konstatavo M. Urba.