Rusiškos SkGD Europoje slepiasi po svetimais vardais – išeitį galbūt pasiūlys D. Trumpas

Pasaulyje suskystintų gamtinių dujų (SkGD) prekybos apimtis sparčiai auga – sausį šios energijos žaliavos pirkėjai visame pasaulyje importuos rekordinius 38,12 mln. t.

Tai lemia naujų tiekėjų atsiradimas ir tai, kad Europa siekia pakeisti gamtines dujas, anksčiau vamzdynais keliavusias iš Rusijos. Duomenų analizės bendrovė „Kpler“ prognozuoja, kad sausį bendras SkGD importas į Europą padidės 8,7%, iki 11,82 mln. t, palyginti su 10,87 mln. t gruodį, ir bus didžiausias nuo 2023 m. balandžio, skelbia „Reuters“.

Nors tikėtina, jog sausį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, SkGD importas į Europą padidės, tikimasi, kad iš Rusijos bus importuota 1,6 mln. t, arba 11,6% mažiau nei gruodį (1,81 mln. t).

Importas iš Rusijos augo

Nors ES deklaravo tikslą iki 2027 m. visai atsisakyti rusiškų dujų, „Financial Times“ rašo, kad kai kurios didžiosios ES valstybės importuojamų šios kilmės SkGD kiekį net padidino.

Dujos į ES daugiausia importuojamos per Belgijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Nyderlandų dujų terminalus, tačiau šių šalių ministrai nurodo, kad tik nedidelė dalis įvežamų dujų naudojama vidaus rinkoje, didžioji dalis vamzdynais iškeliauja į kitas ES šalis, tarp jų Vokietiją.

Nors lapkritį Vokietija nurodė savo valstybės valdomiems importo terminalams atsisakyti bet kokių Rusijos SkGD krovinių, ji toliau sėkmingai importuoja rusiškas dujas kaip belgiškas, nors Belgija ir neturi savo dujų išteklių. 

„Vokietija uždraudė importuoti rusiškas SkGD per savo uostus. Tačiau iš Prancūzijos ir Belgijos oficialiai importuojamos dujos iš tiesų iš dalies yra rusiškos SkGD, bet jų kilmė yra paslepiama“, – leidinys cituoja Angelą Koutsį, Belgijos analitinio centro „Bond Beter Leefmilieu“ energetikos politikos pareigūną.

Pastarasis centras kartu su Vokietijos aplinkosaugos grupėmis „Deutsche Umwelthilfe“ ir „Urgewald“ bei Ukrainos nevyriausybine organizacija „Razom We Stand“ parengė ataskaitą, kurioje teigiama, kad rusiškos dujos vis dar sudaro 3–9,2% Vokietijos dujų importo. Jos importuojamos per kitas ES valstybes.

Neįmanoma atsekti

Viena pagrindinių problemų, susijusių su rusiškų dujų importo ribojimais, – galimybė jas atsekti. Nuo tada, kai rusiškos dujos patenka į ES vidaus rinką, niekas negali pasakyti, kuria kryptimi jos toliau nukeliauja. 

Šalys, kurios iš tiesų importuoja ir naudoja rusiškos kilmės SkGD, nurodo tos valstybės, iš kurios jas atsiveža, kilmę, nors iš tiesų dujos atgabentos iš Rusijos. Galutinis rezultatas – visos susijusios šalys gali teigti, kad nėra atsakingos už vis dar didėjančią rusiškų SkGD paklausą.

„Dėl skaidrumo stokos ES dujų vidaus rinkoje valstybės narės baksnoja pirštais vienos į kitas, o tai lemia neveiklumą prieš Rusijos SkGD, nes nė viena nesijaučia atsakinga“, – teigė A. Koutsis.

Iki nacionalizacijos 2022 m. Rusijos valstybinei dujų bendrovei „Gazprom“ priklausiusi bendrovė SEFE (tuomet – „Gazprom Germania“), kuri ataskaitoje įvardijama kaip rusiškų dujų pirkėja Vokietijoje, teigė viešai neatskleidžianti dujų pirkimų duomenų, tad negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti ataskaitos išvadų. 

Ji yra pasirašiusi ilgalaikę dujų pirkimo sutartį su Rusijos „Yamal LNG“ dujų eksporto terminalą valdančia „Novatek“.

Visgi ji pažymėjo, kad kai dujos pasiekia Europos dujų tinklą, jų neįmanoma atsekti, tad sunku pasakyti, kur tiksliai nukeliauja į Europos uostus pristatytos SkGD, skelbia „Financial Times“.

Praėjusį spalį Prancūzija ir dar devynios ES valstybės paragino šalis skelbti informaciją apie tiekėjus, kurie importuoja SkGD iš Rusijos, ir į ES uostus įvežamus kiekius. Tačiau Tomas Marzec-Manseris, nepriklausomas dujų analitikas, teigia, kad nors atsekti į ES įvežamų dujų šaltinius galima naudojant teisiškai privalomus skelbti duomenis, vidaus rinkoje tampa ypač sunku nustatyti, kur dujos keliavo toliau.

„Tam reikėtų, kad kiekvienas siuntėjas deklaruotų tokią informaciją apie kiekvieną tinklo valandą per parą, o tai būtų neįtikėtinai sudėtinga“, – sakė T. Marzec-Manseris.

D. Trumpas gali siūlyti alternatyvą

Dešimt ES šalių – Estija, Latvija, Lietuva, Danija, Švedija, Suomija, Čekija, Rumunija ir Airija su Lenkija priešakyje – paragino imtis „tolesnių veiksmų“, kad būtų panaikintos įstatymų spragos ir užkirstas kelias pelningiems Rusijos gamtinių dujų pardavimams, skelbia „Politico“.

„Rusijos gebėjimas palaikyti savo karo veiksmus yra glaudžiai susijęs su jos pajamomis iš energetikos. Turime žengti dar vieną žingsnį ir spręsti didėjančio Rusijos suskystintų gamtinių dujų importo problemą. Kaip galutinį tikslą būtina kuo greičiau uždrausti rusiškų dujų ir suskystintų gamtinių dujų importą“, – rašoma dokumente.

Vis dėlto baiminantis galimo kainų šoko ir didelės kai kurių šalių narių priklausomybės nuo rusiškų dujų, ES greičiausiai rinksis kitą kelią – laipsnišką Rusijos dujų mažinimą, rašo „Bloomberg“. Tai reiškia, kad rusiškos dujos ir toliau pateks į ES rinką, o ten bus tiesiog pervadintos ir reeksportuojamos kaip vietinės.

Vis dėlto, JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui, išryškėja kita perspektyva. D. Trumpas neabejotinai pasisako už JAV energijos eksporto didinimą, o SkGD eksportas į Europą yra viena geriausių galimybių tai padaryti, skelbia „Reuters“.  Jei Europos šalys sutiktų palaipsniui atsisakyti importo iš Rusijos ir pakeisti jį JAV kroviniais, tai leistų didinti spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui nutraukti karą ir tai galėtų tapti politine D. Trumpo pergale. 

Jungtinės Valstijos jau dabar yra didžiausios pasaulyje SkGD eksportuotojos, o 2025 m. pradėjus veikti naujiems skystinimo terminalams ši pozicija bus įtvirtinta, rašo „Reuters“. Iki šių metų pabaigos pasaulinėje SkGD rinkoje gali susidaryti perteklius, todėl tiek D. Trumpui, tiek JAV SkGD eksportuotojams naudinga bandyti apriboti Rusiją.

Tikimasi, kad sausį JAV SkGD importas į Europą padidės iki rekordinio lygio – 6,7 mln. t, palyginti su 5,2 mln. t gruodį ir 11,7% daugiau nei ankstesnis 6 mln. t pikas praėjusių metų sausį.