Įsibėgėjusioje sandorių rinkoje vykstantys pardavimai vertinami 5 mlrd. Eur suma

Per praėjusius metus Baltijos šalyse sutarta dėl 230 verslų perleidimo arba sujungimo, rodo leidinio „Mergermarket“ pateikti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys.

Aktyvumo šuolį atnešė intensyvi antroji metų pusė. Bendrą sandorių su atskleista verte apimtį pašokdino keletas stambių transakcijų kaip 340 mln. Eur investicija į „Vinted“, estų skelbimų platformos „Okidoki“ įsigijimas už 108 mln. Eur, 100 mln. Eur investicija į „Green Genius“.

Nors transakcijos dydis neatskleidžiamas, prie stambiausių sandorių priskiriamas ir „Plastos“ įsigijimas.

„Matyt, jau galime atsargiai džiaugtis stambių sandorių su užsienio investuotojais sugrįžimu į Baltijos rinką – visus šiuos keturis sandorius paskelbė tarptautiniai investuotojai“, – statistiką apibendrina Laimonas Skibarka, „Sorainen“ partneris.  

Kelios stambios pastarųjų mėnesių transakcijos pasipildys dar keliais sandoriais artimiausiu metu, užsimena patarėjai.

„Laukiame aukso amžiaus.  2024-ieji buvo lūžio metai, kai sugrįžo didieji sandoriai, 2025-ieji, manau, patvirtins šią tendenciją. Tikiuosi, iki vasaros pradžios bus paskelbta dar apie 3–4 didelius sandorius“, – „Verslo žinioms“ komentuoja dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis partneris.

„Mūsų regione yra ne vienas didelės vertės verslas, kurio savininkai ruošiasi pardavimo procesui. Buvo prognozuojama, kad dalis tų pardavimų įvyks dar 2024 m., tačiau dėl įvairių priežasčių neįvyko ir nusikėlė į šiuos metus. Prielaidas apie rinkos aktyvumą 2025 m. leidžia daryti ne tik mūsų komandos didelis užimtumas šiuo metu, bet ir bendrosios rinkos tendencijos“, – sako Paulius Gruodis, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.

Per praėjusius metus kontora talkininkavo 54 sandoriuose, daugiausia iš visų patarėjų.

„Po itin rezultatyvių ir aktyvių praėjusių metų 2025-ųjų pradžia mums toliau išlieka aktyvi. Kadangi kai kurie sandoriai praktikoje gali užtrukti ilgiau nei pusę metų, tam tikra jų dalis persikėlė į šiuos metus“, – užsimena P. Gruodis.

[infogram id="809e23f5-69c7-4e1b-bba0-7834d092a354" prefix="5bF" format="interactive" title="Baltijos M&A rinka 2024 m. "]

Stambūs sandoriai

Per praėjusius metus 100 mln. Eur vertę viršijančių sandorių skaičius išaugo nuo 3 iki 7. Ankstesniais metais didžiausias tesiekė 120 mln. Eur.

Kaip ir minėta „Plasta“, kaip stambūs sandoriai išskiriami ir Latvijos vienaragio „Pritful“ susijungimas su konkurentu „Printify“ bei „Apple“ paskelbtas „Pixelmator Team“ įsigijimas Lietuvoje, kurių vertės neatskleistos.  

Šiemet „Sorainen“ patarėjai tikisi dar daugiau stambesnių sandorių.

„2024 m. pabaiga M&A rinkos žaidėjams buvo intensyvesnė nei 2023 m. Pavyzdžiui, per prieškalėdinę savaitę vien „Sorainen“ Lietuvos M&A komanda padėjo klientams pasirašyti net 6 sandorius. Dabar stebime šios tendencijos tąsą 2025 m. pradžioje – dirbame prie keleto stambių sandorių, taip pat vidutinių bei mažesnių“, – atskleidžia L. Skibarka.

Kalbant apie galimus stambius sandorius, prisimenami seniai judinami, tačiau iki pabaigos nepriartėję procesai, kurių vis daugiau, tokių kaip „Cgates“, „Luminor“ ir „Eco Baltios“ pardavimai.

„Dėl „Luminor“ pardavimo pastaruoju metu išvis nebuvo naujienų, anksčiau sklandė abejonių, kad potencialus pirkėjas Vengrijos bankas OTP gali būti nepriimtinas Baltijos šalių vyriausybėms. Buvo panašių viešų svarstymų ir dėl kitos su Vengrija susijusios bendrovės „MET Group“ planų įsigyti „Achemos grupę“. Beje, įdomus atvejis pernai buvo Ispanijoje, kur rugpjūtį vyriausybė dėl nacionalinio saugumo interesų blokavo Vengrijos konsorciumo „Ganz-Mavag“ bandymą įsigyti Ispanijos traukinių gamintoją „Talgo“, – vardija L. Skibarka.

Užsienio investuotojai

Pernai didžiausia dalis sandorių, 57%, sudaryta su vietiniais Baltijos šalių pirkėjais, daugiausia Lietuvos (44% iš vietos pirkėjų). Užsienio investuotojų proporcija per praėjusius metus padidėjo nedaug, nuo 40% iki 43% sandorių.

2024 m., statistika dar nerodo ryškių geografijos pokyčių, tačiau minėtos stambios transakcijos kursto nedrąsius rinkos dalyvių lūkesčius dėl užsienio investuotojų sugrįžimo į Baltijos šalis.

Bendraudami su užsienio pirkėjais „Sorainen“ patarėjai sako pastebintys, kad „jų nuotaikos tampa pozityvesnės“.

„Vis aktyviau žvalgomasi įsigijimų Baltijos šalyse. Pernai išaugo investicijų skaičius iš Švedijos – numeris 1 tarp užsienio investuotojų šalių su 15 sandorių, JAV (14), Vokietijos (12), Jungtinės Karalystės (12) ir Suomijos (9). Manome, kad šios tendencijos turėtų išlikti ir šiemet“, – tikisi L. Skibarka.

Tiesa, užsienio investuotojus tebestabdo geopolitinis fonas. Geopolitika išlieka vienas svarbiausių veiksnių, apsunkinančių verslų pardavimą regione, pripažįsta Deimantė Korsakaitė, „INVL Private Equity Fund II“ ir „INVL Baltic Sea Growth Fund“ vadovaujanti partnerė.

„Tokią išvadą galime daryti ir pagal į Baltijos šalis pernai investavusių užsienio investuotojų geografinį pasiskirstymą. Stambūs, sėkmingi ir aiškų tolesnės plėtros planą turintys verslai pritraukia užsienio investuotojų dėmesį, išlaiko savo įverčius, tačiau geopolitinės realijos niekur nedingo. Taigi, atsargumas išlieka ir, manau, jį toliau matysime ir šiais metais“, – sako D. Korsakaitė.

Pašnekovės atstovaujamas fondas metų pradžioje sutarė dėl klinikų tinklo „InMedica“ pardavimo per stambią transakciją užsienio investuotojui. Tiesa, šis yra iš Suomijos, labiau pažįstančios ir užgrūdintos regioninių realijų. Todėl šios šalies pirkėjams „kiek paprasčiau“ padėti suvokti Lietuvos aplinkos patrauklumą ir rizikas, pripažino pirkėjo atstovai.

„Nemaža dalis investuotojų, ypač kalbant apie Rytų ir Vidurio Europą bei Skandinaviją, geopolitinius iššūkius supranta ir juos vertina adekvačiai, – papildo P. Gruodis. – Tačiau yra ir kita užsienio investuotojų grupė, kuri, siekdama įsivertinti visas galimas rizikas ir ieškodama būdų, kaip jas sumažinti, kaip vieną iš sandorio užbaigimo išankstinių sąlygų numato labai specifinį draudimą, kuris draudžia nuo geopolitinės rizikos ir nestabilumo. Tai mūsų praktikoje visiškai naujas sprendimas, su kuriuo Baltijos šalių sandorių rinkoje nebuvo tekę susidurti anksčiau.“

[infogram id="5b1b976e-9ef5-4c0e-bdcc-00a7b283080a" prefix="0Fq" format="interactive" title="TOP 10 M&A sandorių Baltijos šalyse 2024 m. "]

Privataus kapitalo aktyvumas

Jau ankstesniais ketvirčiais kalbėta, kad privataus kapitalo fondai pribrendo parduoti konsoliduotus verslus ir jau pradeda pardavimo procesus, kurių laukiama per artimiausius metus–pusantrų.  

„Vietiniai privataus ir rizikos kapitalo fondai yra investavę į įvairius verslus, kurių dalis yra išaugę ir parengti parduoti. Artėjant rizikos kapitalo fondų terminams realizuoti savo investicijas į technologinius verslus, šia galimybe įsigyti konkurentą ir sustiprinti savo paslaugų bei produktų portfelį sieks strateginiai pirkėjai, jau sukaupę kapitalo iš savo veiklos arba pritraukę jo iš savo investuotojų“, – numato P. Gruodis.   

„INVL Baltic Sea Growth Fund“ praėjusių metų pabaigoje sutarė dėl buitinių ir pramoninių popieriaus gaminių gamintojos „Pehart“ grupės akcijų įsigijimo.

Šie metai ir prasidėjo stambia transakcija (pirkėjas yra užsienio investuotojas) iš privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“. Pastarajam su klinikų tinklo „InMedica“ pardavimu prasidėjo investicijų realizavimo metas. Lygiagrečiai fondo valdytojai traukia investuotojus į naujai formuojamą privataus kapitalo fondą „INVL Private Equity Fund II“, kuriam keliama ambicija tapti didžiausiu privataus kapitalo fondu Baltijos šalyse su 250 mln. Eur dydžiu.

Senųjų investicijų realizacija ir naujo fondo ambicijos žada, kad šis privataus kapitalo investuotojas reikšmingai prisidės prie sandorių rinkos aktyvumo.

„Mums šie metai nusimato tikrai aktyvūs, – komentuoja D. Korsakaitė. – Planuojame, kad tai bus aktyvaus kapitalo įdarbinimo metai. Daug darbų buvo pradėta 2024 m. tiek mūsų, tiek kitų privataus kapitalo rinkos žaidėjų regione, tad šiemet galima tikėtis ne vieno iš jų užbaigimo reikšmingai prisidedant prie M&A rinkos aktyvumo.“

Manto Petkevičiaus, Sorainen“ partnerio ir Privataus ir rizikos kapitalo grupės vadovo, vertinimu, sandorių skaičius nebus labai didelis, tačiau jų vykdomi sandoriai yra vis didesni ir reikšmingesni Baltijos M&A rinkai. 

Aktyvūs ir kiti privataus kapitalo fondai. Pernai „Livonia“ pardavė „Freor“ akcijų paketą, o „Plastą“ įsigijo Belgijos privataus kapitalo grupės „Straco“ remiama „Cedo“.

„Panašios dinamikos tikimės ir 2025 m.“, – numato „Sorainen“ partneris.

Pozicijos prie derybų stalo

Praėję keleri metai išsiskyrė sumažėjusiu potencialių verslų pirkėjų skaičiumi ir, kaip mena M. Petkevičius, reiškinys pasižymėjo ne tiek sumažėjusiais įverčiais ir pardavėjų galia, kiek kritusiu aktyvumu rinkoje, sulėtėjusiais procesais.  

„Pirkėjai atidžiau ir ilgiau tikrindavosi perkamas bendroves, taip pat abiem šalims reikėjo daug daugiau laiko galiausiai sutarti dėl abiem pusėms priimtinų sandorio sąlygų aplinkoje, kai kitas potencialus pirkėjas nekvėpuoja į nugarą. Bent jau kol kas neatrodo, kad šios tendencijos artimiausiu metu dramatiškai keisis“, – mano M. Petkevičius.

Tačiau geras ekonomikos augimas Lietuvoje, laukiamas atsigavimas Estijoje, mažėjančios palūkanų normos, lėtai atsigaunantis užsienio investuotojų susidomėjimas gali pagerinti verslų pardavėjų pozicijas.

„60 / 40 pirkėjo naudai, palyginti su 65 / 35 – 2023 m.“, – klausiamas apie pirkėjų ir pardavėjų jėgų balansą, įvardija I. Norkus.

Šiuo metu, atsižvelgiant į ekonominius veiksnius ir konkrečių verslų specifiką, tarp pirkėjų ir pardavėjų laikosi „tam tikra subtili pusiausvyra“, įvardijant P. Gruodžio žodžiais.

„Dėl nuosekliai stiprėjančio rinkos pasitikėjimo, kuris atitinkamai skatina aktyvesnę sandorių rinką, galima įžvelgti perėjimą prie pardavėjams palankių sąlygų, – apibūdina pašnekovas. – Kita vertus, kalbant apie probleminius verslus, susidūrusius su finansiniais ir veiklos sunkumais, privataus kapitalo fondai ar strateginiai investuotojai sėkmingai išnaudoja galimybes, tokius verslus įsigydami palankiomis sąlygomis ir už gerokai mažesnę vertę.“

„Jėgų balansas išlieka dinamiškas ir priklauso nuo sektoriaus, konkrečios parduodamos, kapitalo bandančios pritraukti įmonės dydžio ir kokybės bei bendrų ekonomikos tendencijų“, – teigia D. Korsakaitė.

Prie kitų pardavėjams palankių veiksnių ji priduria ribotą „kokybiškų stambių aktyvų pasiūlą“ regione.

„Vis dėlto besitęsianti geopolitinė įtampa ir pasaulinės ekonomikos rizikos neišvengiamai turi įtaką mažesnių verslų įverčiams“, – sveria privataus kapitalo investicijų valdytoja.

Prognozės

Mažėjančios palūkanos, atslūgusios geopolitinės įtampos, reikšmingi technologiniai pokyčiai ir bręstantys kartų kaitos sandoriai skatina I. Norkų pozityviai žvelgti į M&A rinkos aktyvumo perspektyvas: „Manau, jeigu nebus naujų geopolitinių sukrėtimų, ateinančius kelerius metus rinka bus labai aktyvi. Žvaigždės rikiuojasi.“

Be paminėtų priežasčių, M&A rinkos statistiką šiemet turėtų pildyti ir anksčiau atidėti sandoriai.

„2023–2024 m. dalis sandorių buvo atidėti arba pradėti buvo pristabdyti dėl geopolitinių įtampų, aukšto palūkanų lygio ar Baltijos ekonomikų sulėtėjimo. Tas sulėtėjimo laikotarpis baigiasi, ir jau pernai matėme, kad net ir Estijos, kuri formaliai dar buvo recesijoje, M&A rinka jau suaktyvėjo. Baltijos ekonomikoms grįžtant į augimo kelią, gerės regiono bendrovių finansiniai rezultatai ir daugiau jų bus pasiruošusios pardavimui“, – prognozuoja L. Skibarka.

Teisės firmos partneris papildomo aktyvumo tikisi ir iš laukiamo tarptautinių rizikos kapitalo fondų grįžimo su investicijomis į baltiškus startuolius.  

Savo optimizmą pašnekovas grindžia komandos užimtumu metų pradžioje: „Pernai buvo Baltijos M&A rinkos atsigavimo metai, o 2025-ieji jau turėtų būti rinkos įsibėgėjimo metai.“  

Aktyvesnių šių metų su „bent keliais išskirtinio dydžio sandoriais“ laukiantys „Ellex Valiuno“ specialistai savo pozityvumą argumentuoja Lietuvos ekonomikos augimu, net įvertinę ekonominius ir geopolitinius iššūkius.

„Šis atsparumas kartu su nuosekliai gerėjančia verslo aplinka ir šalies gebėjimu pritraukti reikšmingų užsienio investicijų sudaro pagrindą optimistiškai prognozuoti tolesnį aktyvumą M&A sandorių rinkoje. Tikėtina, kad verslų restruktūrizacijos, strateginiai sandoriai ir užsienio investuotojų domėjimasis Lietuvos įmonėmis turėtų būti svarbiausi rinkos varikliai 2025 m.“, – tikisi P. Gruodis.

Šiuo metu Baltijos šalyse vyksta pardavimo procesai verslų, kurių bendra vertė gali būti didesnė už 5 mlrd. Eur, skaičiuoja advokatų kontoros specialistai. Ant šio skaičiaus jie stato ir rinkos aktyvumo lūkestį.

„Tai – įspūdinga suma, galinti ne tik reikšmingai paveikti sandorių rinką, bet ir turėti nemažą įtaką tolesniam Baltijos šalių ekonominiam augimui. Jeigu šie sandoriai būtų sėkmingai užbaigti, tai neabejotinai sustiprintų užsienio investuotojų pasitikėjimą regionu, paskatintų naujas investicijas ir suteiktų papildomą impulsą technologijų, infrastruktūros bei kituose svarbiuose sektoriuose“, – sako P. Gruodis.

Per praėjusius metus gausiausiai sandorių sudaryta programinės įrangos ir paslaugų, energetikos, vartojimo ir paslaugų versluose.

Stabiliai augantys technologijų, dirbtinio intelekto, atsinaujinančios energetikos ir infrastruktūros, pramonės, maisto perdirbimo, sveikatos verslai, ypač atliepiantys pasaulines tendencijas, labiausiai trauks rinkos dalyvių dėmesį, mano D. Korsakaitė.

„Baltijos šalys šiuose sektoriuose yra konkurencingos, įmonės augančios, turinčios potencialo konkuruoti pasauliniu ar bent regioniniu mastu, tad manau, kad iš esmės sektoriai, kurie labiausiai domins investuotojus, reikšmingai nesikeis, palyginti su 2024 m.“, – prognozuoja privataus kapitalo fondo vadovaujanti partnerė.

 L. Skibarka prognozuoja, kad toliau išliks aktyvūs technologijų, paslaugų ir energetikos sektoriai, taip pat gali užderėti nemažai sandorių gamybos ir prekybos sektoriuose.

[infogram id="f17e2fc5-0c6c-4eb7-95fe-44a38393024c" prefix="w3z" format="interactive" title="Sandorių skaičius Baltijos šalyse pagal sektorius per 2024 m."]

Pasaulinis fonas

Savo ruožtu pasaulinė sandorių rinka praėjusiais metais fiksavo atsigavimą. Transakcijų apimtis per praėjusius metus augo 16%, iki 3,1 trln. USD, rodo „Bloomberg“ susisteminti duomenys. Rinkos dalyvius teigiamai veikė sumažėjusios infliacijos fone mažinamos palūkanų normos, teigiamos nuotaikos akcijų biržose.

„Baltijos šalis veikia bendros tendencijos Europoje, kurioje 2024 m. buvo parduotas rekordinis skaičius įmonių. Natūralu, kad tiek Europos, tiek regioniniai privataus kapitalo fondai, realizavę vienas investicijas, ieško kitų. Vyksta taip pat ir strateginiai įsigijimai. Panašiai kaip ir „Gjensidige“ sandoriu – vienus investuotojus keičia kiti“, – sako I. Norkus.

[infogram id="6953832d-4cba-40dc-9362-eff94e01ca50" prefix="Hyg" format="interactive" title="Talkininkų lyga"]