Susigyventa su karu – sandoriai įgauna pagreitį, stebimi nauji investuotojai

Per 9 šių metų mėnesius Baltijos šalių sandorių rinkoje pranešta apie 179 transakcijas, o prieš metus tuo pačiu laikotarpiu skelbta apie 124 sandorius, rodo leidinio „Mergermarket“ pateikti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys.  

Palyginamumui su ankstesniais laikotarpiais įtakos turi nuo 2023 m. taikoma pasikeitusi „Mergermarket“ sandorių įtraukimo į statistiką metodika.

[infogram id="32154295-8a31-4cff-bb3c-e1c1e489fa9e" prefix="TE4" format="interactive" title="Baltijos M&A rinka per 2024 m. 9 mėnesius "]

„Aktyvumas M&A rinkoje trečiąjį ketvirtį išaugo, ypač rugsėjį, ir tendencija tęsėsi ir spalį. Pastaruoju metu Baltijos šalyse vos ne kas savaitę paskelbiama po reikšmingą sandorį. „Sorainen“ M&A sandorių komandos užimtumas padidėjęs, aktyvių sandorių procesų skaičius auga ir ši tendencija džiugina“, – „Verslo žinioms“ komentuoja Laimonas Skibarka, „Sorainen“ partneris.

Metų pradžioje išsakyti lūkesčiai dėl aktyvumo atsigavimo išsipildė, sandorių rinka įgauna pagreitį, pastebi aktyviausiai sudarant sandorius talkininkaujantys patarėjai.

„Darbų apimtys nepadidėjo staiga, 2024 m. trečiąjį ketvirtį. Sandoris paprastai trunka 4–8 mėnesius, kai kurie kartais net metus ir dar ilgiau, jei reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas sudėtingai koncentracijai, – dalis sandorių nusikėlė, o pasirašymai ir užbaigimai įvyko būtent trečiąjį ketvirtį“, – aiškina Ramūnas Petravičius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.

Apie besiformuojantį sandorių sniego rutulį kalba dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis partneris, situaciją vertinantis pagal savo kontoros darbo krūvį.

„(Sniego rutulys – VŽ) tikrai pradės dundėti šių metų pabaigoje ir kitais metais mes jį pamatysime visu gražumu kaip Šiaurės pašvaistę“, – neseniai podkaste „Verslo žiniose“ kalbėjo I. Norkus.

[infogram id="1b53b153-7513-4e06-bddd-1be406a8f0e4" prefix="b98" format="interactive" title="Sandorių skaičius Baltijos šalyse pagal sektorius per 2024 m. 9 mėnesius"]

Varančiosios priežastys

Stipri ekonomikos būklė, bent jau Lietuvoje, pradėjusios mažėti palūkanos ir investuotojų susigyvenimas su geopolitiniu fonu yra pagrindiniai veiksniai, genantys aktyvumą Baltijos šalių sandorių rinkoje.

Pirkėjams tapo drąsiau skolintis įsigijimams, vertina L. Skibarka.

„Ir toje pačioje Estijoje, kur ekonomika vis dar recesijoje, nuo pavasario matome išaugusį paskelbtų sandorių ir pradėtų procesų skaičių. Bendrame Europos kontekste Baltijos šalys, jei vertiname visas tris kaip vieną regioną, atrodo gana stipriai“, – komentuoja „Sorainen“ partneris.

Tiesa, stipresnio pagrindinių centrinių bankų pradėto palūkanų mažinimo proceso poveikio galima tikėtis kitąmet, mano R. Petravičius.

„Iš dalies susigyventa su geopolitinėmis baimėmis, suartėję pardavėjų ir pirkėjų lūkesčiai dėl sandorių vertės (nors vis dar turime situacijų, kai pardavėjų ir pirkėjų pozicijos dėl įmonių akcijų vertės pernelyg skirtingos, kad būtų pasiektas susitarimas) ir vietos investuotojų aktyvumas“, – varančiąsias sandorių rinkos aktyvumo augimo priežastis vardija „Ellex Valiuno“ partneris.  

Aktyvumu rinką papildyti turi ir sandoriai, kuriuose pardavėjų pusėje dalyvauja privataus kapitalo fondai. Kaip antai Baltijos banko „Luminor“ pardavimo procesas ar jau užbaigtas „Freor“ pardavimo sandoris.

„Ir dar keletas neviešų procesų“, – užsimena L. Skibarka.

Ši rinkos dalyvių kategorija patiria vis didesnį spaudimą atlikti sandorius ir pasitraukti iš atliktų pirkinių, baigiantis veiklos laikotarpiui.  

„Rizikos investuotojams, įsigijusiems taikinius 5–7 metams, yra laikas juos parduoti. Kasmet spaudimas parduoti didėja. Akivaizdu, kad rizikos kapitalo fondai, valdantys konsoliduotas įmones, pradės ir pabaigs pardavimo procesus per ateinančius 12–18 mėnesių“, – prognozuoja I. Norkus.  

„Privataus kapitalo fondai aktyviai vykdo pardavimo procesus, bet taip pat dalyvauja ir investuojant. Pastaruoju metu išsiskyrė ERPB, investavęs 30 mln. Eur į „Urban Hub“ ir jau spalį paskelbęs 100 mln. Eur investiciją į „Green Genius“, – nurodo L. Skibarka. – Visgi, tarp pirkėjų šiuo metu aktyvūs ir strateginiai investuotojai – tarp TOP 10 sandorių matome ERGO, „Scandi Standard“, „Akola Group“.“

Smulkesni sandoriai

Tiesa, sandorių bendra paskelbta vertė vis dar pastebimai atsilieka nuo 2022 m., mat šiemet fiksuota daugiau smulkesnių sutarčių.

„Jei atkreiptumėte dėmesį į daugumos Baltijos šalių kontorų padarytų sandorių vidutinę sumą, ji gana nedidelė, išskyrus vieną kitą rinkos dalyvį, kuriam klientai patikėjo didesnį sandorį“, – teigia R. Petravičius.

Tiesa, sandorių bendros vertės palyginamumui įtakos turi tai, kad dalies sandorių, įskaitant ir pačius stambiausius, vertės ne visuomet yra viešai atskleidžiamos.  

„2022 m. TOP 10 Baltijos sandorių lentelėje visi buvo didesnės nei 50 mln. Eur vertės, o per šių metų tris ketvirčius tarp TOP 10 tik 4 sandoriai buvo virš šios sumos. Tiesa, jau spalį buvo paskelbta 340 mln. Eur investicija į „Vinted“ – didžiausias startuolių sandoris Lietuvoje iki šiol, 100 mln. Eur ERPB investicija į „Green Genius“, – vardija L. Skibarka. – Iki metų pabaigos gali prisidėti dar keli stambesni.“

Be „Sorainen“ partnerio paminėtų jau po trečiojo ketvirčio paskelbtų sandorių, ketvirtąjį ketvirtį gali būti paskelbta ir apie daugiau stambių sutarčių.

„Kalbėjome, kad turi būti dideli sandoriai. Mes turėjome mintyje vienus, įvyko kiti. O tie, kuriuos turėjome galvoje, prasideda dabar. Pagal savo darbų apimtį ir žemėlapį matome, kad procesai rengiami. Ir, matyt, jau šį rudenį apie juos išgirsime ir viešai“, – kalba I. Norkus.

[infogram id="bd2cb4aa-8e06-4938-acf8-392d9ac9885a" prefix="a4q" format="interactive" title="TOP 10 M&A sandorių Baltijos šalyse per 2024 m. 9 mėnesius"]

Apsiprasta su geopolitika

Diskusijose apie susijungimo ir įsigijimo transakcijas užgriebiami ir pirminiai viešieji akcijų siūlymai (IPO). Kalbant apie stambiausius viešus kapitalo pritraukimo procesus, svarstoma, kada galiausiai įvyks „Air Baltic“ IPO.

Stambių transakcijų laikui įtakos gali turėti politika ir geopolitika, kaip antai JAV prezidento rinkimai. Vietos procesų atveju tai būtų ir proga pasitikrinti, ar ir kiek tarptautiniai investuotojai kalkuliuoja geopolitines rizikas.

„Jo („Air Baltic“ IPO – VŽ) laikas priklauso nuo JAV rinkimų baigties. Įdomu, ką daro geopolitinė įtaka mūsų sandorių aktyvumui. Bet yra ir tokie veiksniai kaip rinkimai JAV“, – svarsto I. Norkus.

Geopolitikos – Rusijos karo prieš Ukrainą – veiksnys Baltijos sandorių rinkai jau yra „vakarykštė tema“, įsitikinęs Julijus Grigaliūnas, „Porta Finance“ vadovaujantis partneris.

„Karo nelaukia nei investuotojai, nei mes. Jeigu kas nors sako, kad bus geopolitinių rizikų, mes klausiame, kas pas jus negerai?“ – minėtame podkaste diskutavo J. Grigaliūnas.

Matomas investuotojų „pripratimas prie esamos geopolitinės situacijos ir lūkestis, kad kitais metais karas Ukrainoje vienaip ar kitaip bus sustabdytas ar pristabdytas“, nurodo L. Skibarka.

Dar nuo karo pradžios stebėta, kaip geopolitikos išsigandusius tarptautinius investuotojus keitė vietos, regioniniai investuotojai, naudodamiesi atsivėrusiomis progomis.

Dabar kalbama ir apie naujus prieskonius sandorių geografijoje. Girdėti apie investuotojus, kurie, J. Grigaliūno žodžiais, „mažiau tikėtini“.

„Per šiuos metus bent keletą kartų prie sandorių teko bendrauti ir girdėti interesą iš Vidurinių Rytų. Tas regionas yra labai aktyvus. Ten susikaupė daug kapitalo per daug metų. Ir jie žiūri investicinių galimybių tiek savo maisto užtikrinimo grandinėje, tiek mažmeninėje prekyboje, tiek ir investavimo į infrastruktūros objektus srityje, – teigė „Porta Finance“ vadovaujantis partneris. – Tai mažiau įprasta, bet nauja kryptis, iš kur ateina investuotojai.“

„Pastebime išaugusį Vokietijos investuotojų aktyvumą Lietuvoje, matyt, vokiečiams pasitikėjimo prideda Vokietijos brigados kūrimasis ir „Rheinmetall“ projektas Lietuvoje“, – priduria L. Skibarka.

Tiesa, varomoji sandorių rinkos aktyvumo jėga išlieka vietos investuotojai.

„Mūsų vertinimu, varomoji jėga yra strateginiai ir vietos investuotojai, lėšų sukaupę finansiniai investuotojai, kurie jas galėtų investuoti, tačiau elgiasi atsargiai. Rizikos kapitalo upės taip pat yra nusekusios“, – vertina R. Petravičius, kurio atstovaujama advokatų kontora „Ellex Valiunas“ per 9 šių metų mėnesius buvo aktyviausiai Baltijos sandorių rinkoje talkininkavę teisiniai patarėjai.

Augimo prognozės

Antrojoje metų pusėje įsibėgėjęs sandorių aktyvumas skatina rinkos dalyvius prognozuoti tolesnį augimą metų pabaigoje ir 2025 m.

Augimo lūkesčius kursto Baltijos ekonomikos perspektyvos, kai stiprų augimą Lietuvoje turėtų papildyti ir Latvijos atsigavimas, laukiama recesijos Estijoje pabaiga.

„Toliau turėtų kristi palūkanos. Jeigu dar bus pristabdytas ar visai sustabdytas karas Ukrainoje, M&A aktyvumas gali ir smarkiai pašokti – panašiai, kaip buvo 2021 m., kai į pabaigą ėjo COVID-19 pandemija“, – vardija L. Skibarka.

Kadangi jau šie metai yra „geri“, „Ellex Valiuno“ sandorių specialistai kitąmet tikisi nuoseklaus augimo.

„Tačiau tikime, kad 2025 m. gali būti stambesnių sandorių metai nei 2024 m., nes bent keletas stambių objektų yra pardavimo procesuose, kurie prasidės 2024 m. gale arba 2025 m. pradžioje ir tęsis kitąmet. Baltijos šalyse parduodamų ir potencialiai parduotinų įmonių yra už daugiau nei 5 mlrd. Eur. Tai yra ganėtinai daug mūsų mažai rinkai, kad išlaikytų visus užimtus, – įsitikinęs R. Petravičius. – Tiek mūsų investicinė aplinka, tiek mokesčių konkurencingumas yra labai geroje padėtyje, ir labai norisi tikėti, jog nauja politinė dauguma to nesugadins.“

Pasaulinis fonas

Per tris šių metų ketvirčius pasaulyje paskelbta M&A sandorių už beveik 847 mlrd. USD, arba 14% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo „Dealogic“ duomenys.

Pasaulinė sandorių rinka atsigauna po pasiektų kelių dešimtmečių aktyvumo žemumų 2023 m., jos dalyviams laukiant toliau mažėsiančių palūkanų, minkšto JAV ekonomikos nusileidimo scenarijaus.

Stipriausiai pasaulinė sandorių rinka šiemet laikosi už JAV ribų. Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono M&A apimtis augo 54%, iki 273 mlrd. USD.

Europoje paskelbtų sandorių bendra vertė augo 7%, iki 160 mlrd. USD. Savo ruožtu JAV – už 338 mlrd. USD, arba 8% mažiau.

Rinkos dalyviai nusiteikę, kad ketvirtojo ketvirčio statistika parodys M&A transakcijų sulėtėjimą dėl JAV prezidento rinkimų sukurto neapibrėžtumo.

Pasaulinėje M&A statistikoje pasigendama vadinamųjų megasandorių, kurių vertė viršytų 25 mlrd. USD. Stambių transakcijų trūkumas siejamas su apskritai pasaulyje sugriežtėjusia konkurencijos priežiūros institucijų laikysena.

Megasandoriai įprastai buvo bendros M&A rinkos variklis.

„Akivaizdu, kad stambesnių sandorių trūkumas yra tiesioginė reguliacinio spaudimo pasekmė“, – Tomas Miles‘as, „Morgan Stanley“ pasaulinio M&A padalinio vienas vadovų, sakė agentūrai „Reuters“.

[infogram id="6fbe7f71-64b8-4f52-aea7-4da70402c537" prefix="9IK" format="interactive" title="Talkininky lyga"]