Neįprastas lapkričio šaltis: ar Europai gresia nauja energijos krizė

Lapkričio 26 d. statistiškai yra 20% šildymo sezono Šiaurės Vakarų Europoje atžyma.

Regiono etalonu laikomas Frankfurtas prie Maino, ir vertinat tai, kiek vidutiniškai naudojama energijos šildymui, šaltojo sezono trečdalis praeina iki gruodžio 19 d., o vidurys įprastai pasiekiamas sausio 15 d.

Nepaisant metų laiko, dujų saugyklos Europoje tuštėja sparčiai. Šį lapkritį dujų pasiėmimas iš saugyklų yra sparčiausias šiam mėnesiui nuo 2016 m. ir antras sparčiausias bent nuo 2011 m., kai „Gas Infrastructure Europe“ pradėjo skelbti tokius duomenis.

Per pastarąjį mėnesį dujų saugyklose atsargos sumažėjo 110,9 TWh. Palyginti, energetikos šoko pradžią menantį 2021 m. lapkritį atitinkamu laikotarpiu atsargos sumažėjo 103,5 TWh.

Šiemet išaugusį dujų poreikį, kaip skelbė VŽ, nulėmė jau žinomos priežastys: nesezoniškai šalti orai ir apniukusio dangaus bei silpno vėjo epizodai, didinę dujų poreikį elektros gamybai.

Toks saugyklų užpildymo nuosmukis suneramino dalį analitikų, kurie ėmėsi prognozuoti atidundančią dar vieną Europos energetikos krizę.

„Mes vis dar turime problemų su dujų tiekimu“, – „Bloomberg“ cituoja Markusą Krebberį, Vokietijos energetikos bendrovės RWE vadovą.

„Jei tikrai norime būti nepriklausomi nuo rusiškų dujų, turime turėti daugiau importo pajėgumų, ir šią žiemą tai tikriausiai vėl matysime, nes dujų saugyklos gana greitai tuštėja dėl šaltos žiemos pradžios“, – vadovas cituojamas straipsnyje, pavadintame „Europa jau susiduria su kita energetikos krize“.

Kainos stabilios

Visgi, dujų kainos, nors ir padidėjusios 15% nuo lapkričio pradžios, didelės krizės nerodo ir visą mėnesį išliko palyginamos su kainų lygiu tuo pačiu metu pernai – vidutiniškai 2023 m. lapkritį jos kainavo 46,02 Eur/MWh, kai šį lapkritį – 44,71 Eur/MWh, arba 2,9% mažiau.

Tiesa, penktadienį ateinančio mėnesio gamtinių dujų kontraktas TTF prekybos taške Nyderlanduose, ICE biržoje, kainavo 47,8 Eur/MWh ir buvo 15,7% brangesnis nei prieš metus (43,985 Eur/MWh).

„Europos gamtinių dujų indekso TTF šuolis pastarąjį mėnesį akivaizdžiai demonstruoja, kaip žemyno dujų kainas veikia situacija elektros energijos generacijos pusėje ir kiek Europa yra priklausoma nuo geopolitinių veiksnių“, – komentuoja Asta Virbickienė, bendrovės „Ignitis“ Dujų didmeninės prekybos departamento vadovė.

Ji pažymi, kad kainų paaugimą lėmė ne tik gamtos sąlygos – šaltesni, bevėjai, ūkanoti orai, bet ir nutrauktas „Gazprom“ dujų tiekimas austrų bendrovei OMV ar JAV sankcijos „Gazprombank“.

„Natūralu, kad žiemos metu, esant šalčio bangoms, stebėsime gamtinių dujų išėmimo iš saugyklų suintensyvėjimą ir kainų augimą. Tačiau istorija rodo, kad tai paprastai būna trumpalaikiai efektai“, – teigia ji.

Ilgesniam laikotarpiui kainos aukštesniame lygyje gali laikytis tol, kol prastai vertinama perspektyva ir kol vyrauja baimė.

„Nerimui išsisklaidžius ir rinkai supratus, kad rizikos buvo pervertintos, nebeturi pagrindo, matysime kainų korekcijas žemyn“, – svarsto A. Virbickienė.

Ne 2022-ieji

Nemunas Biknius, Lietuvos dujų sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas, pabrėžia tris dalykus, kurie skiria šiandienos Europą nuo tos, kurią 2022 m. purtė Kremliaus suorganizuota energetikos krizė.

„Kas yra kitaip, negu buvo tada? Atsirado naujų terminalų ir jie nėra kaip nors ypatingai apkrauti“, – dėsto jis.

Naujų dujų importo terminalų veiklos pradžios tikimasi Vokietijoje ir Graikijoje. Taip pat pagerėjo ir šalių tarpusavio dujų jungtys – kaip teigia N. Biknius, europiečiai „išmoko dalintis“.

„Aišku, viskas priklausys nuo oro“, – išlygą palieka N. Biknius.

Tačiau jis pažymi – net jei šiemet atsargos ir mažesnės, nei tuo pačiu metu pernai, pernykštis šildymo sezonas baigėsi su daugiau nei 58% užpildytomis dujų saugyklomis.

Kaip vertina Europos dujų perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-G kasmet atliekamos žiemos rizikų vertinimo studijos autoriai, tai – 28 proc. punktais daugiau, nei reikia, kad kitai žiemai reikalingas atsargų kiekis būtų sukauptas be vargo.

„Įprastos žiemos scenarijumi Europos dujų tinklas leidžia patenkinti paklausą ir išlaikyti daugiau nei 30% vidutinį dujų saugyklų užpildymo lygį“, – teigiama ataskaitoje.

Šiuo atveju dujų saugyklos gali po šios žiemos likti užpildytos ir iki 52%, o 30% liktų net ir tuo atveju, jei Europai nepavyktų pritraukti dalies suskystintų dujų krovinių.

„Europa galėtų pasiekti 40% atsargų lygį žiemos sezono pabaigoje įprastu scenarijumi net ir be Rusijos vamzdinių dujų“, – konstatuoja analitikai.

Visgi, sudėtingi scenarijai formuojasi šaltos žiemos atveju, be rusiškų dujų ir nesisekant pritraukti SkGD krovinių.

„Mažo SGD tiekimo scenarijaus be Rusijos dujų atveju Europos šalys turės riboti paklausą, kuri sudarys 8% šaltos žiemos paklausos“, – teigiama ataskaitoje ir pažymima, kad paklausos ribojimas gali vykti tiek politiniu nurodymu, tiek rinkai reaguojant į kainų signalus.

Pasaulyje dujų netrūksta

N. Biknius svarsto, kad pritrūkus dujų ar perdėm išaugus jų kainai galėtų prasidėti dujų pakeitimas kitu kuru, kaip tai aktyviai vyko 2022 m. Tačiau suskystintų gamtinių dujų stygiaus jis kol kas neįžvelgia.

„Pasižiūrėjus į „Henry Hub“ kainą taip pat neatrodo, kad ten būtų koks nors dujų stygius“, – komentuoja N. Biknius, atkreipdamas dėmesį į istoriškai žemas gamtinių dujų kainas JAV vidaus rinkoje.

Michailas Krutichinas, „RusEnergy“ vienas įkūrėjų, dar griežtesnis.

„Pasaulyje dujų stygiaus nėra. Taip, pasitaiko atvejų, kai laivas iš JAV ar Trinidado ir Tobago keliauja į Europą ir pakeičia kryptį viduryje kelionės, ir galiausiai pristato dujas į kokią nors Azijos šalį. Bet tai paskiri atvejai ir jokiu būdu ne tendencija. Tiekimo krizės Europoje nesitikima“, – teigė jis estų leidiniui „Aripaev“.

Dujų stygiaus nejaučia ir Baltijos šalių regionas, nuo praėjusių metų pradžios gyvenantis jau su dviem suskystintų gamtinių dujų importo terminalais.

„Baltijos regionas šiuo metu ir artimiausiais mėnesiais yra užsitikrinęs pakankamą gamtinių dujų kiekį su galimybe pristatyti papildomus SkGD kiekius į Lietuvos bei Suomijos importo terminalus bei per GIPL jungtį su Lenkija, – teigia A. Virbickienė. – Pavyzdžiui, Suomijos terminalas 2025 m. yra rezervuotas 58%, likę laisvi pajėgumai gali būti naudojami sistemai balansuoti, jeigu to prireiktų.“

Ji prideda, kad šiomis dienomis stebimas gamtinių dujų srautas į Lenkiją, o tai rodo, kad „trumpuoju laikotarpiu gamtinių dujų regione yra tikrai pakankamai“.