Kazachstanas siekia ambicingų tikslų
Vien pernai bendra jų apimtis siekė 28 mlrd. $, t. y. padidėjo 18%, o per 2023 metų 6 mėnesius jau pritraukta apie 14 mlrd. $ investicijų. Respublikos suverenaus kredito reitingo stabilumą patvirtina tarptautinės agentūros “Fitch”, “S&P” ir “Moody's”, atsižvelgdamos į tai, kad per nepriklausomybės metus Kazachstanas pritraukė daugiau kaip 410 mlrd. $.
Iš trijų šalių, tapusių lyderėmis pagal didžiausias TUI į Kazachstaną, pirmoji vieta tenka Nyderlandams, kurie investavo į šalį 110,4 mlrd. $ (29,3 %). Antrąją vietą užima JAV – 51,9 mlrd. $ (13,8 %), trečioje vietoje – Šveicarija – 32,5 mlrd. $ (8,6%). Tarp didžiausių investuotojų taip pat Kinija – 23 mlrd. $ ir Rusija – 17 mlrd. $.
Kas padeda Kazachstanui sukurti gerą investicinį klimatą? Visų pirma, šalyje funkcionuoja 14 specialių ekonominių ir 33 pramoninės zonos, suteikiančios infrastruktūrą ir platų investavimo preferencijų spektrą. Maksimaliai supaprastintos verslo steigimo ir vykdymo procedūros, sukurta tvirta teisinė bazė, o mokesčiams ir nuomai dažniausiai taikomas “nulinis tarifas”.
Tokios priemonės būtinos norint pasiekti Kasymo Žomarto Tokajevo rugsėjo mėnesio Kreipimesi į Kazachstano žmones iškeltą didelį tikslą: pereiti prie naujo ekonominio modelio ir iki 2029 metų padidinti ekonomikos apimtį iki 450 mlrd. $, t.y. dvigubai.
Šiame kelyje investicijų pritraukimas yra pagrindinis augimo veiksnys. Įgyvendindamas Nacionalinę investicijų politiką ir atsižvelgdamas į ESG (aplinkosaugos, socialinius ir valdymo) standartus, Kazachstanas suinteresuotas iki 2029 metų pritraukti bent 150 mlrd. $ užsienio investicijų, todėl vyriausybė toliau tobulina investicijų rėmimo priemones. Pavyzdžiui, verslo veiklos srityje diegiama nauja reguliavimo politika, kurioje numatoma panaikinti perteklinius reikalavimus verslui. Automatizavus rizikos valdymo sistemas, nuo 2024 metų sausio 1 dienos patikros bus skiriamos be žmogiškojo faktoriaus. Naujajame Mokesčių kodekse numatytos specialios priemonės apdirbamosios pramonės sektoriaus plėtrai. Pavyzdžiui, nauji apdirbamosios pramonės projektai 3 metus bus atleidžiami nuo pelno mokesčio (PM), žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių.
Siekiant aprūpinti projektus kokybiška infrastruktūra, rengiamas atitinkamas Nacionalinis planas iki 2029 metų. Siekiant pritraukti investicijas į sudėtingus naftos ir dujų projektus, nuo šių metų pagal Patobulintą modelinę sutartį įdiegtas finansinio skatinimo mechanizmas. Investiciniams projektams prioritetiniuose sektoriuose, kurių vertė viršija 50 mln. $, suteikiama galimybė sudaryti Susitarimą dėl investicijų, kuris garantuotų Kazachstano teisės aktų stabilumą 25 metams. Iki šiol pasirašyti 6 tokie susitarimai, kurių suma 1,5 mlrd. $.
Kazachstane buvo įvestas Susitarimas dėl investicinių įsipareigojimų, kuriuo garantuojamas mokesčių teisės aktų stabilumas 10 metų, investuojant daugiau nei 500 mln. $.
Šiandien bevizio atvykimo į Kazachstaną teisę turi 83 šalių piliečiai, tarp jų ir Lietuvos, o 109 šalių rezidentai gali gauti elektronines vizas. Be to, galimos specialios investuotojų vizos. Šalyje veikia tarptautinis finansų centras „Astana“ (AIFC) – unikali verslo platforma, teikianti precedento neturinčias paslaugas verslui regione.
Pavyzdžiui, AIFC numato mokesčių lengvatas dalyviams, teikiantiems finansines paslaugas; juridinių asmenų-dalyvių, įregistruotų pagal galiojančius AIFC įstatymus, atleidimą nuo pajamų mokesčių dividendų akcijų forma, arba pagal juridinių asmenų-dalyvių įstatinio kapitalo dalis. AIFC taikomi teisiniai institutai yra suprantami investuotojams: AIFC teisė orientuota į Anglijos ir Velso teisės principus, normas ir precedentus, taip pat pirmaujančių pasaulio finansų centrų standartus. Ginčams spręsti sukurtos nepriklausomos institucijos: AIFC teritorijoje veikia dvi ginčų sprendimo institucijos, AIFC teismas ir Tarptautinis arbitražo centras (IAC).
Į IAC arbitrų sudėtį įeina pirmaujantys tarptautiniai arbitrai, turintys ilgametę patirtį arbitražo bylose, susijusiose su žemės gelmių naudojimu, prekyba, nafta ir dujomis, statybomis, energetika, islamo finansais, bankininkyste, intelektinės nuosavybės teise ir kitomis komercinės ir civilinės teisės sritimis.
Kazachstane įdiegta „vieno langelio“ principu veikianti valstybinių institucijų darbo su investuotojais organizavimo tvarka, susidedanti iš trijų lygių: išorinio (Kazachstano ambasados ir konsulinės įstaigos), centrinio (nacionalinė kompanija „Kazakh Invest“, kuri pavaldi Užsienio reikalų ministerijai) ir regioninio („Kazakh Invest“ atstovybės Kazachstano Respublikos regionuose) lygių biurai.
Visais šiais žingsniais siekiama atskleisti respublikos investicinį potencialą ir pasiekti realių rezultatų. Kazachstanas deda visas pastangas, kad toliau gerintų investicinį klimatą, atitinkantį tarptautinius standartus. Taip pat reguliariai diegiamos papildomos paramos priemonės.
Be viso kito, iš teigiamų rodiklių, darančių įtaką užsienio investuotojų sprendimams, galima išskirti BVP dinamiką. Jei vertintume bendrą Kazachstano BVP, tai 2022 metais jis siekė 220,5 mlrd. $. Vidutinis metinis BVP augimo tempas per pastaruosius 6 metus yra 4,3 %, o pasaulio vidurkis – 2,6 %.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2300?placement=
Kitas svarbus Kazachstano ekonominės sėkmės veiksnys yra tranzito ir transporto potencialas. Vien tik geležinkelių nutiesusi daugiau nei visos NVS šalys kartu sudėjus, šalis šiam sektoriui suteikė strateginę reikšmę. Šio pasiekimo mastą galima suprasti įsivaizduojant šalies dydį. Ir tai ne noras patekti į Gineso rekordų knygą, o sąmoninga šalies, neturinčios išėjimo į jūrą, plėtros strategija. Kazachstanas ne tik tiesia geležinkelius ir kelius, plėtoja pakelės infrastruktūrą, bet ir valdo terminalus pagrindiniuose eksporto krovinių tranzito punktuose užsienio uostuose: tai Poti ir Batumio (Sakartvelas), Lianyungango (KLR), Ventspilio (Latvija), Konstancos (Rumunija) jūrų uostai, taip pat sausasis Sianio (KLR) uostas.
Savo kalboje prezidentas A. Tokajevas nepamiršo paminėti transporto problemas, kaip Kazachstano ir Europos Sąjungos strateginės partnerystės veiksnį.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas Transkaspijos maršruto (TMTM), einančio per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir pereinančio į Vidurinįjį koridorių, plėtrai, kuris plėtojamas pagal Europos iniciatyvą „Global Gateway“. Astana, Baku, Tbilisis ir Ankara pasirašė būtinus visų tranzito procesų šiame maršrute modernizavimui „kelių žemėlapius“ (prioritetinis krovinių perkrovimas, jų skaitmeninis įforminimas ir tarifinės paslaugos). O greitesnį krovinių gabenimą užtikrina prieš dvejus metus įkurta TMTM asociacija. Dėl to šiemet Kazachstanas daugiau nei pusantro karto padidino šiuo maršrutu gabenamos naftos kiekį. Kazachstanui svarbu, kad Lietuvos tranzito potencialas neliktų šių krovinių srautų nuošalyje, todėl šių metų pavasarį prie Asociacijos prisijungė ir Lietuvos įmonė – „LTG Cargo“.
Per pastaruosius 15 metų Kazachstanas į transporto infrastruktūrą iš viso investavo daugiau kaip 35 mlrd. $. Per artimiausius trejus metus planuojama nutiesti daugiau kaip 1 300 km geležinkelių. Tai padidins pralaidumą Kinijos, Pietų Azijos, Rusijos ir Europos kryptimis.
Sparti dirbtinio intelekto plėtra kelia neatidėliotinus iššūkius gamybos, darbo rinkos ir paslaugų sektoriaus pertvarkai. Kazachstane daugiau kaip 90 % valstybinių paslaugų teikiama elektroniniu būdu, o negrynųjų pinigų operacijų dalis viršijo 80 %.
Vien pernai IT pramonės eksportas išaugo penkis kartus. Kazachstanas ketina iki 2026 metų šį rodiklį padidinti iki vieno milijardo dolerių.
Kaip žinia, Lietuva išsiskiria išvystyta informacinių technologijų infrastruktūra ir didžiausiu iš ES šalių licencijuotų finansinių technologijų (fintech) įmonių skaičiumi. Kazachstanas domisi tokių Lietuvos įmonių kaip „Brolis“, „Teltonika“ ir kitų technologijomis.
VERSLO TRIBŪNA
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Kazachstanas užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2060 metų pasiekti anglies dioksido neutralumą. Iki 2030 metų savo energijos balanse planuoja padidinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių dalį nuo dabartinių 4,5 % iki 15 %.
Vienas iš žingsnių šiuo keliu jau žengtas: šių metų birželio 21 d., valstybinio vizito Kazachstane metu, Vokietijos federalinis prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su Kazachstano Respublikos ministru pirmininku Alikhanu Smailovu dalyvavo būsimo „žaliojo“ vandenilio gamybos komplekso Aktau mieste paieškos darbų pradžios ceremonijoje. Šį projektą įgyvendina Vokietijos ir Švedijos įmonė „Svevind“ ir jis yra projekto „Hyrasia One“ dalis.
Būsimoji įmonė, kurios bendra investicijų suma sieks apie 50 mlrd. $, taps viena didžiausių pasaulyje. 20 GW galios gamyklos elektrolizatoriai galės pagaminti iki 2 mln. tonų neutralaus poveikio klimatui vandenilio per metus, o tai sudarys 1/5 ES žaliojo vandenilio importo iki 2030 m tikslo. Planuojama, kad įmonė pradės veikti 2030 metais, o visą pajėgumą gamykla pasieks 2032 metais.
Kita sritis, kurioje Kazachstanas ir Europos šalys gali viena kitai padėti – lantanoidų gavyba ir perdirbimas. Šiuo metu didėja tarptautinė konkurencija dėl prieigos prie kritinių žaliavų. Siekiant pereiti prie „švariųjų“ technologijų, Europos šalims labai reikia lantanoidų, pirmiausia – ličio. Kazachstane yra šeši potencialūs ličio telkiniai: Yubileynoye, Verkhne-Baymurzinskoye, Bakennoye, Akhmetkino, Medvedka, Akhmirovskoye.
Kazachstanas domisi naujomis technologijomis ir investicijomis į retųjų metalų ir lantanoidų gavybą. Teisinis pagrindas tam buvo padėtas pernai – 2022 metų lapkričio 8 dieną Kazachstano Respublikos Ministras Pirmininkas Alikhanas Smailovas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Egipte vykusios Pasaulinės klimato kaitos konferencijos (COP27) pasaulio vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo metu pasirašė susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės tvarių žaliavų, baterijų ir „žaliojo“ vandenilio vertės kūrimo grandinių srityse.
Kazachstanas kviečia Europos įmones įgyvendinti investicinius projektus, taip pat ir gatavų produktų gamybos projektus, Kazachstano Respublikos teritorijoje.
