Švedijos centrinio banko vadovas: gaujų nusikalstamumas kelia grėsmę ekonomikos augimui
Anot jo, vienas didžiausių Švedijos privalumų yra pasitikėjimas tarp gyventojų ir valdžios institucijų. Tačiau, jei nebus tinkamai susidorota su organizuoto nusikalstamumo keliamomis problemomis, šie santykiai gali suprastėti.
„Tai ilguoju laikotarpiu gali tapti grėsme ilgalaikiam Švedijos ekonomikos augimui. Tai taip pat yra svarbi priežastis, kodėl turėtume problemos imtis ir su ja susitvarkyti, – britų verslo dienraštis cituoja Švedijos centrinio banko vadovą. – Jei apsidairytume po pasaulį, pamatytume, kad valstybės, kuriose tarpusavio pasitikėjimas menkas, įprastai nėra spartaus ekonominio augimo šalys.“
Švedija taikosi patirti vieną didžiausių ekonomikos susitraukimų Europoje, po to, kai aukšta infliacija privertė Riksbanką padidinti bazinę palūkanų normą iki 4%.
Centrinis bankas rimtai svarsto ir apie dar vieno bazinės palūkanų normos padidinimo galimybę.
Tikimasi, kad šalies ekonomika susitrauks tiek šiemet, tiek ir kitais metais, o infliacija, prognozuojama, vidutiniškai šiemet sieks 7,6% ir 2% pasieks tik 2025 m.
Nusikalstamumo augimas
„Švedija niekada nėra mačiusi nieko panašaus. Jokia kita šalis Europoje nesusiduria su tokia situacija“, – anksčiau teigė Ulfas Kristerssonas, Švedijos premjeras.
Tam, kad būtų susidorota su augančia gaujų susišaudymų, sprogdinimų ir užpuolimų rankinėmis granatomis banga, Švedijos policija į pagalbą jau pasitelkė ir šalies karines pajėgas.
Nusikalstamumas Švedijoje palaipsniui didėja nuo amžiaus pradžios. 2022 m. Stokholme žmogžudysčių naudojant šaunamuosius ginklus, proporcingai gyventojų skaičiui, buvo įvykdoma apie 30 kartų daugiau, nei Londone.
Tiesa, anksčiau nusikalstamumas ir kruvini susidūrimai tarp gaujų buvo stebimi tik didžiuosiuose miestuose – Stokholme, Gotenburge, Malmėje ir Upsaloje. Dabar nusikaltimai išplito į mažuosius miestelius.
Kol kas per 2023 m. susišaudymuose žuvo beveik 50 žmonių ir buvo įvykdyta daugiau kaip 140 sprogimų. Pernai nuo ginklo smurtine mirtimi žuvo daugiau kaip 60 žmonių – tai didžiausias skaičius istorijoje.
Švedijos policija teigia, kad smurto atvejų augimas ir geografinis jų išplitimas yra susijęs su tuo, kad konkuruojančių gaujų nariai vis dažniau taikosi į vieni kitų giminaičius. Nusikalstamos grupuotės, anot jų, yra vadovaujamos iš kitų šalių, tokių kaip Turkija ar Serbija.
„Bene svarbiausi Švedijos organizuoto nusikalstamumo konfliktai kyla dėl prekybos narkotikais: kas, kur ir ką parduoda“, – „The Guardian“ paaiškina Ardavanas Khoshnoodas, Lundo universiteto docentas, kriminologas.
