Daugiau nei 100 RUB už dolerį: Rusijos valiuta pigiausia nuo pernai kovo

Šiemet Rusijos valiuta yra netekusi apie ketvirčio savo vertės – šiųmetis nuosmukis nutrynę visą pernykštį prieaugį, kai rublio vertę didino itin pabrangusių energijos išteklių eksportas. Valiuta yra trejetuke prasčiausiai šiemet atrodančių pasaulio valiutų, drauge su Turkijos lira ir Argentinos pesa.

Rusijos valiutos nuosmukį lemia išaugęs importas ir menkstančios eksporto pajamos.

Kaip rašo „Financial Times“, vidaus ekonomiką yra paskatinusi išmokų šeimoms už invazijos į Ukrainą metu žuvusius Rusijos kareivius programa. Vidaus paklausa augina importo poreikį – jis yra išaugęs 20% per pirmąjį šių metų pusmetį.

„Labai mažai valiutos įplaukia į šalį, todėl susiformavo valiutos badas“, – komentuoja Vladimiras Milovas, opozicijos politikas ir buvęs Rusijos energetikos viceministras.

Rusijos naftos ir dujų eksportuotojų pajamos liepą sumžaėjo iki 6,9 mlrd. USD, palyginti su 16,8 mlrd. USD tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Importas atsigavo iki ikikarinio laikotarpio, tik dabar importuojame vartojimo ir gamybos prekes iš Kinijos, Turkijos, centrinės Azijos šalių ir Emiratų, ne iš Vakarų. Už tai vis dar reikia sumokėti kokia nors valiuta, bet niekas nenori rublių“, – teigia jis.

Valiutą silpnina ir sparčiai Rusijos centrinio banko mažinamos bazinės palūkanų normos. Per mažiau nei metus bazinės palūkanų normos buvo sumažintos nuo 20% iki 7,5%. Be to, buvo atpalaiduotas kapitalo judėjimas, kas paskatino jo judėjimą iš šalies.

„Mūsų vertinimu, norint stabilizuoti rublio kursą, bazinė palūkanų norma turi padidėti link 10%, o federalinio biudžeto išlaidos turi neviršyti fiskalinės ribos. Rubliui gali būti naudingos didesnės naftos kainos, tačiau vidaus pinigų politika ir toliau bus patikimesnis valiutos inkaras. Rugsėjo 15 d. posėdyje Rusijos bankas turės padidinti bazinę palūkanų normą 50-100 bazinių punktų, kad padidintų vidaus santaupas ir sumažintų importą“, – teigia Aleksandras Isakovas, „Bloomberg Economics“ Rusijos ekonomistas.