Ar verta lošti akcijų kazino koronaviruso krizės situacijoje

Pradėsiu nuo tų, kurie investavimu susidomėjo tik dabar, galvodami lengvai uždirbti iš COVID-19 sąlygotos akcijų rinkos griūties.

Idėja parašyti straipsnį kilo sulaukus vieno bičiulio skambučio. Draugas, niekada nesidomėjęs investavimu, sugalvojo pasiskolinti pinigų tam, kad investuotų į perpus atpigusias skrydžių bendrovės „Lufthansa“ akcijas. Jo planas buvo paprastas: nusipirkus atpigusių akcijų, palaukti, kol visi baigs panikuoti ir akcijų kaina grįš į buvusį lygį, o tada „Lufthansa“ akcijas parduoti dvigubai brangiau nei pirko.

Bandymas pasipelnyti iš krentančių akcijų nėra naujiena. Pats tokias klaidas dariau, pavyzdžiui, 2009–2010 m., kai supirkinėjau pingančias Ūkio banko akcijas. Galiausiai viskas baigėsi banko bankrotu. Panašių idėjų išgirstu kiekvieną kartą, kai tik žiniasklaida pradeda kalbėti apie drastiškus finansų rinkų svyravimus.

Dolerio ir naftos atvejai

Kitas pavyzdys. 2015 m. JAV doleriui pabrangus 30% euro atžvilgiu, draugas sugalvojo imti paskolą būstui JAV doleriais (USD), nes manė, kad USD / Eur greitai grįš į tą patį kainos lygį ir paskola 30% nuvertės. Praėjo 5 metai, o Eur / USD kursas stipriai nepasikeitė, skirtumas tik tas, kad palūkanos už USD paskolas buvo žymiai didesnės.

Arba 2014 m., naftos kainai nukritus nuo 114 USD iki 52 USD už barelį, atsirado susidomėjimas nafta. Daug kas galvojo, kad gal nafta pabrangs iki buvusio lygio ir lengvai uždirbsime daugiau nei 100% pelną – juk nafta negali būti tokia pigi. Kitais metais nafta atpigo iki 36 USD už barelį, o šiuo metu kainuoja vos 22 USD.

Prisiminkite, prieš ką žaidžiate

Jeigu susidomėjote investavimu tikėdamiesi lengvai pasipelnyti iš COVID-19 sąlygoto kainų smukimo, turiu jums vieną patarimą – nedarykite to. Negalvokite, kad esate protingesni už visus kitus.

Dėl pelno jūs konkuruojate su milijardus valdančiais instituciniais investuotojais (fondais, bankais), kitais profesionalais, turinčiais keliasdešimties metų patirtį, taip pat automatizuotais prekybos algoritmais, analitikų komandomis, greičiausiai net ir tos pačios „Lufthansa“ generalinio direktoriaus telefono numerį turinčiais ir lengvai jį pasiekti galinčiais investuotojais. Galbūt reikalai iš tiesų nėra tokie blogi, kaip atrodo iš šono. Bet naujoko šansai laimėti prieš šiuos profesionalus yra tokie patys, kaip man įkrauti į krepšį per Joną Valančiūną.

Ką sako mokslas

Tiems, kuriems vis dar knibžda mintis išmėginti laimę akcijų biržoje ir mano asmeninė patirtis neįtikina, pateiksiu keletą investuotojų elgseną nagrinėjančių mokslininkų atrastų dalykų.

Mokslininkai C. Geczy ir M. Samonovas, išanalizavę akcijų istoriją nuo 1801 iki 2012 m., nustatė, kad 10 mėnesių pigusios akcijos vienuoliktą mėnesį atpigdavo vidutiniškai dar 0,16%. Tai – tik viena iš daugelio studijų, parodančių, kad pigusios akcijos turi tendenciją toliau pigti. Niekada neinvestuokite tik todėl, kad, jūsų nuomone, vertybiniai popieriai daugiau atpigti negali. Pigti vertybiniai popieriai gali tol, kol jų kaina taps 0,00. Įmonei bankrutavus, vertybiniai popieriai taps beverčiais.

Kitas JAV banko „JP Morgan Chase“ iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad per 34 metų periodą 40% akcijų, nuvertėjusių daugiau nei 70%, nebeatkilo iki ankstesnių aukštumų.

2010 m. Graikijos ekonomikos krizės metu mano kolega nusprendė įsigyti Graikijos banko „National Bank of Greece“ akcijų tik todėl, kad jos buvo nuvertėjusios 95% ir atrodė, jog daugiau pigti tiesiog negali. Tačiau nuo to momento šio banko akcijos nuvertėjo dar 99%.

Šveicarijos franko šuolis

Jeigu šių pavyzdžių nepakako įtikinti atsisakyti lengvo uždarbio finansų rinkose idėjos, pateiksiu dar vieną pavyzdį, kuo gali baigtis spekuliatyvūs finansiniai sprendimai žaidžiant su skolintais pinigais.

2007 metais dalis „Nordea“ banko (po susijungimo su DNB veikiančio kaip „Luminor“) klientų dėl mažų palūkanų paskolas būstui ėmė Šveicarijos frankais (CHF), neįvertinę valiutos rizikos (reikia paminėti, kad pats „Nordea“ reklamavo tokius kreditus kaip saugius ir skatino tokį skolinimąsi). Dėl Eur / CHF vertės pokyčių, būsto skola eurais išaugo 56%. Kitaip tariant, 100.000 Eur paskola virto 156.000 Eur paskola.

Neabejoju, kad tokie skolos pokyčiai turėjo ir vis dar turi didelę įtaką skolininkų gyvenimo kokybei. Kai kurie turėjo 10 metų mokėti įmokas bankui vien tam, kad padengtų šį Eur / CHF kainų pokytį – 10 metų buvo skirta blogam finansiniam sprendimui ištaisyti. Šis pavyzdys gerai iliustruoja, kokios didelės finansinės pasekmės galimos investuojant skolintais pinigais.  

Pabaigai

Susiviliojusieji lengvo ir greito uždarbio idėja turi suprasti, kad finansų rinkose pelnas ateina kartu su patirtimi ir žiniomis, o ne lengvabūdiškais sprendimais. 

Niekas nežino, kuria linkme pasuks rinkos. Nežinau ir aš. Galbūt dabar išties geriausias laikas investuoti. Galbūt tos pačios „Lufthansos“ akcijos po kelių mėnesių bus brangesnės nei vasarį.

Nenoriu būti tas, kurį visą gyvenimą keiksite atkalbėjus investuoti į akcijas. Tiesiog noriu, kad suprastumėte, jog akcijų biržoje niekas nėra garantuotas: akcijos gali niekada nebepakilti iki buvusių aukštumų, įmonės gali bankrutuoti, o jų akcijos tapti bevertėmis. Valdant riziką ir pasitelkus laiko patikrintą investavimo strategiją, ilgainiui galima tikėtis pasipelnyti iš esamos suirutės, tačiau ieškantys greitų pinigų anksčiau ar vėliau tampa grobiu profesionalams – praranda dalį arba visus savo pinigus. Jeigu į akcijų rinką žengiate tikėdamiesi greito pelno, bent jau prieš atlikdami tokią spekuliaciją pagalvokite, kas bus blogiausiu atveju.

Įžvalgos autorius Justinas Jazepčikas yra privatus investuotojas, „Investologija.lt“ tinklaraštininkas