2019-09-22 12:30

Kodėl aš toliau tikiu FIRE

Povilas Panavas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Povilas Panavas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Pastaruoju metu nemažai diskutuota, ar FIRE (Financial Independence, Retire Early) judėjimas turi prasmę Lietuvoje ir ar iš viso savo poreikius apkarpantys ir į taupymą (investavimą) susikoncentravę žmonės yra sveiko mąstymo.

Kai kuriuose straipsniuose užkabintas ir konkrečiai mano FIRE siekis, apie kurio progresą periodiškai rašau savo tinklaraštyje povilas.panavas.lt, todėl negaliu nereaguoti.

Žmonės sako, kad esu per racionalus gyvenime. Todėl nenuostabu, kad tikiu tik vienu diskusijų metodu – logika. Man neįdomu, ką kas nors galvoja, jei tai iš piršto laužta.

Pradžiai pateiksiu pavyzdį, kuris nėra argumentas. Vienas fondų valdytojas sako, kad „FIRE judėjimas yra idiotizmas, o tie, kurie bando gyventi pagal jo principus, apie pinigus ir finansus nieko nesuvokia, todėl taip ir elgiasi“.

Bet čia yra išvada, kuri turi išplaukti iš argumentų, o argumentų aš nemačiau, tik skaičių simuliacijas, kurios gali labai išsikreipti pakeitus vos vieną skaičių.

FIRE, nors yra gyvenimo būdas, kartu yra paremtas matematiniais skaičiavimais. Kiekvienas, teigiantis priešingai, turbūt patingėjo „pagooglinti“. Trumpai priminsiu, kad viskas prasidėjo nuo Trinity tyrimo – straipsnio, išspausdinto dar 1998 m., kurį parašė trys JAV Trinity universiteto mokslininkai, įrodę „4% taisyklės“ veiksmingumą. Ši taisyklė sako, kad saugiu galima vadinti 4% nuo portfelyje sukauptų pinigų kasmetinį nusiėmimo lygį. Analizė remiasi tuo, kad žmogus visada išiminės identišką sumą nepaisant to, ar šiuo metu krizė, ar ne. Tai labai svarbus momentas. Tikram gyvenime rezultatai būtų daug geresni. Antra, šis tyrimas apima tik 30 metų. Bet FIRE žmonės iš tų pinigų turėtų pragyventi kur kas ilgiau. Gera žinia ta, kad kiti tyrimai parodo, kad kuo laikotarpis didesnis, tuo rezultatai geresni. Trinity tyrimas, aktualus finansinės laisvės siekiantiems žmonėms, nemėgina išsaugoti kapitalo, tik patikrinti, ar jo užteks. Šie dalykai susiję tuo, kad kuo laikotarpis didesnis, tuo lengviau išsaugoti kapitalą. Problema kyla tuomet, jei žmogus pradeda gyventi iš savo portfelio labai arti sekančios krizės, bet vis tiek nuima planuotą dalį pinigų per keletą metų, kol akcijų rinkose išpardavimas.

FIRE judėjimas niekada neteigė, kad kiekvienas tai gali pasiekti. Lietuvoje diskutuojama, ar galima siekti FIRE uždirbant 1.000 Eur per mėnesį. Tačiau kodėl pasirinkta būtent tokia suma? Visi mano pažįstami specialistai Lietuvoje uždirba daugiau (ne tik programuotojai).

Žmonės labai dažnai nori skaičiuoti taip, kad jų kapitalas būtų išsaugotas amžinai. Bet kam to reikia? Grabe skaičiuosime pinigus?

FIRE skaičiavimai dažniausiai atliekami naudojant JAV rinkų duomenis. Istoriniai duomenys negarantuoja, kad ateitis bus tokia pati. Todėl visiškai sutinku su teiginiu, kad ateitis gali būti kitokia, nei buvo praeitis ir „4% taisyklė“ neveiks. Jei norima išsaugoti kapitalą, saugus pinigų nusiėmimo lygis artėja prie 3,25%.

Sutinku ir su tuo, kad ne kiekvienas gali pasiekti FIRE. Tai reikalauja charakterio, nusiteikimo ir vertybių. Tai tikrai nėra kiekvienam. Be to, Lietuvoje pakankamai sunku investuoti į indeksų fondus, nors norint tikrai galima („Degiro“ ir pan. platformos).

Dar vienas FIRE kritikų argumentas, kad finansinės laisvės siekęs ir pasiekęs žmogus negali nedirbti. Tačiau tikrai yra daug žmonių, kurie puikiai leidžia savo dienas be jokio oficialaus darbo. Yra begalė dalykų, ką galima veikti be oficialaus darbo bei gauti tuos pačius dalykus: bendravimą, tikslo siekimą, bendrumo jausmą.

FIRE judėjimo atstovai supranta, kada galima pirkti laimę bei pasirenka kelią, kad ją maksimizuotų. Jei kažkas mano, kad gyvenimo tikslas nėra išspausti maksimumą iš gyvenimo, tuomet FIRE ne jums.

Komentaro autorius Povilas Panavas yra nepriklausomas investuotojas

VŽ skaitykite ne tik apie finansinės laisvės siekiantį Povilą Panavą, bet ir apie statutinį darbą dirbantį Justiną Jazepčiką, JAV gyvenančią Tatjanos ir Jose porą, tinklaraščių „Baltic Mustache“ ar „Honestfire“ autorius.

52795
130817
52791