Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime

Publikuota: 2018-12-13
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ įsitikinęs, kad vartotojams sugebės pasiūlyti „žymiai“ geresnes kreditavimo sąlygas ir aukštesnes palūkanas už indėlius nei tradiciniai bankai.

Interviu VŽ Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, teigia, kad išsikeltas tikslas tapti bankiniu „Amazon“ nėra per ambicingas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Revolut“ tampa banku

Ar nėra kiek neambicinga, kad į visą Europą einama su specializuoto banko licencija, kurią Lietuvoje kol kas turi tik „Mano unija“? 

Kad ir vadinasi specializuota licencija, tai yra visiškai bankinė licencija, tik tetrūksta vienos dalies – investicinių įrankių kūrimo ir paleidimo. O investicinę dalį mes paleisime, bet ją galima paleisti kitais būdais, pavyzdžiui, su partneriais, su kitomis licencijomis. Ši licencija yra labai paprasta ir, manau, tai yra inovacija, kurią Lietuvos bankas nuo pat pradžių pozicionavo, kad nuimamas papildomas slenkstis. Investicinei daliai popierizmas kone dvigubėja. Tai pasiteisino, nes mums to ir tereikia.

Taigi dabar turite licenciją, kuri leidžia priimti indėlius ir suteikti paskolas. Čia jau žengiate į tą aikštelę, kur yra stiprūs tradiciniais bankai, kai jau galbūt nebėra to pranašumo, kurį kitose srityse jums suteikė technologijos, lankstumas ir operatyvumas. Kaip jūs čia galite būti stiprūs?

Mūsų pridėtinė vertė yra ir šitoje srityje, nes mes būsime stiprūs tradicinių bankų aikštelėje ir tą darysime radikaliai geriau negu bankai. Jeigu pasižiūrėtume į pasiūlymą, kiek duoda procentų už indėlius tradiciniai bankai, neminėsiu vardų – „Swedbank“ ir SEB, – nulis procentų, nesvarbu trukmė indėlio. Ir jeigu tai dar apibūdinama kaip specialus pasiūlymas, tai iš karto galiu pasakyti, kad mes juos iš karto apdėsime. Šiuo metu nenorėtume pasakyti, ar tai bus 2 ar 3%, negalime, nes dar apie pusę metų ruošimės bankinių paslaugų paleidimui, ir tada jau žiūrėsime, nes per pusę metų gali ir Mario Draghi pakelti palūkanų normas, ir jau būtų visai kitaip.  

Indėlių žemas palūkanas lemia dėl pinigų politikos pinigų kaina, nebūtinai maža konkurencija rinkoje. 

Iš dalies taip, iš dalies ne. Jeigu jie norėtų, jeigu neturėtų po savimi tokių kaštų, kokius turi dabar, kas jiems trukdo pasiūlyti 1%? Tik jų kaštų eilutės, tik akcininko noras dar šiek tiek išgręžti pelno. Tai yra natūralūs dalykai, o 0% yra todėl, kad yra nežmoniškai didelė kaštų eilutė, technologijos irgi tam turi įtakos, bet yra labai daug žmogiško kapitalo toje mašinoje.

Yra bankų, tas pats „Goldman Sachs Marcus“ (speciali asmeninio taupymo ir skolinimosi platforma - VŽ), kuris siūlo 1,5%, kiti bankai siūlo 1%, tai psichologinė riba, kurią peržengęs jau jautiesi kitaip. Mūsų atveju norime peršokti ir tuos paminėtuosius, kad žmogus, turėdamas laisvų pinigų, galėtų padėti juos saugiai, nes su bankine licencija atsiranda indėlių draudimas, ir ten kapsės procentai. 

Negalite konkretizuoti kiek daugiau?

Tai bus žymiai. Kaštų optimizavimas bus vienas iš pagrindinių būdų duoti didesnes palūkanas. 

Paskolų rinkoje į kurią auditoriją taikysitės?

Mes turime duoti tiems, kurie nusipelnė, ypač tiems, kurie naudojasi „Revolut“ kaip savo kasdiene atsiskaitymo kortele. Matydami šiuos vartotojus, galime sukurti labai stiprų kreditingumo vertinimo modelį, kai dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi pagalba galime sutaupydami pritaikyti žymiai mažesnes palūkanų normas, žymiai patogiau, iki 2 minučių nuo paraiškos pateikimo. 

Ar taip bus ir su paskolomis verslui?

Lygiai tas pats modelis. Yra apie 60.000 verslų, mes turime jų vaizdą, galbūt pasijungsime ir su trečiosiomis šalimis (dėl kreditingumo vertinimo - VŽ). Esmė bus patogumas ir greitis, ką mes jaučiame, kad yra svarbu. 

Norisi suvokti jūsų pajėgumus, pavyzdžiui, verslo kreditavimo. Kalbame apie mažus ir vidutinius verslus? 

Pradžioje kalbame apie smulkųjį ir vidutinį verslą. Dar labai populiari individuali veikla, freelancerių sąskaitos populiarios. Matome tikrai didelį susidomėjimą.

Kokiais ištekliais skolinsite?

Tai kapitalas pirmiausia, yra pinigai, gauti iš investuotojų po paskutinio (investicijų pritraukimo - VŽ) raundo 250 mln. USD, žinoma, dabar esame kiek apmažinę, nes dalis investicijų buvo skirta kitkam. Jeigu reiks padengti iš nuosavo kapitalo ir neužteks indėlinių lėšų, turime visišką investuotojų palaikymą.  

Tarp investuotojų yra ir rusų milijardieriaus Jurijaus Milnerio investicijų kompanija „DST Global“. Tai ir jų lėšomis būtų kredituojami Lietuvos vartotojai?

Nežinau, kiek konkrečiai to kapitalo bus naudojama kreditavimui, nes pagrindinis šaltinis yra žmonių laikomi indėliai, kuriuos galime paimti iki tam tikros dalies. Taigi šioje vietoje suteikta žmonėms galimybė padėti indėlius mums tai (kredituoti – VŽ) padės daryti. 

Lietuvos banko pastangos priviliojo fintech įmones į Lietuvą licencijavimuisi, neretai būna, kad jie pasirenka šalį tik dėl lankstesnio ir greitesnio licencijavimosi kelionei į didžiąją Europą, bet maža vietos rinka paslaugų teikimui nelabai juos domina. Kaip jūsų atveju?

Du dalykai. Taip, paminėtas variantas, kai mums įdomi visos Europos rinka per Lietuvą, bet smagu, kad nėra vien tik tas variantas, nes mes labai rimtai ir noriai, būdami šeši lietuviai „Revolut“, Lietuvos žmonėms ir verslams suteiksime galimybę turėti dar daugiau alternatyvų, nes norime sugrąžinti tą konkurenciją į rinką. 

Paslaugų teikimas Lietuvos rinkai yra tikslas vienareikšmiškai. Pirmuosius 3–6  mėnesius Lietuva bus vienintelė rinka, kurioje teiksime paslaugas. 

Kodėl Lietuva bus pirmoji išbandyti paslaugoms?

Paprastas dalykas  - reguliavimas ateina pirmiausiai pagal vietinę jurisdikciją, o prižiūrėtojas yra Lietuvos bankas. Labai daug niuansų, kol mes sutvarkysime licencijos pasportavimą į Lenkiją, nes ten ir informacija turi būti pateikta vietine kalba, kiti niuansai. O Lietuvos atveju jau visi niuansai yra aprašyti verslo plane, pagal kurį ir išduota licencija. 

Žmonės jau supranta, kad nebebūtina eiti fiziškai į banką padėti indėlio ar gauti paskolos, bet gali iki šiol vilktis startuolio etiketė - kaip gi dabar savo verslui paskolą imsiu iš startuolio?

Matome, kad rinkoje startuolių skaičius nežmoniškai didėja, „Facebook“ irgi kažkada buvo startuolis, o dabar – korporacija, iš kurios kitos perka reklamą už dešimtis milijonų. 

Mūsų atveju turime užsiauginti reputaciją, mes dar tik trejus su pusę metų veikiame. Einame jeigu ne sprintu, tai bent posprinčiu. 

Ir jau tame posprinčio etape deklaruojate ambiciją tapti bankiniu „Amazon“. Ar ne per daug ambicingas susisiejimas su stambia korporacija?

Ambicijų mums netrūksta. Kai Nikolajus (Nikolajus Storonskis, „Revolut“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis direktorius - VŽ) per investicijų pritraukimą „seed“ etape pristatinėjo idėją investuotojams, dar neturint produkto – tik prototipą, pristatyta prognozė, kad penktų metų po paleidimo pabaigoje turėsime 400.000 vartotojų, ir jam kai kurie sakė, kad gal tu čia per daug, vaikeli, užsibrėžei. Ką turime? Trejus su puse metų ir 3,3 milijono. Manau, kad gal ir per mažai užsibrėžėme. „Amazon“ tinka, reikia lygiuotis į geriausius. 

Arčiau žemės. Kaip išsidėlioja laike, kokios paslaugos ir kada bus paleistos? 

Planas yra ateinančias metais startuoti Lietuvoje, pradėti nuo indėlių ir kredito, po to žiūrėsime, ar pasportuosime licenciją iš karto visoje Europoje, ar eisime po truputį, tarkime į Lenkiją, kuri yra trečia rinka pasaulyje, aplenkusi Lietuvą, gal į Skandinaviją ar kitas šalis, kur žmonėms reikia alternatyvų labiausiai. 

Investicinėms paslaugoms reikia jau rimtos bankinės licencijos, ir tai būtų daroma per mūsų partnerius.  Startuosime su investicijų produktu, kuris bus nemokama prekyba tiek akcijomis, tiek fondais. Kad žmonės galėtų pasiekti tuos dalykus – yra dalis mūsų darbotvarkės, tai – finansinio raštingumo kėlimas. Čia irgi kalbėtume apie pusmetį, jeigu pasitelkiami partneriai ir nereikia įprastinės bankinės licencijos. 

Esate suteikę vartotojams priėjimą prie kriptovaliutų. Ar tai nesipjauna su bankine licencija? Rinkos prižiūrėtojų yra nurodyta, kad prižiūrimi dalyviai turi griežtai atskirti finansines paslaugas nuo kriptovaliutų.

Šioje vietoje dar žiūrėsime. Tai nėra gyva prekyba, kaip akcijomis, tai yra tam tikras uždaras ratas. Ar tai bus po bankine licencija, ar mes turėsime nurodyti, kad jūs nesate banko klientas, jeigu norite pasiekti kriptovaliutas. Taigi bus suvaldymas žmonių lūkesčių ir pateikimas, negadinant vartotojo patirties. Žiūrėsime, Lietuvos banko pozicija yra tokia, kokia yra. Normalu, kad po bankine licencija kriptovaliutos nesipaišo. Kažkoks sprendimas turės būti, kuris tenkins Lietuvos banką ir mus, kaip žaidėjus, kurie mato, kad kriptovaliutų pasiekiamumas yra vis dar pageidaujamas dalykas.   

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Investicijų platformoje nuskendo 6.600 Eur: nepadėjo ir kabinimasis už šiaudo

Lietuvos bankas atmetė vienos investuotojos reikalavimą bankui „Swedbank“ sugrąžinti  6.592 Eur, kuriuos ši...

Rinkos
11:13
„Swedbank“ grynasis pelnas augo 18%, grupė steigia naują padalinį 5

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 33 mln. Eur grynojo pelno, arba 18% daugiau nei prieš...

Rinkos
09:50
„Telia Lietuvos“ pelnas ir pajamos smuktelėjo 1,8% 2

Didžiausia šalies telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 11,8 mln. Eur...

Rinkos
09:43
Baltijoje jautėsi stambesnių investuotojų veiksmai Premium

Baltijos akcijų biržos trečiadienį gyveno be svarbesnių naujienų, tačiau rinkoje jautėsi agresyvesni...

Rinkos
2019.04.24
Naftos kainos atsitraukė nuo pusmečio aukštumų

Naftos kainos trečiadienį kiek atsitraukė nuo 6 mėn. aukštumų, į kurias savaitės pradžioje užkėlė Jungtinių...

Rinkos
2019.04.24
Atsakas S.Jakeliūnui: 20 interpretacijų VILIBOR klausimu 23

Teko asmeniškai dalyvauti Lietuvos banko veikloje nuo 1996 m., stebėti ir analizuoti Lietuvos tarpbankinės...

Rinkos
2019.04.24
„Orion Securities“ pelnas pašoko 29%, valdomos investicijos susitraukė 11% 3

Didžiausia Lietuvoje finansų maklerio įmonė „Orion Securities“ pernai uždirbo 0,461 mln. Eur grynojo pelno –...

Rinkos
2019.04.24
„Monzo“ gali mesti iššūkį „Revolut“ ir N26 14

Vokietijos internetinis bankas N26 ir Jungtinės Karalystės finansinių technologijų startuolis „Revolut“ gali...

Rinkos
2019.04.23
Rezultatų sezonas įsibėgėja, Šiaulių banko dividendai pirmadienį Premium 2

Pasaulio rinkose investuotojų dėmesys apsistojo ties bendrovių skelbiamais 1 ketvirčio rezultatais. Vietos...

Rinkos
2019.04.23
„Tesla“ pelno tikslą sieja su savaldžiais taksi elektromobiliais 4

Elonas Muskas, JAV elektromobilių gamintojo „Tesla“ vadovas, davė pirmą bent kiek konkretesnę užuominą, kada...

Rinkos
2019.04.23
Vyriausybė pusseptintų metų pasiskolino už 0,651%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 6 metams ir 7 mėnesiams pasiskolino 20 mln. Eur už vidutines 0,651%...

Rinkos
2019.04.23
ECB dėl pinigų politikos spręsti rinksis Vilniuje 4

Birželio 5-6 d. Vilniuje įvyks Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos išvažiuojamasis posėdis.

Rinkos
2019.04.23
Mėnesio sandoris: „Telia“ konkurento stiprėjimas Skandinavijoje

Norvegijos telekomunikacijų bendrovė „Telenor“ dar balandžio pradžioje pranešė apie susitarimą už 1,5 mlrd.

Rinkos
2019.04.23
Dar du neobankai Lietuvoje: nuo nemokamų sąskaitų iki mokėjimo kortelių Premium

Lietuvos gyventojams savo paslaugas labai to nereklamuodami pradėjo teikti dar du internetiniai bankai –...

Rinkos
2019.04.23
Lukas investuoja: imuosi lietuviškos „Teslos“ Premium 18

Nusižiūrėjau „Auga Group“ akcijas. Prieš apmėtydami tuo, kas po ranka papuola, pirma išklausykite.

Lukas investuoja
2019.04.23
Naftos kainą šokdina JAV griežtinamos sankcijos Iranui 2

Naftos kaina pirmadienį šoktelėjo iki beveik 6 mėnesių aukštumų, JAV nusprendus panaikinti visas išimtis...

Rinkos
2019.04.22
Saugaus užutėkio investavimo strategija 3

Kai viskas einasi gerai, nesinori galvoti apie tai, kad visą laiką gerai būti negali. Visi žinome faktą, kad...

Rinkos
2019.04.21
Sutelktinis NT projektų finansavimas: meteorai ar naujos žvaigždės? 7

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje pagrindiniai nekilnojamojo turto (NT) projektų finansavimo šaltiniai vis dar...

Verslo klasė
2019.04.21
Finansinė laisvė: jos siekiančių daugėja ir Lietuvoje 47

Ar nebūtų puiku, jei galėtume visą dėmesį koncentruoti į tai, kaip pinigus išleisti, o ne į tai, kaip juos...

Rinkos
2019.04.20
„Auga Group“ – valdymo pokyčiai, prisijungia ir D. Misiūnas 17

Ekologinės ūkininkystės „Auga Group“ akcininkų susirinkimui siūlo tvirtinti pokyčius valdyboje, atsisakyti...

Rinkos
2019.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau