Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime

Publikuota: 2018-12-13
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ įsitikinęs, kad vartotojams sugebės pasiūlyti „žymiai“ geresnes kreditavimo sąlygas ir aukštesnes palūkanas už indėlius nei tradiciniai bankai.

Interviu VŽ Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, teigia, kad išsikeltas tikslas tapti bankiniu „Amazon“ nėra per ambicingas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Revolut“ tampa banku

Ar nėra kiek neambicinga, kad į visą Europą einama su specializuoto banko licencija, kurią Lietuvoje kol kas turi tik „Mano unija“? 

Kad ir vadinasi specializuota licencija, tai yra visiškai bankinė licencija, tik tetrūksta vienos dalies – investicinių įrankių kūrimo ir paleidimo. O investicinę dalį mes paleisime, bet ją galima paleisti kitais būdais, pavyzdžiui, su partneriais, su kitomis licencijomis. Ši licencija yra labai paprasta ir, manau, tai yra inovacija, kurią Lietuvos bankas nuo pat pradžių pozicionavo, kad nuimamas papildomas slenkstis. Investicinei daliai popierizmas kone dvigubėja. Tai pasiteisino, nes mums to ir tereikia.

Taigi dabar turite licenciją, kuri leidžia priimti indėlius ir suteikti paskolas. Čia jau žengiate į tą aikštelę, kur yra stiprūs tradiciniais bankai, kai jau galbūt nebėra to pranašumo, kurį kitose srityse jums suteikė technologijos, lankstumas ir operatyvumas. Kaip jūs čia galite būti stiprūs?

Mūsų pridėtinė vertė yra ir šitoje srityje, nes mes būsime stiprūs tradicinių bankų aikštelėje ir tą darysime radikaliai geriau negu bankai. Jeigu pasižiūrėtume į pasiūlymą, kiek duoda procentų už indėlius tradiciniai bankai, neminėsiu vardų – „Swedbank“ ir SEB, – nulis procentų, nesvarbu trukmė indėlio. Ir jeigu tai dar apibūdinama kaip specialus pasiūlymas, tai iš karto galiu pasakyti, kad mes juos iš karto apdėsime. Šiuo metu nenorėtume pasakyti, ar tai bus 2 ar 3%, negalime, nes dar apie pusę metų ruošimės bankinių paslaugų paleidimui, ir tada jau žiūrėsime, nes per pusę metų gali ir Mario Draghi pakelti palūkanų normas, ir jau būtų visai kitaip.  

Indėlių žemas palūkanas lemia dėl pinigų politikos pinigų kaina, nebūtinai maža konkurencija rinkoje. 

Iš dalies taip, iš dalies ne. Jeigu jie norėtų, jeigu neturėtų po savimi tokių kaštų, kokius turi dabar, kas jiems trukdo pasiūlyti 1%? Tik jų kaštų eilutės, tik akcininko noras dar šiek tiek išgręžti pelno. Tai yra natūralūs dalykai, o 0% yra todėl, kad yra nežmoniškai didelė kaštų eilutė, technologijos irgi tam turi įtakos, bet yra labai daug žmogiško kapitalo toje mašinoje.

Yra bankų, tas pats „Goldman Sachs Marcus“ (speciali asmeninio taupymo ir skolinimosi platforma - VŽ), kuris siūlo 1,5%, kiti bankai siūlo 1%, tai psichologinė riba, kurią peržengęs jau jautiesi kitaip. Mūsų atveju norime peršokti ir tuos paminėtuosius, kad žmogus, turėdamas laisvų pinigų, galėtų padėti juos saugiai, nes su bankine licencija atsiranda indėlių draudimas, ir ten kapsės procentai. 

Negalite konkretizuoti kiek daugiau?

Tai bus žymiai. Kaštų optimizavimas bus vienas iš pagrindinių būdų duoti didesnes palūkanas. 

Paskolų rinkoje į kurią auditoriją taikysitės?

Mes turime duoti tiems, kurie nusipelnė, ypač tiems, kurie naudojasi „Revolut“ kaip savo kasdiene atsiskaitymo kortele. Matydami šiuos vartotojus, galime sukurti labai stiprų kreditingumo vertinimo modelį, kai dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi pagalba galime sutaupydami pritaikyti žymiai mažesnes palūkanų normas, žymiai patogiau, iki 2 minučių nuo paraiškos pateikimo. 

Ar taip bus ir su paskolomis verslui?

Lygiai tas pats modelis. Yra apie 60.000 verslų, mes turime jų vaizdą, galbūt pasijungsime ir su trečiosiomis šalimis (dėl kreditingumo vertinimo - VŽ). Esmė bus patogumas ir greitis, ką mes jaučiame, kad yra svarbu. 

Norisi suvokti jūsų pajėgumus, pavyzdžiui, verslo kreditavimo. Kalbame apie mažus ir vidutinius verslus? 

Pradžioje kalbame apie smulkųjį ir vidutinį verslą. Dar labai populiari individuali veikla, freelancerių sąskaitos populiarios. Matome tikrai didelį susidomėjimą.

Kokiais ištekliais skolinsite?

Tai kapitalas pirmiausia, yra pinigai, gauti iš investuotojų po paskutinio (investicijų pritraukimo - VŽ) raundo 250 mln. USD, žinoma, dabar esame kiek apmažinę, nes dalis investicijų buvo skirta kitkam. Jeigu reiks padengti iš nuosavo kapitalo ir neužteks indėlinių lėšų, turime visišką investuotojų palaikymą.  

Tarp investuotojų yra ir rusų milijardieriaus Jurijaus Milnerio investicijų kompanija „DST Global“. Tai ir jų lėšomis būtų kredituojami Lietuvos vartotojai?

Nežinau, kiek konkrečiai to kapitalo bus naudojama kreditavimui, nes pagrindinis šaltinis yra žmonių laikomi indėliai, kuriuos galime paimti iki tam tikros dalies. Taigi šioje vietoje suteikta žmonėms galimybė padėti indėlius mums tai (kredituoti – VŽ) padės daryti. 

Lietuvos banko pastangos priviliojo fintech įmones į Lietuvą licencijavimuisi, neretai būna, kad jie pasirenka šalį tik dėl lankstesnio ir greitesnio licencijavimosi kelionei į didžiąją Europą, bet maža vietos rinka paslaugų teikimui nelabai juos domina. Kaip jūsų atveju?

Du dalykai. Taip, paminėtas variantas, kai mums įdomi visos Europos rinka per Lietuvą, bet smagu, kad nėra vien tik tas variantas, nes mes labai rimtai ir noriai, būdami šeši lietuviai „Revolut“, Lietuvos žmonėms ir verslams suteiksime galimybę turėti dar daugiau alternatyvų, nes norime sugrąžinti tą konkurenciją į rinką. 

Paslaugų teikimas Lietuvos rinkai yra tikslas vienareikšmiškai. Pirmuosius 3–6  mėnesius Lietuva bus vienintelė rinka, kurioje teiksime paslaugas. 

Kodėl Lietuva bus pirmoji išbandyti paslaugoms?

Paprastas dalykas  - reguliavimas ateina pirmiausiai pagal vietinę jurisdikciją, o prižiūrėtojas yra Lietuvos bankas. Labai daug niuansų, kol mes sutvarkysime licencijos pasportavimą į Lenkiją, nes ten ir informacija turi būti pateikta vietine kalba, kiti niuansai. O Lietuvos atveju jau visi niuansai yra aprašyti verslo plane, pagal kurį ir išduota licencija. 

Žmonės jau supranta, kad nebebūtina eiti fiziškai į banką padėti indėlio ar gauti paskolos, bet gali iki šiol vilktis startuolio etiketė - kaip gi dabar savo verslui paskolą imsiu iš startuolio?

Matome, kad rinkoje startuolių skaičius nežmoniškai didėja, „Facebook“ irgi kažkada buvo startuolis, o dabar – korporacija, iš kurios kitos perka reklamą už dešimtis milijonų. 

Mūsų atveju turime užsiauginti reputaciją, mes dar tik trejus su pusę metų veikiame. Einame jeigu ne sprintu, tai bent posprinčiu. 

Ir jau tame posprinčio etape deklaruojate ambiciją tapti bankiniu „Amazon“. Ar ne per daug ambicingas susisiejimas su stambia korporacija?

Ambicijų mums netrūksta. Kai Nikolajus (Nikolajus Storonskis, „Revolut“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis direktorius - VŽ) per investicijų pritraukimą „seed“ etape pristatinėjo idėją investuotojams, dar neturint produkto – tik prototipą, pristatyta prognozė, kad penktų metų po paleidimo pabaigoje turėsime 400.000 vartotojų, ir jam kai kurie sakė, kad gal tu čia per daug, vaikeli, užsibrėžei. Ką turime? Trejus su puse metų ir 3,3 milijono. Manau, kad gal ir per mažai užsibrėžėme. „Amazon“ tinka, reikia lygiuotis į geriausius. 

Arčiau žemės. Kaip išsidėlioja laike, kokios paslaugos ir kada bus paleistos? 

Planas yra ateinančias metais startuoti Lietuvoje, pradėti nuo indėlių ir kredito, po to žiūrėsime, ar pasportuosime licenciją iš karto visoje Europoje, ar eisime po truputį, tarkime į Lenkiją, kuri yra trečia rinka pasaulyje, aplenkusi Lietuvą, gal į Skandinaviją ar kitas šalis, kur žmonėms reikia alternatyvų labiausiai. 

Investicinėms paslaugoms reikia jau rimtos bankinės licencijos, ir tai būtų daroma per mūsų partnerius.  Startuosime su investicijų produktu, kuris bus nemokama prekyba tiek akcijomis, tiek fondais. Kad žmonės galėtų pasiekti tuos dalykus – yra dalis mūsų darbotvarkės, tai – finansinio raštingumo kėlimas. Čia irgi kalbėtume apie pusmetį, jeigu pasitelkiami partneriai ir nereikia įprastinės bankinės licencijos. 

Esate suteikę vartotojams priėjimą prie kriptovaliutų. Ar tai nesipjauna su bankine licencija? Rinkos prižiūrėtojų yra nurodyta, kad prižiūrimi dalyviai turi griežtai atskirti finansines paslaugas nuo kriptovaliutų.

Šioje vietoje dar žiūrėsime. Tai nėra gyva prekyba, kaip akcijomis, tai yra tam tikras uždaras ratas. Ar tai bus po bankine licencija, ar mes turėsime nurodyti, kad jūs nesate banko klientas, jeigu norite pasiekti kriptovaliutas. Taigi bus suvaldymas žmonių lūkesčių ir pateikimas, negadinant vartotojo patirties. Žiūrėsime, Lietuvos banko pozicija yra tokia, kokia yra. Normalu, kad po bankine licencija kriptovaliutos nesipaišo. Kažkoks sprendimas turės būti, kuris tenkins Lietuvos banką ir mus, kaip žaidėjus, kurie mato, kad kriptovaliutų pasiekiamumas yra vis dar pageidaujamas dalykas.   

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Pasišalinęs pardavėjas atlaisvino Šiaulių banko spyruoklę Premium 4

Nusekusioje Baltijos biržoje gyvastį palaiko Šiaulių bankas, kurio akcijos stiprėja nebespaudžiamos stambaus...

Rinkos
2019.07.22
Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 5

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
Naujoje kinų biržoje – akcijų kainų šuoliai šimtais procentų 2

Kinijos technologijų kompanijų akcijų kainos vidutiniškai pašoko po 140% per pirmąją prekybos dieną naujoje...

Rinkos
2019.07.22
Minusai grįžo į Vyriausybės skolinimosi aukcionus 17

Lietuvos Vyriausybė pirmadienį vidaus rinkoje pasiskolino už neigiamas palūkanas.

Rinkos
2019.07.22
Lukas investuoja: užgraužė sąžinė ir kai ką išjungiau Premium 4

Kai „Verslo žiniose“ pradėjau rašyti šį investavimo dienoraštį (o tai buvo gūdų 2018-ųjų lapkritį), po...

Lukas investuoja
2019.07.22
Verslas stoja prieš siekį apriboti investavimą į miškus Premium 10

Seime kelią skinantis įstatymo pakeitimui, kuriuo apribojamos galimybės investuoti į miškus, investicijų...

Rinkos
2019.07.22
Kaip „Libra“ taps pasauline valiuta, arba Kodėl „Libra“ nepatinka centriniams bankams Premium 4

Pasaulio investuotojus ir kriptovaliutų bendruomenę žinios apie „Facebook“ planus išleisti savo kriptovaliutą...

Rinkos
2019.07.22
Sutelktinio finansavimo reguliavimo srityje – naujovės

Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkoje įsigalioja teisinės naujovės, kurios, kaip teigiama, sumažins...

Rinkos
2019.07.21
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Pildė portfelius Šiaulių banku ir „Olainfarm“ 1

Europos biržose tvyrant permainingoms nuotaikoms, investuotojai Baltijos biržose penktadienį nedvejojo ir...

Rinkos
2019.07.19
Prancūzų „Auchan“ galimai žvalgosi įsigijimo Baltijos šalyse Premium 9

Prancūzų mažmenininkas „Auchan“, turintis parduotuvių Lenkijoje, svarsto galimybę žengti į Baltijos šalis, o...

Prekyba
2019.07.19
Investuotojai į SBA grupės NT fondą – nuo pensininkų iki žinomų verslininkų 2

Lietuvos investicijų valdymo įmonės „Capitalica Asset Management“, priklausančios SBA grupei, valdomas fondas...

Rinkos
2019.07.19
Auksas pirmą kartą perkopė 1.450 USD 14

Aukso kaina pirmą kartą per daugiau kaip 6 metus viršijo 1.450 USD už unciją, rinkoje atkutus lūkesčiams dėl...

Rinkos
2019.07.19
Svaro turbulencijos: vertina pariteto galimybę Premium 3

„Brexit“ grįžta į rinkas neraminančių rizikų sąrašo pirmąsias vietas, užtikrindamas, kad artimiausiu metu...

Rinkos
2019.07.19
„Grindeks“ intriga biržoje tęsėsi, „Netflix“ rodo investuotojų nusivylimą Premium

Netikėtai dividendais aplipusios „Grindeks“ akcijos po 17% šuolio išvakarėse ketvirtadienį tęsė kilimą. Nuo...

Rinkos
2019.07.18
Ramina, kad Kinija prieš JAV galingiausio savo ginklo neišsitrauks 5

Kinijai ir JAV prekybos kare svaidantis karštais pareiškimais, analitikai ramina, kad Kinija neišdrįs kirsti...

Rinkos
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
„Paysera“ atidarė padalinį Rumunijoje 1

Lietuvos bendrovė „Paysera LT“, valdanti elektroninių mokėjimų sistemą „Paysera“, atidarė klientų aptarnavimo...

Paslaugos
2019.07.17
Kavos krizė: nukritus pupelių kainoms, ieško sprendimo, kaip išsaugoti industriją Premium 2

Dėl rekordinio derliaus nukritus kavos pupelių kainai, pasaulį gali ištikti kavos krizė – daugybei augintojų...

Pramonė
2019.07.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau