Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime

Publikuota: 2018-12-13
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ įsitikinęs, kad vartotojams sugebės pasiūlyti „žymiai“ geresnes kreditavimo sąlygas ir aukštesnes palūkanas už indėlius nei tradiciniai bankai.

Interviu VŽ Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, teigia, kad išsikeltas tikslas tapti bankiniu „Amazon“ nėra per ambicingas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Revolut“ tampa banku

Ar nėra kiek neambicinga, kad į visą Europą einama su specializuoto banko licencija, kurią Lietuvoje kol kas turi tik „Mano unija“? 

Kad ir vadinasi specializuota licencija, tai yra visiškai bankinė licencija, tik tetrūksta vienos dalies – investicinių įrankių kūrimo ir paleidimo. O investicinę dalį mes paleisime, bet ją galima paleisti kitais būdais, pavyzdžiui, su partneriais, su kitomis licencijomis. Ši licencija yra labai paprasta ir, manau, tai yra inovacija, kurią Lietuvos bankas nuo pat pradžių pozicionavo, kad nuimamas papildomas slenkstis. Investicinei daliai popierizmas kone dvigubėja. Tai pasiteisino, nes mums to ir tereikia.

Taigi dabar turite licenciją, kuri leidžia priimti indėlius ir suteikti paskolas. Čia jau žengiate į tą aikštelę, kur yra stiprūs tradiciniais bankai, kai jau galbūt nebėra to pranašumo, kurį kitose srityse jums suteikė technologijos, lankstumas ir operatyvumas. Kaip jūs čia galite būti stiprūs?

Mūsų pridėtinė vertė yra ir šitoje srityje, nes mes būsime stiprūs tradicinių bankų aikštelėje ir tą darysime radikaliai geriau negu bankai. Jeigu pasižiūrėtume į pasiūlymą, kiek duoda procentų už indėlius tradiciniai bankai, neminėsiu vardų – „Swedbank“ ir SEB, – nulis procentų, nesvarbu trukmė indėlio. Ir jeigu tai dar apibūdinama kaip specialus pasiūlymas, tai iš karto galiu pasakyti, kad mes juos iš karto apdėsime. Šiuo metu nenorėtume pasakyti, ar tai bus 2 ar 3%, negalime, nes dar apie pusę metų ruošimės bankinių paslaugų paleidimui, ir tada jau žiūrėsime, nes per pusę metų gali ir Mario Draghi pakelti palūkanų normas, ir jau būtų visai kitaip.  

Indėlių žemas palūkanas lemia dėl pinigų politikos pinigų kaina, nebūtinai maža konkurencija rinkoje. 

Iš dalies taip, iš dalies ne. Jeigu jie norėtų, jeigu neturėtų po savimi tokių kaštų, kokius turi dabar, kas jiems trukdo pasiūlyti 1%? Tik jų kaštų eilutės, tik akcininko noras dar šiek tiek išgręžti pelno. Tai yra natūralūs dalykai, o 0% yra todėl, kad yra nežmoniškai didelė kaštų eilutė, technologijos irgi tam turi įtakos, bet yra labai daug žmogiško kapitalo toje mašinoje.

Yra bankų, tas pats „Goldman Sachs Marcus“ (speciali asmeninio taupymo ir skolinimosi platforma - VŽ), kuris siūlo 1,5%, kiti bankai siūlo 1%, tai psichologinė riba, kurią peržengęs jau jautiesi kitaip. Mūsų atveju norime peršokti ir tuos paminėtuosius, kad žmogus, turėdamas laisvų pinigų, galėtų padėti juos saugiai, nes su bankine licencija atsiranda indėlių draudimas, ir ten kapsės procentai. 

Negalite konkretizuoti kiek daugiau?

Tai bus žymiai. Kaštų optimizavimas bus vienas iš pagrindinių būdų duoti didesnes palūkanas. 

Paskolų rinkoje į kurią auditoriją taikysitės?

Mes turime duoti tiems, kurie nusipelnė, ypač tiems, kurie naudojasi „Revolut“ kaip savo kasdiene atsiskaitymo kortele. Matydami šiuos vartotojus, galime sukurti labai stiprų kreditingumo vertinimo modelį, kai dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi pagalba galime sutaupydami pritaikyti žymiai mažesnes palūkanų normas, žymiai patogiau, iki 2 minučių nuo paraiškos pateikimo. 

Ar taip bus ir su paskolomis verslui?

Lygiai tas pats modelis. Yra apie 60.000 verslų, mes turime jų vaizdą, galbūt pasijungsime ir su trečiosiomis šalimis (dėl kreditingumo vertinimo - VŽ). Esmė bus patogumas ir greitis, ką mes jaučiame, kad yra svarbu. 

Norisi suvokti jūsų pajėgumus, pavyzdžiui, verslo kreditavimo. Kalbame apie mažus ir vidutinius verslus? 

Pradžioje kalbame apie smulkųjį ir vidutinį verslą. Dar labai populiari individuali veikla, freelancerių sąskaitos populiarios. Matome tikrai didelį susidomėjimą.

Kokiais ištekliais skolinsite?

Tai kapitalas pirmiausia, yra pinigai, gauti iš investuotojų po paskutinio (investicijų pritraukimo - VŽ) raundo 250 mln. USD, žinoma, dabar esame kiek apmažinę, nes dalis investicijų buvo skirta kitkam. Jeigu reiks padengti iš nuosavo kapitalo ir neužteks indėlinių lėšų, turime visišką investuotojų palaikymą.  

Tarp investuotojų yra ir rusų milijardieriaus Jurijaus Milnerio investicijų kompanija „DST Global“. Tai ir jų lėšomis būtų kredituojami Lietuvos vartotojai?

Nežinau, kiek konkrečiai to kapitalo bus naudojama kreditavimui, nes pagrindinis šaltinis yra žmonių laikomi indėliai, kuriuos galime paimti iki tam tikros dalies. Taigi šioje vietoje suteikta žmonėms galimybė padėti indėlius mums tai (kredituoti – VŽ) padės daryti. 

Lietuvos banko pastangos priviliojo fintech įmones į Lietuvą licencijavimuisi, neretai būna, kad jie pasirenka šalį tik dėl lankstesnio ir greitesnio licencijavimosi kelionei į didžiąją Europą, bet maža vietos rinka paslaugų teikimui nelabai juos domina. Kaip jūsų atveju?

Du dalykai. Taip, paminėtas variantas, kai mums įdomi visos Europos rinka per Lietuvą, bet smagu, kad nėra vien tik tas variantas, nes mes labai rimtai ir noriai, būdami šeši lietuviai „Revolut“, Lietuvos žmonėms ir verslams suteiksime galimybę turėti dar daugiau alternatyvų, nes norime sugrąžinti tą konkurenciją į rinką. 

Paslaugų teikimas Lietuvos rinkai yra tikslas vienareikšmiškai. Pirmuosius 3–6  mėnesius Lietuva bus vienintelė rinka, kurioje teiksime paslaugas. 

Kodėl Lietuva bus pirmoji išbandyti paslaugoms?

Paprastas dalykas  - reguliavimas ateina pirmiausiai pagal vietinę jurisdikciją, o prižiūrėtojas yra Lietuvos bankas. Labai daug niuansų, kol mes sutvarkysime licencijos pasportavimą į Lenkiją, nes ten ir informacija turi būti pateikta vietine kalba, kiti niuansai. O Lietuvos atveju jau visi niuansai yra aprašyti verslo plane, pagal kurį ir išduota licencija. 

Žmonės jau supranta, kad nebebūtina eiti fiziškai į banką padėti indėlio ar gauti paskolos, bet gali iki šiol vilktis startuolio etiketė - kaip gi dabar savo verslui paskolą imsiu iš startuolio?

Matome, kad rinkoje startuolių skaičius nežmoniškai didėja, „Facebook“ irgi kažkada buvo startuolis, o dabar – korporacija, iš kurios kitos perka reklamą už dešimtis milijonų. 

Mūsų atveju turime užsiauginti reputaciją, mes dar tik trejus su pusę metų veikiame. Einame jeigu ne sprintu, tai bent posprinčiu. 

Ir jau tame posprinčio etape deklaruojate ambiciją tapti bankiniu „Amazon“. Ar ne per daug ambicingas susisiejimas su stambia korporacija?

Ambicijų mums netrūksta. Kai Nikolajus (Nikolajus Storonskis, „Revolut“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis direktorius - VŽ) per investicijų pritraukimą „seed“ etape pristatinėjo idėją investuotojams, dar neturint produkto – tik prototipą, pristatyta prognozė, kad penktų metų po paleidimo pabaigoje turėsime 400.000 vartotojų, ir jam kai kurie sakė, kad gal tu čia per daug, vaikeli, užsibrėžei. Ką turime? Trejus su puse metų ir 3,3 milijono. Manau, kad gal ir per mažai užsibrėžėme. „Amazon“ tinka, reikia lygiuotis į geriausius. 

Arčiau žemės. Kaip išsidėlioja laike, kokios paslaugos ir kada bus paleistos? 

Planas yra ateinančias metais startuoti Lietuvoje, pradėti nuo indėlių ir kredito, po to žiūrėsime, ar pasportuosime licenciją iš karto visoje Europoje, ar eisime po truputį, tarkime į Lenkiją, kuri yra trečia rinka pasaulyje, aplenkusi Lietuvą, gal į Skandinaviją ar kitas šalis, kur žmonėms reikia alternatyvų labiausiai. 

Investicinėms paslaugoms reikia jau rimtos bankinės licencijos, ir tai būtų daroma per mūsų partnerius.  Startuosime su investicijų produktu, kuris bus nemokama prekyba tiek akcijomis, tiek fondais. Kad žmonės galėtų pasiekti tuos dalykus – yra dalis mūsų darbotvarkės, tai – finansinio raštingumo kėlimas. Čia irgi kalbėtume apie pusmetį, jeigu pasitelkiami partneriai ir nereikia įprastinės bankinės licencijos. 

Esate suteikę vartotojams priėjimą prie kriptovaliutų. Ar tai nesipjauna su bankine licencija? Rinkos prižiūrėtojų yra nurodyta, kad prižiūrimi dalyviai turi griežtai atskirti finansines paslaugas nuo kriptovaliutų.

Šioje vietoje dar žiūrėsime. Tai nėra gyva prekyba, kaip akcijomis, tai yra tam tikras uždaras ratas. Ar tai bus po bankine licencija, ar mes turėsime nurodyti, kad jūs nesate banko klientas, jeigu norite pasiekti kriptovaliutas. Taigi bus suvaldymas žmonių lūkesčių ir pateikimas, negadinant vartotojo patirties. Žiūrėsime, Lietuvos banko pozicija yra tokia, kokia yra. Normalu, kad po bankine licencija kriptovaliutos nesipaišo. Kažkoks sprendimas turės būti, kuris tenkins Lietuvos banką ir mus, kaip žaidėjus, kurie mato, kad kriptovaliutų pasiekiamumas yra vis dar pageidaujamas dalykas.   

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Norvegijos trilijoninio fondo valdytojas Y. Slyngstadas: šokų dar bus Premium 1

Norvegijos valstybinis investicinis fondas yra finansų pasaulio pasaka. Per mažiau nei 25 metus,...

Laisvalaikis
2021.03.06
Permainingoje prekyboje - ryškus JAV akcijų atsigavimas Premium 4

Iki metų aukštumų pakilę obligacijų pajamingumai neilgai tegąsdino investuotojus į akcijas, kurios...

Rinkos
2021.03.05
„Skeleton Technologies“ žengia į Aziją ir šokdina „Harju Elekter“ akcijas 2

Estų startuolis „Skeleton Technologies Group“, ultrakondensatorių gamintojas ir konkurentas „Teslai“, žengia...

Rinkos
2021.03.05
Žemei draugiška Utenos darykla – pavyzdys net tarptautiniu mastu Verslo tribūna 1

Ieškant tvaraus verslo pavyzdžių, nereikia žvelgti labai toli. Visiškai „žalią“ energiją naudojanti...

Rinkos
2021.03.05
EWA pajamas augino 64%, skaičiuoja 1,38 mln. Eur pelną

Žemės ūkio technika prekiaujanti AB „East West Agro“ (EWA), pernai šoktelėjus rinkai, pajamas augino 64% nuo...

Pramonė
2021.03.05
Iššūkis vyriausiems pensijų fondų dalyviams – kaip išsigelbėti nuo piktėjančios infliacijos  Premium 4

Rinkose stiprėjančios baimės dėl infliacijos proveržio smukdo obligacijų kainas. Procesą iš pirmųjų eilių...

Rinkos
2021.03.05
Naujasis naratyvas rinkose įgauna dar daugiau svarbos Premium

Akcijos pasaulio rinkose toliau linkusios pigti, ypač technologijų milžinai, tęsiantis nerimui dėl...

Rinkos
2021.03.04
OPEC+ nerodo entuziazmo didinti naftos gavybą

Naftos išgavėjų kartelio OPEC šalys ir jo sąjungininkai ketvirtadienį susitiko vadinamajame OPEC+ formate,...

Rinkos
2021.03.04
„Novaturas“ nuo balandžio atnaujina skrydžius iš Lietuvos į Turkiją 4

Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ nuo balandžio 1 dienos atnaujina skrydžius iš...

Paslaugos
2021.03.04
Platformas „manodaktaras.lt“ ir „pincetas.lt“ nuo šiol valdys viena įmonė 3

UAB „Mano daktaras“, valdanti internetinių registracijų pas gydytojus portalą „manodaktaras.lt“, perka 100%...

Gazelė
2021.03.04
Bundesbankas pirmąkart per 40 metų neperves pelno į Vokietijos iždą 

Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) pirmąkart nuo 1979 m. nepervers grynojo pelno į federalinį iždą –...

Rinkos
2021.03.04
Italija išplatino rekordinius 8,5 mlrd. Eur žaliųjų obligacijų

Italija į žaliųjų obligacijų rinką žengė su trenksmu – jos pirmoji žaliųjų obligacijų emisija taip pat yra ir...

Rinkos
2021.03.04
„Revolut Bank“ paslaugas siūlys dar dešimtyje Europos šalių

Specializuoto banko licenciją turintis „Revolut Bank“ pradėjo aktyvią plėtrą Centrinės ir Rytų Europos...

Technologijos
2021.03.04
Biržas vėl neramina numanoma infliacija, norvegų naftos fondas parduoda „Tallink“ Premium

Biržas tiek Europoje, tiek JAV reguliuoja pastarosios Iždo obligacijų pajamingumai. Baltijos biržose...

Rinkos
2021.03.03
Šiaulių banko investuotojus analitikai įspėja dėl COVID situacijos rizikų Premium

Pasaulio akcijų rinkos bando pratęsti kilimą, stabilizuojantį pajamingumą obligacijų rinkose. Baltijos...

Rinkos
2021.03.02
„Ignitis grupė“ investuos į žaliąją generaciją, kentės nuo tinklų reguliavimo Premium

„Ignitis grupė“ antradienį investuotojams pristatė savo praėjusių metų rezultatus ir strateginį planą...

Rinkos
2021.03.02
„Avia Solutions Group“ vėl apsipirko Jungtinėje Karalystėje 2

„Avia Solutions Group“ (ASG) valdoma tarptautinė verslo ir regioninių orlaivių priežiūros ir remonto paslaugų...

Logistika
2021.03.02
Pasilyginkime, kiek išaugo skolų kupra ir kam dėl to didės mokesčiai Premium

Lietuva patenka į grupę valstybių, kuriose, nepaisant kritusių palūkanų, per pandemiją išaugo santykinė...

Finansai
2021.03.02
„Zoom“ vis dar ant bangos – pajamos auga kartais

JAV vaizdo skambučių programinės įrangos gamintojos „Zoom“ akcijos išplėstinėje prekybos sesijoje pirmadienį...

Technologijos
2021.03.02
Didžiausia investicijų grąža pernai – iš akcijų 

Didžiausią investicijų grąžą 2020 metais atnešė investicijos į akcijas bei būstą. Lietuvos akcijų rinka...

Rinkos
2021.03.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus