Bankinę licenciją gavęs „Revolut“ apie žygį į bankų kiemą: mes juos apdėsime

Publikuota: 2018-12-13
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Specializuoto banko licenciją Lietuvos banko teikimu gavęs JK finansinių paslaugų startuolis „Revolut“ įsitikinęs, kad vartotojams sugebės pasiūlyti „žymiai“ geresnes kreditavimo sąlygas ir aukštesnes palūkanas už indėlius nei tradiciniai bankai.

Interviu VŽ Andrius Bičeika, „Revolut“ verslo plėtros vadovas, teigia, kad išsikeltas tikslas tapti bankiniu „Amazon“ nėra per ambicingas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Revolut“ tampa banku

Ar nėra kiek neambicinga, kad į visą Europą einama su specializuoto banko licencija, kurią Lietuvoje kol kas turi tik „Mano unija“? 

Kad ir vadinasi specializuota licencija, tai yra visiškai bankinė licencija, tik tetrūksta vienos dalies – investicinių įrankių kūrimo ir paleidimo. O investicinę dalį mes paleisime, bet ją galima paleisti kitais būdais, pavyzdžiui, su partneriais, su kitomis licencijomis. Ši licencija yra labai paprasta ir, manau, tai yra inovacija, kurią Lietuvos bankas nuo pat pradžių pozicionavo, kad nuimamas papildomas slenkstis. Investicinei daliai popierizmas kone dvigubėja. Tai pasiteisino, nes mums to ir tereikia.

Taigi dabar turite licenciją, kuri leidžia priimti indėlius ir suteikti paskolas. Čia jau žengiate į tą aikštelę, kur yra stiprūs tradiciniais bankai, kai jau galbūt nebėra to pranašumo, kurį kitose srityse jums suteikė technologijos, lankstumas ir operatyvumas. Kaip jūs čia galite būti stiprūs?

Mūsų pridėtinė vertė yra ir šitoje srityje, nes mes būsime stiprūs tradicinių bankų aikštelėje ir tą darysime radikaliai geriau negu bankai. Jeigu pasižiūrėtume į pasiūlymą, kiek duoda procentų už indėlius tradiciniai bankai, neminėsiu vardų – „Swedbank“ ir SEB, – nulis procentų, nesvarbu trukmė indėlio. Ir jeigu tai dar apibūdinama kaip specialus pasiūlymas, tai iš karto galiu pasakyti, kad mes juos iš karto apdėsime. Šiuo metu nenorėtume pasakyti, ar tai bus 2 ar 3%, negalime, nes dar apie pusę metų ruošimės bankinių paslaugų paleidimui, ir tada jau žiūrėsime, nes per pusę metų gali ir Mario Draghi pakelti palūkanų normas, ir jau būtų visai kitaip.  

Indėlių žemas palūkanas lemia dėl pinigų politikos pinigų kaina, nebūtinai maža konkurencija rinkoje. 

Iš dalies taip, iš dalies ne. Jeigu jie norėtų, jeigu neturėtų po savimi tokių kaštų, kokius turi dabar, kas jiems trukdo pasiūlyti 1%? Tik jų kaštų eilutės, tik akcininko noras dar šiek tiek išgręžti pelno. Tai yra natūralūs dalykai, o 0% yra todėl, kad yra nežmoniškai didelė kaštų eilutė, technologijos irgi tam turi įtakos, bet yra labai daug žmogiško kapitalo toje mašinoje.

Yra bankų, tas pats „Goldman Sachs Marcus“ (speciali asmeninio taupymo ir skolinimosi platforma - VŽ), kuris siūlo 1,5%, kiti bankai siūlo 1%, tai psichologinė riba, kurią peržengęs jau jautiesi kitaip. Mūsų atveju norime peršokti ir tuos paminėtuosius, kad žmogus, turėdamas laisvų pinigų, galėtų padėti juos saugiai, nes su bankine licencija atsiranda indėlių draudimas, ir ten kapsės procentai. 

Negalite konkretizuoti kiek daugiau?

Tai bus žymiai. Kaštų optimizavimas bus vienas iš pagrindinių būdų duoti didesnes palūkanas. 

Paskolų rinkoje į kurią auditoriją taikysitės?

Mes turime duoti tiems, kurie nusipelnė, ypač tiems, kurie naudojasi „Revolut“ kaip savo kasdiene atsiskaitymo kortele. Matydami šiuos vartotojus, galime sukurti labai stiprų kreditingumo vertinimo modelį, kai dirbtinio intelekto ir automatinio mokymosi pagalba galime sutaupydami pritaikyti žymiai mažesnes palūkanų normas, žymiai patogiau, iki 2 minučių nuo paraiškos pateikimo. 

Ar taip bus ir su paskolomis verslui?

Lygiai tas pats modelis. Yra apie 60.000 verslų, mes turime jų vaizdą, galbūt pasijungsime ir su trečiosiomis šalimis (dėl kreditingumo vertinimo - VŽ). Esmė bus patogumas ir greitis, ką mes jaučiame, kad yra svarbu. 

Norisi suvokti jūsų pajėgumus, pavyzdžiui, verslo kreditavimo. Kalbame apie mažus ir vidutinius verslus? 

Pradžioje kalbame apie smulkųjį ir vidutinį verslą. Dar labai populiari individuali veikla, freelancerių sąskaitos populiarios. Matome tikrai didelį susidomėjimą.

Kokiais ištekliais skolinsite?

Tai kapitalas pirmiausia, yra pinigai, gauti iš investuotojų po paskutinio (investicijų pritraukimo - VŽ) raundo 250 mln. USD, žinoma, dabar esame kiek apmažinę, nes dalis investicijų buvo skirta kitkam. Jeigu reiks padengti iš nuosavo kapitalo ir neužteks indėlinių lėšų, turime visišką investuotojų palaikymą.  

Tarp investuotojų yra ir rusų milijardieriaus Jurijaus Milnerio investicijų kompanija „DST Global“. Tai ir jų lėšomis būtų kredituojami Lietuvos vartotojai?

Nežinau, kiek konkrečiai to kapitalo bus naudojama kreditavimui, nes pagrindinis šaltinis yra žmonių laikomi indėliai, kuriuos galime paimti iki tam tikros dalies. Taigi šioje vietoje suteikta žmonėms galimybė padėti indėlius mums tai (kredituoti – VŽ) padės daryti. 

Lietuvos banko pastangos priviliojo fintech įmones į Lietuvą licencijavimuisi, neretai būna, kad jie pasirenka šalį tik dėl lankstesnio ir greitesnio licencijavimosi kelionei į didžiąją Europą, bet maža vietos rinka paslaugų teikimui nelabai juos domina. Kaip jūsų atveju?

Du dalykai. Taip, paminėtas variantas, kai mums įdomi visos Europos rinka per Lietuvą, bet smagu, kad nėra vien tik tas variantas, nes mes labai rimtai ir noriai, būdami šeši lietuviai „Revolut“, Lietuvos žmonėms ir verslams suteiksime galimybę turėti dar daugiau alternatyvų, nes norime sugrąžinti tą konkurenciją į rinką. 

Paslaugų teikimas Lietuvos rinkai yra tikslas vienareikšmiškai. Pirmuosius 3–6  mėnesius Lietuva bus vienintelė rinka, kurioje teiksime paslaugas. 

Kodėl Lietuva bus pirmoji išbandyti paslaugoms?

Paprastas dalykas  - reguliavimas ateina pirmiausiai pagal vietinę jurisdikciją, o prižiūrėtojas yra Lietuvos bankas. Labai daug niuansų, kol mes sutvarkysime licencijos pasportavimą į Lenkiją, nes ten ir informacija turi būti pateikta vietine kalba, kiti niuansai. O Lietuvos atveju jau visi niuansai yra aprašyti verslo plane, pagal kurį ir išduota licencija. 

Žmonės jau supranta, kad nebebūtina eiti fiziškai į banką padėti indėlio ar gauti paskolos, bet gali iki šiol vilktis startuolio etiketė - kaip gi dabar savo verslui paskolą imsiu iš startuolio?

Matome, kad rinkoje startuolių skaičius nežmoniškai didėja, „Facebook“ irgi kažkada buvo startuolis, o dabar – korporacija, iš kurios kitos perka reklamą už dešimtis milijonų. 

Mūsų atveju turime užsiauginti reputaciją, mes dar tik trejus su pusę metų veikiame. Einame jeigu ne sprintu, tai bent posprinčiu. 

Ir jau tame posprinčio etape deklaruojate ambiciją tapti bankiniu „Amazon“. Ar ne per daug ambicingas susisiejimas su stambia korporacija?

Ambicijų mums netrūksta. Kai Nikolajus (Nikolajus Storonskis, „Revolut“ bendraįkūrėjas ir vykdomasis direktorius - VŽ) per investicijų pritraukimą „seed“ etape pristatinėjo idėją investuotojams, dar neturint produkto – tik prototipą, pristatyta prognozė, kad penktų metų po paleidimo pabaigoje turėsime 400.000 vartotojų, ir jam kai kurie sakė, kad gal tu čia per daug, vaikeli, užsibrėžei. Ką turime? Trejus su puse metų ir 3,3 milijono. Manau, kad gal ir per mažai užsibrėžėme. „Amazon“ tinka, reikia lygiuotis į geriausius. 

Arčiau žemės. Kaip išsidėlioja laike, kokios paslaugos ir kada bus paleistos? 

Planas yra ateinančias metais startuoti Lietuvoje, pradėti nuo indėlių ir kredito, po to žiūrėsime, ar pasportuosime licenciją iš karto visoje Europoje, ar eisime po truputį, tarkime į Lenkiją, kuri yra trečia rinka pasaulyje, aplenkusi Lietuvą, gal į Skandinaviją ar kitas šalis, kur žmonėms reikia alternatyvų labiausiai. 

Investicinėms paslaugoms reikia jau rimtos bankinės licencijos, ir tai būtų daroma per mūsų partnerius.  Startuosime su investicijų produktu, kuris bus nemokama prekyba tiek akcijomis, tiek fondais. Kad žmonės galėtų pasiekti tuos dalykus – yra dalis mūsų darbotvarkės, tai – finansinio raštingumo kėlimas. Čia irgi kalbėtume apie pusmetį, jeigu pasitelkiami partneriai ir nereikia įprastinės bankinės licencijos. 

Esate suteikę vartotojams priėjimą prie kriptovaliutų. Ar tai nesipjauna su bankine licencija? Rinkos prižiūrėtojų yra nurodyta, kad prižiūrimi dalyviai turi griežtai atskirti finansines paslaugas nuo kriptovaliutų.

Šioje vietoje dar žiūrėsime. Tai nėra gyva prekyba, kaip akcijomis, tai yra tam tikras uždaras ratas. Ar tai bus po bankine licencija, ar mes turėsime nurodyti, kad jūs nesate banko klientas, jeigu norite pasiekti kriptovaliutas. Taigi bus suvaldymas žmonių lūkesčių ir pateikimas, negadinant vartotojo patirties. Žiūrėsime, Lietuvos banko pozicija yra tokia, kokia yra. Normalu, kad po bankine licencija kriptovaliutos nesipaišo. Kažkoks sprendimas turės būti, kuris tenkins Lietuvos banką ir mus, kaip žaidėjus, kurie mato, kad kriptovaliutų pasiekiamumas yra vis dar pageidaujamas dalykas.   

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kaupti pensijų fonduose atsisakė 15.700, naujas sutartis sudarė 3.400 gyventojų

Iš 1,3 mln. gyventojų, kurie kaupime jau dalyvavo iki šiol, pensijų kaupimo bendrovėms prašymus sustabdyti...

Finansai
11:50
Investicijų valdytojas: FED ir rinkos lūkesčiai dėl bazinių palūkanų nesutampa 1

JAV Federalinis rezervų bankas (FED) ir rinkos dalyviai pradėjo visiškai skirtingai vertinti perspektyvą dėl...

Rinkos
10:49
Didesnė premija į pensijų fondą ar mažesnė – į sąskaitą Premium 5

Jeigu darbdavys moka už darbuotoją į pensijų fondus, jam nereikia mokėti nuo šios sumos ne tik pelno ar...

Finansai
05:45
Svarą stiprina lūkesčiai dėl nusikelsiančio „Brexit“ 4

Svaro kursas trečiadienį sustiprėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu spekuliuojant, kad Jungtinės Karalystės...

Rinkos
2019.01.23
Investuotojai rinkose atrado optimizmo likučių Premium

Teigiami bendrovių rezultatai JAV dar sugebėjo kiek prasklaidyti rinkos dalyvių susirūpinimą dėl pasaulio...

Rinkos
2019.01.23
R. Shilleris: dar nematėme tikrojo burbulo išsileidimo 5

Nobelio premijos laureatas profesorius Robertas Shilleris mato riziką, kad meškos rinkos dar tik...

Rinkos
2019.01.23
Daugiausiai uždirbo „Brexit“ negandomis pasinaudojęs fondas

Prancūzijos investicijų valdymo butiko akcijų fondas „FDC Brexit I“ per metus sugeneravo didžiausią grąžą...

Rinkos
2019.01.23
„Revolut“ įkūrėjas: suprantu jūsų patirtį su Rusija, bet mes ne Kremliaus įmonė 106

Lietuvišką bankinę licenciją gavusio Jungtinės Karalystės (JK) technologijų startuolio „Revolut“ įkūrėjas...

Rinkos
2019.01.23
Biržose nuotaikų fonas apniuko 1

Finansų rinkose atsinaujinusios baimės dėl pasaulio ūkio ateities antradienį daugelyje rinkų apkramtė akcijų...

Rinkos
2019.01.22
M. Jurgilas: nežlugdykime investuotojų pasitikėjimo Lietuva Premium 23

Į viešumą iškilus faktams apie „Revolut“ įkūrėjo tėvo lojalumą Kremliaus įmonėms, Lietuvos banko valdybos...

Rinkos
2019.01.22
Verslo ir finansų elitą Davose apniko pesimizmas ir baimės Premium 13

Davose į Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) susirinkę  verslo ir finansų pasaulio lyderiai draugijoje atrado...

Rinkos
2019.01.22
SEB: ECB šiemet palūkanų nekels 7

Europos centrinis bankas (ECB) šiemet nedidins bazinių palūkanų.

Rinkos
2019.01.22
EK palaimino „Luminor“ sandorį 3

Europos Komisija (EK) leido JAV privataus kapitalo investicijų milžinei „Blackstone“ perimti Estijoje...

Rinkos
2019.01.22
Britų „fintech“ įmones domina Lietuva: veikia ir „Brexit“ baimė 4

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios tarptautinės finansinių technologijų („fintech“) bendrovės toliau domisi...

Rinkos
2019.01.22
Tyrimas: 51% žino indėlių draudimo sumą 2

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (51%) žino, kokia yra maksimali indėlių draudimo išmokos suma, t.y. kokia...

Rinkos
2019.01.22
„Revolut“ vadovo N. Storonskio tėvas dirba „Gazprom“ 69

Jungtinės Karalystės (JK) finansinių technologijų startuolio „Revolut“, neseniai gavusio lietuvišką banko...

Rinkos
2019.01.22
Pensijų valdymo mokesčiai: 1 proc. punktas gali nukirpti ir 20% turto Premium 10

Per ilgą kaupimo laiką vienu procentiniu punktu mažesni turto valdymo mokesčiai pensijų fonde gali padidinti...

Finansai
2019.01.22
Vokiečių skolų milžinė „EOS Group“ žvalgosi įsigijimų Lietuvoje 1

Vokietijos kompleksinių finansinių paslaugų teikėja „EOS Group“ atėjo į Lietuvą.

Rinkos
2019.01.22
Bankininkai eina dirbti į „fintech“: pasaulinė ir lietuviška tendencija Premium 8

Tam, kad pakeistum finansų pasaulį ir kartu užsidirbtum pinigų, nebebūtina sėdėti žvilgančiame stikliniame...

Rinkos
2019.01.22
Baltijoje rezultatų sezonas pasitinkamas išaugusiais lūkesčiais Premium 2

Vietinėje akcijų rinkoje nauja savaitė pradėta teigiamomis nuotaikomis, užsiperkant atpigusių akcijų su...

Rinkos
2019.01.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau