Nuomonės lyderių TOP 30: infliacijos fone prekybininkai užleido vietą ekonomistams

Pirmasis penketas išsirikiuoja taip: Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas, Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas , Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas ir Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, rodo „Kantar“ Verslo nuomonės lyderių tyrimas. 

Ekonomikos perspektyvų ir kylančios infliacijos kontekste jie perėmė pagrindinę sceną iš praėjusį pusmetį dominavusių prekybininkų, konstatuoja tyrėjai.

Eteryje šįkart vyravo bankininkystės sektoriaus atstovai – ir jų citatų, ir kalbėtojų skaičius padidėjo per pusantro karto.

„Neramus, neaiškumų kupinas metas, auganti infliacija įprastai generuoja itin daug žinių ir ekspertų pasisakymų. Prekybos tinklų, profsąjungų atstovai ir jų temos pirmąjį pusmetį pasitraukė į antrą planą, leisdami pirmu smuiku groti ekonomistams, bankų sektoriaus kalbėtojams. Visi esantys topo priešakyje komunikavo intensyviau, o pirmas penketukas – cituotas net po pustrečio šimto sykių daugiau su pernai pusmečiu“, – išplatintame pranešime teigia Linas Spėčius, „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas.

Pasak jo, lyderio poziciją tope užimantis G. Šimkus per šį laiką cituotas beveik 800 kartų. G. Šimkus daug kalbėjo su infliacija susijusiomis temomis: palūkanų normų didinimą, PVM lengvatas verslui, MMA didinimą, NT mokestį gyventojams, Valstybės parengto antiinfliacinio paketo vertinimą bei karo poveikį Lietuvos ekonomikai.

[infogram id="ad6c9c08-657a-4fb6-b07e-cf2c426ea8ea" prefix="iBK" format="interactive" title="Komunikacijos_lyderiai"]

NT pasisakymai

Situacija nekilnojamojo turto rinkoje, temos apie kainų pasiutpolkę ir galimai besiformuojantį naują kainų burbulą, pirmąjį pusmetį sukūrė erdvę gausesniems ir šios srities ekspertų pasisakymams.

 Nekilnojamojo turto aktualijos, matome, TOP 10 leido iškilti dviem kalbėtojams: Mindaugui Statulevičiui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovui ir Daliui Gedvilui, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentui.

„Pirmasis diskutavo apie NT mokestį ir karo įtaką NT rinkai, požiūrį į naują Žemės įstatymą. Antrasis dalinosi savo įžvalgomis apie statybų kainų indeksavimą, statybininkų pagalbą atstatant Ukrainą, prievolę statomuose projektuose įrengti slėptuves“, – konstatuoja L. Spėčius.

COVID-19 tema išsikvepia

Šį pusmetį, nuslopus COVID-19 temai, 15% sumažėjo mažmeninės prekybos sektoriaus atstovų pasisakymų. Nors ryškūs šio sektoriaus ekspertai iš „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Lidl“ toliau komunikavo intensyviai, kainų, infliacijos temoje spurtavę ekonomistai topo sąraše gerokai paslinko prekybininkų atstovus žemyn.

„Tiek iš komunikacijos monitoringo duomenų, tiek iš mūsų vasarą atlikto „Karo barometro“ fiksuojame, jog šiuo metu pagal svarbą pandemiją gerokai lenkia nerimas dėl karo ir infliacijos bei kainų. Atitinkamai, ir žiniasklaidoje poreikis skelbti pandemijos naujienas sumenko, šią temą ėmė keisti pasisakymai apie kainų augimą, infliaciją, daug dėmesio skirta darbuotojų motyvacijai“, – teigia ekspertas.

„Kantar“ ekspertas taip pat pastebi, jog mažmeninėje prekyboje kaip jokiame kitame sektoriuje itin aktyvūs yra komunikacijos srities atstovai, vadovai komunikuoja mažiau.

Sumažėjo ir prekybos tinklų komunikacijos, nes nuslopus pandemijos temoms, tokioms kaip apribojimai, saugumo užtikrinimas ir pan., prekybos ir pramogų centrai neteko didelės dalies savo pasisakymų. Juos nustelbė karo, brangstančių energetinių išteklių ir kitos temos.

Skirtingos bankų strategijos

Bankininkystės sektoriuje komunikacija konstruojama skirtingai – vieni bankai koncentruoja komunikaciją vieno stipraus charizmatiško kalbėtojo lūpose, kiti – paskirsto ją per kelis ekspertus.

Pavyzdžiui, „Luminor“ atstovų komunikacijoje 72% pasisakymų sudarė Ž. Maurico citatos, SEB T. Povilausko – 47%, o „Swedbank“ N. Mačiulio – 41% visų citatų.

„Abu būdai turi savo privalumų ir trūkumų: keletas turimų kalbėtojų padeda išskaidyti riziką, jeigu žmogus paliktų bendrovę, tačiau kuria mažesnį atpažįstamumą. Stiprus komunikacijos lyderis – yra gerai atpažįstamas, tas savo ruožtu, stiprina jo įtaką, sulaukia daugiau užklausų komentarams iš žiniasklaidos. Iš kitos pusės, nuo tam tikros ribos toks nuomonės lyderis jau tampa savarankišku asmeniniu prekės ženklu ir su įmone tapatinamas mažiau. Kokį kelią rinktis – sprendžia įmonių komunikacijos strategai atsižvelgdami į konkrečios įmonės situaciją“, – dėsto L. Spėčius.  

„Verslo nuomonės lyderių reitingą“ tyrimų bendrovė atlieka jau dvyliktus metus. „Kantar“ analizuoja bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos, prekybos ir pramogų centrų bei degalinių sektoriuose veikiančių kompanijų atstovus ir 43 ekspertai, atstovaujančius Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį.

Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę netraukiamos. Analizuojami pranešimai publikuoti daugiau nei 230 didžiausią auditoriją pasiekiančių spaudos, interneto, radijo ir TV šaltiniuose.