Emocijos rimsta, žmonės daugiau laiko skiria maloniems dalykams

Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią pradinę emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą, lyginant su 2018 m., padaugėjo beveik pustrečio karto, liūdesį – daugiau nei du kartus, pyktį – beveik dvigubai.

Praėjus nuo karantino pradžios daugiau nei dviem mėnesiams (tyrimas atliktas 2020 m. gegužės 19-21 d.), emocijos, karantino sąlygoms švelnėjant, iš lėto rimsta, bet ne visos vienodai. Tolygiai mažėjo patiriančių nerimą, jų sumenko nuo 64,3 iki 41,1%. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 36,9%. Deja, jaučiančių pyktį skaičius beveik nepakito, jo daugiausiai patiria 30-49 metų asmenys.

„Nemažėjantis pyktis rodo, kad turime rimtas socialines priežastis, palaikančias aukštą pykčio lygį. Paradoksali, bet puiki naujiena – per karantiną asmenys išmoko panaudoti atsiradusį laisvesnį laiką maloniems potyriams. Malonumą patyrusių skaičius nuo 47,8 proc. kovo mėnesį šoktelėjo net iki 65,3% gegužės pabaigoje. Tai – stiprus emocinę būseną balansuojantis veiksnys ir puikus pavyzdys, rodantis didžiules žmogaus galimybes prisitaikyti“, – išplatintame pranešime pažymi dr. Gintaras Chomentauskas, „Žmogaus studijų centro“ vadovas.

Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė sako, kad po dviejų karantino mėnesių nebelikus daugelio ribojimų, visuomenė grįžta į „kaleidoskopo“ būseną.

„Labiausiai matoma tampa nuostatų ir vertinimų įvairovė, kuri buvo tarsi prislopinta karantino pradžioje. Šiuo metu ryškėja skirtumai tarp atskirų socialinių grupių: požiūris į karantiną, ribojimus, sveikatos klausimus gilina suvokiamus skirtumus tarp „mes“ ir „jie“. Didėjant vertybinei visuomenės fragmentacijai, tikėtina, kad matysime daugiau socialinių konfliktų ir įtampos“, – sako R. Ališauskienė.

„Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas mano, kad rimstančios emocijos rodo visuomenės sugebėjimą prisitaikyti prie naujos realybės.

„Mes kalbame apie tai, kad visuomenė nebebus tokia, kokia buvo iki pandemijos. Ir gyventojai, ir verslas pertvarkė savo gyvenimo būdą taip, kaip pareikalavo aplinkybės – šiandien išmokome gyventi pagal naujas taisykles ir jos mums nebekelia neigiamų jausmų. Esame priėmę tuos apribojimus, kurie tapo privalomi. Be to, gyvenimas po truputį grįžta į laisvesnes vėžes, tai atsispindi ir žmonių emocinėje būsenoje, nes vėl galime bendrauti, išeiti iš namų, nebeliko tokios didelės nežinomybės“, – mano M. Jundulas.

Pasak jo, ženklai, kad Lietuva išvengė didžiulės pandemijos, nuramino ir gyventojus, ir verslą – galimybės vėl atnaujinti savo veiklą, grįžti į darbą suteikė stabilumo ir atnešė daugiau ramybės.

Tyrimas remiasi atliktomis reprezentatyviomis 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausomis gegužės 19-21 d.