Saviapgaulės spąstai: patogus nuolatinis mokymasis ar veiksmai realybėje

„Mąstymas, kaip kažką daryti, nėra darymas. Planavimas, skaitymas ar klausymas, kaip kažką daryti, taip pat nėra darymas. Tai prokrastinacija, vadinamasis nuolatinis atidėliojimas, užduočių vilkinimas iki paskutinės minutės“, – konstatuoja Tomas Nemura, skaitmeninės agentūros „Choco Agency“ vienas iš įkūrėjų.

Tik imdamiesi konkrečių veiksmų galime pamatyti realų pokytį.

„Neužtenka ateiti paklausyti minčių konferencijoje, pabendrauti su kolegomis, paskaityti dar vieną saviugdos knygą. Tai yra puiki pradžia, bet tai tik pusė darbo. Visa esmė – naujas žinias pritaikyti praktikoje“, – kalba T. Nemura.

Pasak jo, dažnai užsiliūliuojama mokymosi procese, bet iš tiesų augimas ir pokytis prasideda tada, kai imamasi konkrečių veiksmų.

„Kas nutinka, kai pradedame mokytis? Pamatome, kiek daug dar nežinome, o tada mokantis pradeda atrodyti, kad sparčiai progresuojame: perskaitėme dar vieną knygą, įvaldėme dar vieną techniką, tačiau būkime atviri, jei nepradedame taikyti naujų dalykų praktikoje, tai tas progresas ir lieka tariamas. Kas nutinka pradėjus daryti? Tik tada prasideda tikrasis progresas, nors neretai realybėje gal ir neatrodo“, – skirtumą brėžia T. Nemura. 

Viena 45 min. trukmės treniruotė nieko nepakeis, tačiau 100 treniruočių po 45 min. tikrai parodys pirmuosius rezultatus.

„Gera naujiena, kad kitose srityse dažnai užtenka ir mažiau minučių laiko kasdieniniam darbui bei savęs tobulinimui, tačiau vėl gi – mokymasis be pritaikymo yra laiko švaistymas. Žinoma, mokytis nėra blogai. Blogai mokymusi yra ir baigti, o šitas principas yra svarbesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo“, – primena T. Nemura.

Kartais dera labai aiškiai sau įsivardinti: „Ar iš tiesų svajojate apie maisto kelionę po Italiją? Ar gal norite tik paklausyti, paskaityti socialiniuose tinkluose, kaip kitiems sekėsi maisto kelionėje po Italiją?“.

„Neretai tiesiog įstringame žinių kaupimo fazėje. Meluojame sau, kad „investuojame“ laiką, kad tai naudinga, kad atsipirks. Tačiau būkime atviri, jei iš išgirstų žinių netaikysite praktikoje, tai niekada ir neatsipirks. Blogiausia, kad šitas savęs apgaudinėjimas vyksta masiškai, nes yra labai patogu užstrigti mokymosi cikle, lengva save užliūliuoti“, – LiMA metinėje konferencijoje kalbėjo T. Nemura.

Taip atsitinka, nes smegenys nemėgsta klysti, o praktika dažniausiai atneša ir klaidas. 

„Tuo metu ruoštis ir planuoti – saugu. Tačiau neišbėgdamas į aikštelę, niekuo ir nerizikuoji“, – ironizuoja T. Nemura.

Konkrečių žingsnių

„Tad kaip išbristi iš to nuolatinio atidėliojimo liūno? Kelias yra vienas: pasirinkti sferą, kurioje norite tobulėti, bėgti tiesiai į aikštelę, pradėti praktikuotis, greičiausiai iš karto trenktis veidu į asfaltą, o tada jau eiti mokytis, ieškoti, kaip spręsti konkrečią problemą, dėl kurios susipynė kojos“, – kalba T. Nemura.

Jis dalijasi keliais patarimais ir požiūrio kampais, kurie gali tokiais atvejais padėti nesustoti.

„Pirmiausia turime suprasti, kad vis tik smegenys yra mūsų priešas, kuris įprastai mus apdovanoja už nerizikavimą, už netikrą progresą. Gausite paplekšnojimą per petį, nors nieko nepadarėte. Tačiau tiesa yra ta, kad mokantis – jauti progresą, kurio nėra, o kai darai – nejauti progreso, tačiau jis yra. Geriau šiek tiek padaryti šiandien, nei užsibrėžti dvigubai daugiau rytojui“, – primena T. Nemura.

Lygiai taip pat su sportu ir nedžiuginančiu vaizdu veidrodyje – per dieną ar savaitę netampama tobulo kūno savininku, tačiau jei kasdien mankštinsiesi, mažinsi suvartojamo cukraus kiekį, pirmenybę teiksi baltymams, mažinsi laiką prie ekranų ir kartosi tai kasdien mėnesį, pusę metų, metus – rezultatas bus kitoks, akcentuoja T. Nemura.

Jis priduria, kad blogiausia ką galima padaryti vietoj mankštos šiandien, tai sėsti prie nesibaigiančių „YouTube“ įrašų paieškų, renkantis idealią, tinkamiausią sau treniruotę. 

„Kas yra disciplina? Tai yra kažko atsisakymas, kažko padarymas šiandien, vardan to, kad pasiektume tam tikrą rezultatą po pusmečio ar metų. Pernelyg dažnai mums norisi žvalgytis, kaip sekasi kitiems, tačiau dažnai nereikia ilgai žvalgytis, kol atsiras kažkas, kam sekasi geriau. Visi pavydi to, ką turi. Niekas nepavydi to, kaip tai pasiekei. Lyginimasis su kitais yra blaškymasis“, – kalba T. Nemura.

Kaip „susitarti“ su smegenimis

Dr. Gabija Toleikytė, Šefildo Hallamo universiteto (Jungtinė Karalystė) Neurologijos dėstytoja, antrina, kad dauguma problemų kyla tuomet, kai nepripažįstame tikrovės ir planuojame pagal tai, kokie norėtume būti, o ne kokie iš tiesų esame.

„Kiekvienas įgūdis, mintis, emocija, asmenybės bruožas mūsų smegenyse yra užkoduojamas neuroninio tinklo forma. Norėdami pakeisti savo įprotį ar elgseną, turime suformuoti naujus, stiprius neuronų tinklus, nes mūsų elgseną lemia patys stipriausi ir greičiausi tinklai“, – VŽ kiek anksčiau kalbėjo G. Toleikytė.

Pasak neurologės, kad įveiktume senus įpročius, turime jiems suformuoti alternatyvą, kurią galima stiprinti kartojant veiksmus. 

„Tačiau pirmiausia, kad pokyčiams skirtume pakankamai laiko ir energijos, mums reikia motyvacijos. Mes dažnai bandome save motyvuoti per išorinius dalykus, pavyzdžiui, kas nors pataria mums užsiimti vienu ar kitu dalyku; pamatome socialiniuose tinkluose, kad kas nors atrodo gražiau, tada mums irgi reikia pasitempti. Bet tokia motyvacija nesitęsia ilgai, todėl reikia atrasti vidinę motyvaciją, kuri skatintų keistis, priklausomai nuo mūsų asmeninių vertybių. Todėl pirmiausia reikia išsigryninti: ar man iš tikrųjų pokytis svarbus asmeniškai, ar bandau pasikeisti dėl ko nors kito?“ – pataria G. Toleikytė.