Teismo verdiktas: „Lidl Lietuva“ skleidė draudžiamą lyginamąją reklamą ir klaidino vartotojus
Gruodžio 4 d. Regionų administracinis teismas atmetė skundą ir patvirtino, kad „Lidl Lietuva“ pažeidė minimą Reklamos įstatymo 6 straipsnį, praneša VVTAT.
Atlikusi tyrimą, VVTAT komisija konstatavo, kad „Lidl Lietuva“ skleista reklama yra neobjektyvi ir klaidinanti vartotojus, kadangi bendrovė reklamoje lygino savo parduotuvėse parduodamų prekių kainas su kitų bendrovių parduotuvėse parduodamų prekių kainomis, tačiau ne tuo pačiu metu užfiksuotas kainas.
Pavyzdžiui, konkurentų parduotuvėse konkrečių prekių kainos fiksuotos tam tikrą dieną, o lyginamoji reklama apie mažesnę tokių prekių kainą „Lidl Lietuvos“ parduotuvėse vartotojams buvo skleidžiama po savaitės ar daugiau, rašoma VVTAT pranešime.
Tarnyba prekybininkei skyrė 100.000 Eur baudą, ją „Lidl Lietuva“ sumokėjo ir sprendimą apskundė.
Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs ginčą tarp bendrovės ir VVTAT, pripažino, kad sankcija UAB „Lidl Lietuva“ dėl Reklamos įstatymo pažeidimų paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl atmetė įmonės skundą kaip nepagrįstą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.
„Lidl Lietuva“ VŽ atsiųstame komentare pabrėžiama, kad prekybinkė skiria ypatingą dėmesį tam, kad klientams skirtuose leidiniuose informacija būtų išsami ir tiksli. Informuodama apie prekių kainas, „Lidl“ kurį laiką naudojo ir kainų palyginimą, kuomet leidiniuose klientams „Lidl“ nenuolatinio asortimento prekių (kurios siūlomos tik ribotą periodą, pavyzdžiui, savaitę) kainos būdavo lyginamos su konkuruojančių prekybos tinklų taikomomis reguliariomis (neakcijinėmis) kainomis.
„Visi tokie palyginimai būdavo žymimi specialiu ženklinimu ir su papildoma informacija apie lyginimo laikotarpį bei konkrečius prekybos tinklus, su kuriais buvo lyginama. Toks papildomas ženklinimas leido klientams teisingai suprasti kainų palyginimo pranešimus“, – teigia Lina Skersytė, „Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene.
Prekybininkė akcentuoja, kad lyginamosios reklamos principų taikymas kainų leidiniuose Lietuvoje nėra plačiai paplitusi praktika, todėl dėl neapibrėžtumo ir kyla tokios diskusijos.
„Atsižvelgiant į tai, laikomės nuostatos, kad svarbu suformuoti detalią teisminę praktiką, pagal kurią būtų reglamentuoti vieningi klientų informavimo principai visiems rinkos dalyviams. Todėl įvertinę teismo argumentus nuspręsime dėl tolimesnių žingsnių“, – tikina L. Skersytė.
