„Kantar“: 2020-aisiais Lietuvos reklamos rinka traukėsi
Didžiausia reklamos dalis 2020 m. teko TV ir internetui – atitinkamai apie 46,7% ir 20,5% rinkos. Maždaug po dešimtadalį atsiriekė lauko reklama ir radijas, dar po beveik 6% atiteko laikraščiams ir žurnalams. Vidaus TV ir kino reklamų dalys nesiekė procento.
Pasak Giedrės Juronienės, „Kantar“ medijų ir reklamos monitoringo tyrimų vadovės, reklamos apimtys pernai mažėjo visuose segmentuose, vis dėlto situacija buvo geresnė nei tikėtasi.
„Reklamos apimtys krito visuose nagrinėjamuose segmentuose. Labiausiai nukentėjusi kino reklama prarado per 80% savo pajamų, reklamjuostės internete ir reklama TV mažėjo po maždaug 6%. Vidutiniškai reklamos pajamos įvairiuose segmentuose pernai sutirpo maždaug trečdaliu, o bendras reklamos pyragas sumažėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Vis dėlto kai kurie ekspertai dėl pandemijos pernai prognozavo iki 60% kritimą, tai šito scenarijaus mūsų rinka išvengė, o iš Baltijos šalių Lietuvoje situacija atrodo geriausiai“, – išplatintame pranešime teigia G. Juronienė.
Ekspertės teigimu, praėjusieji metai iš didžiųjų medijų bene skaudžiausiai atsiliepė spaudai: ketvirtadalį reklamos rinkos prarado laikraščiai ir dar kiek daugiau – žurnalai. Šiuo metu šie segmentai turi po ne visus 6% reklamos rinkos.
[infogram id="a7419bab-4fce-4e35-8740-23b9bd1dfddf" prefix="X0u" format="interactive" title="Reklama_2020"]
Pandemija viską apvertė aukštyn kojom
Pernai kovą prasidėjus pirmajam karantinui, drastiškai krito visi reklamos kiekiai, tačiau vėliau rinka atsikvošėjo ir po truputį ėmė grįžti į vėžes.
„Per karantiną absoliuti dauguma auditorijos smarkiai padidino medijų vartojimą. Mūsų medijų auditorijų tyrimų specialistai fiksavo, kad vėlyvosiose pandemijos fazėse TV žiūrimumas ūgtelėjo net per 60%. Paradoksalu, tačiau reklamdaviai į išaugusią auditoriją pirmiausia reagavo pasyviu atsargumu. Sumaišties įnešė, žinoma, ir ribojimai – akcijų, renginių, kelionių, uždarytų verslų reklamos prarado aktualumą ir buvo atšauktos“, – pastebi „Kantar“ ekspertė.
Per vasarą tarptautiniai reklamdaviai apsukas mažino ir toliau, kai tuo tarpu vietiniai prekių ženklai, atlikę kūrybines rokiruotes, visą biudžetą skyrė šalies medijoms palaikyti. Radijo, TV, interneto reklamos kiekiai ėmė atsigauti ir iki metų pabaigos stabilizavosi.
Pasak G. Juronienės, reklamos kiekiai galėjo augti ir dėl to, jog dalis TV kanalų ėmė siūlyti daugiau „bonusinių“ reklamų, papildomo nemokamo eterio laiko reklamdaviams kituose grupės kanaluose.
„Pandemijos metais aktyviausia buvo prekybos tinklų kategorija, vaistų gamintojai, vaistinės, mobiliojo ryšio operatoriai, finansų institucijos, e. prekybos dalyviai“, – vardina G. Juronienė.
Kitąmet – simbolinis augimas
Pasak G. Juronienės, apklausus reklamos rinkos dalyvius, šiemet prognozuojamas vos juntamas, bet jau atsigavimo daigą rodantis 0,05% augimas.
„Kad ir mažas žingsnelis, tačiau teigiamas poslinkis rodo, jog rinka pamažu ima atsigauti. Tarptautiniai mūsų grupės duomenys rodo, jog dauguma verslų atsigavimo tikisi 2022 m. Ekonomistai jau dabar fiksuoja per pandemiją Lietuvoje gerokai išaugusias laisvas santaupas, trečdalis jas planuoja skirti gyvenimui gerinti ar savo malonumui“, – primena ekspertė.
Reklamos rinką šiemet planuojama labiausiai augins interneto ir TV kategorijos. Prognozuojama, kad šie reklamos segmentai augs atitinkamai 8,3 ir 3,5%. Daugiau kaip dešimtadaliu ūgtels ir vidaus reklama, nors ir užimanti nedidelę, vieno procento rinkos dalį. Laikraščių, žurnalų ir radijo reklamos kiek sumažės.
Kaip šiemet keisis reklamos kainos
Pasak G. Joronienės, kainose tokių drastiškų pokyčių kaip rinkos dalyse nenumatoma. Vidutiniškai joms prognozuojamas 2% kritimas.
„Reklamos kino teatruose, laikraščių ir vidaus TV kainos mažės labiausiai, atitinkamai 8,6% ir po 5%. O štai lauko reklamos, interneto ir TV reklamos, prognozuojama, po truputį brangs, labiausiai TV – apie 4,3%“, – rinkos dalybių apklausos prognozėmis dalijasi G. Juronienė.
Internetas laikosi geriausiai
Pandemijos metais interneto reklamjuostėms skirti biudžetai sumenko 6,5%, tačiau interneto kanaluose ji toliau užima didžiausią reklamos dalį – 22,5%, arba 21,5 mln. Eur.
Suma, kiek Lietuvos verslas reklamai skiria „Google“ paieškoje, „Facebook“, „Youtube“ ar reklamjuostėms užsienio portaluose, nepatenka į „Kantar“ apskaičiuojamą bendrą Lietuvos reklamos rinkos apimtį, nes skaitmeninio verslo milžinės neteikia statistikos Lietuvai, tad kasmet tyrimų bendrovė, ruošdama metinę ataskaitą, apklausia ir didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos užsakovų, žiniasklaidos priemonių savininkus ir vadovus. Remiantis šia apklausa, yra patikslinamos ir reklamos investicijos, skiriamos skaitmeniniams kanalams.
[infogram id="6b66a215-d292-43ec-8dbe-8661ecab2c54" prefix="x13" format="interactive" title="reklama-internete"]
Lietuvos reklamos rinkos tyrimą „Kantar“ atliko pagal savo 2020 m. reklamos monitoringo duomenis bei apklausdama kovo mėnesį rinkos dalyvius, žiniasklaidos planavimo agentūras, šalies komercines televizijas, radijo stotis, Interneto žiniasklaidos asociaciją, didžiausius interneto paslaugų teikėjus, lauko reklamos agentūras, kino ir vidaus reklamos davėjus.
