Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

  • 2024-09-16T16:22:46+03:00

    Lauksim normalių 100% muitų aliekpresso plastmasėms. Seniai laikas.

  • 2024-09-16T16:49:45+03:00

    Ka čia rašo? Vartojimas tai teršimas

  • 2024-09-16T20:13:21+03:00

    Kosminio lygio skolos vietos valdzioje va ju geroves pamatas

    • 2024-09-20T10:46:38+03:00

      Čia yra kokie 5% jų augimo. Pirma, tai darbo savaitė 40 valandų yra kinams tik apšilimas. Jie gimė dėl darbo, ir dalis dabar dirbančiųjų, dirbti pradėjo dar kol mūsų vaikai pradinėje buvo. Etiškai, morališkai ir ilgalaikio augimo prasme - nieko gero. Antra, beveik jokių išlaidų socialinėms garantijoms. Trečia, ilgą laiką jokių aplinkosauginių ribojimų, dabar pradeda atsirasti. Ketvirta, pramoninis espionažas užsienyje vykdomas ir ginamas valstybės. Penkta, valstybės įsikišimas perkant urmu žaliavas pasaulyje. Kai Kinija suvartoja iki pusės atskirų žaliavų pasaulyje, yra visai kita derybinė galia, nei perkant 0,000005% pasaulio metinės gamybos.

    • 2024-09-20T15:12:32+03:00

      Ne 5% augimo a 300% bvp berods dunduku jau reiks vadint

RUBRIKOS NAUJAUSI

Jamesas A. Robinsonas, 2024 m. Nobelio ekonomikos premijos vienas iš laureatų. Vilmo Narečionio (VŽ) iliustracija.
Verslo klasė
2025-10-29 05:45
Išskirtinis VŽ interviu su Nobelio laureatu: apie Europos paralyžių ir kur slypi valstybių sėkmės kodas

Kodėl vienos valstybės klesti, o kitos neišsikapanoja iš sąstingio ir žlunga? Dažnai girdime, kad vienas pakelia, o kitas smukdo geografinė padėtis, turimi žemės gelmių ištekliai ar gyventojų mentalitetas, kultūriniai aspektai. Atsakymo į šį klausimą paieškos užtruko kelis dešimtmečius, o uolus akademinis darbas, persmelktas ekonomikos, istorijos ir antropologijos žinių, Jamesui A. Robinsonui, Daronui Acemoglu ir Simonu Johnsonui pernai atnešė Nobelio ekonomikos premiją. Jų išvada paprasta, bet gili – ekonominė sėkmė visada yra politinė. Valstybė, kuri nesugeba steigti institucijų, įgalinančių visuomenę susikurti ekonominę gerovę, anksčiau ar vėliau ima byrėti iš vidaus.

9
Parodos „Aleksandra Kašuba. Spektro užuomina. 1975 metų projektas Nacionalinėje dailės galerijoje (2014 12 05–2015 03 01)“ vaizdas. Antano Lukšėno (LNDM) nuotr.
Adona Gustas. Hippendrei / Hipiuojant tryse.
Menotyrininkė, parodų kuratorė dr. Laima Kreivytė. Tomo Petreikio nuotr.
Verslo klasė
2025-10-27 19:14
Lietuviško meno mitologija: kaip kuriamos žvaigždės

XX a. pradžios modernizmas Lietuvoje dažnai tapatinamas su keliomis aiškiomis pavardėmis ir stilistinėmis kryptimis – pirmiausia su „Keturių vėjų“ judėjimu, Čiurlionio simbolizmu ar vėlyvuoju tarpukario neoklasicizmu. Tačiau ši kultūrinė schema slepia daug daugiau nei oficialiai kanonizuoti vardai. Lietuviškojo modernizmo horizontas buvo kur kas platesnis – lyg choras su daugybe balsų, kurie dėl politinių, estetinių ar ideologinių priežasčių liko paraštėse. Dabartiniai muziejai, kuratoriai ir tyrėjai vis dažniau bando juos iškelti į paviršių, kartais net paversdami „naujomis žvaigždėmis“.

Kepti karveliai, patiekiami su patroškintais šviežiais žaliaisiais žirneliais ir jaunučiais svogūnais. Giedriaus Vilpišausko nuotr.
Barščiai ant didikų stalų absoliučiai nepriminė skystos lapienės, tokią greičiau jau srėbė valstiečiai, neturintys laiko turtingųjų kulinarinėms nesąmonėms. Giedriaus Vilpišausko nuotr.
Verslo klasė
2025-10-19 18:00
Patiekalai Žygimantui ir Barborai 

Praeitame „Verslo klasės“ numeryje papasakojau apie šaltinius, iš kurių žinome, kokie produktai būdavo pristatomi į Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės virtuves, taip pat pademonstravau, kaip keičiasi kulinarijos terminai ir ingredientai metams bėgant: pavyzdžiui, XVI a. viduryje kulinarijoje „powidla“ buvo visiškai ne „uogienė“ ar „slyvienė“, kaip dabar, o vaisinė „oda“, išdžiovinta ir susukta į vamzdelius.

Prof. Eugenijus Arvydas Janulaitis, Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Verslo klasė
2025-10-08 13:01
A. Janulaitis: turime visus neįvykusios valstybės požymius

„Moraliniu ir apsisprendimo požiūriu filantropija man labiausiai imponuoja tada, kai dalijamasi atplėšiant nuo savęs ir donoras tai jaučia“, – sako moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje prof. dr. Arvydas Janulaitis, biotechnologijų bendrovių „Fermentas“ (dabar „Thermo Fisher Scientific“ padalinys) ir „Biofa“ (dabar „Teva Sicor“) įkūrėjas, nacionalinis mecenatas, Ateities biomedicinos fondo steigėjas.

22
„Shutterstock“ nuotr.
Verslo klasė
2025-09-27 15:02
Tikrąją lyderystę kursto serotoninas ir oksitocinas  

Scena: restorane pietų metu sėdi grupelė kolegų, tarp vyriškių viena moteris. Pūkštauja, kaskart besilenkdama virš lėkštės; lošdamasi atgal apsiveja nemažą ir jau plačiai aptartą pilvą. Jos kolega, linksmindamas aplinkinius, pasakoja, kokios moterys neadekvačios nėštumo metu. Na, kaip ir pagimdžiusios – dar kurį laiką gerai pakrikusios. Moteris atsako vienu kitu žodžiu, kiek pavargusi, kiek pasibodėjusi, tarytum nebylų ane be klaustuko tardama.

Hectoro Retmalo (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Verslo klasė
2025-09-19 15:00
Kaip niekada svarbu tinkamai pasirinkti. Tik amžinas klausimas: kuri pusė teisinga?  

Stojimas į vieną ar kitą (kurią „po fakto“ pripažindavo teisinga) istorijos pusę lemdavo civilizacijos judėjimo vektorius. Vokietijos reichskancleris Otto von Bismarckas kadaise pareiškė: „Pagrindinis šiuolaikinės istorijos faktas yra tas, kad Šiaurės Amerika kalba angliškai.“ Šiandien tai galima skaityti ir kaip politiko apmaudą dėl tėvynės praloštų kolonializmo varžybų.

1
Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija