Baltosios revoliucijos pergalė Armėnijoje

Publikuota: 2018-06-09
Dabar Nikolui Pašinianui iš charizmatiško liaudies herojaus teks tapti tikru politiku. AP nuotr.
Dabar Nikolui Pašinianui iš charizmatiško liaudies herojaus teks tapti tikru politiku. AP nuotr.

Jerevano gatvėse kalbama, kad saugiu eismu nepasižyminčioje Armėnijoje nebėra automobilių avarijų ir nebežūsta vairuotojai. Ir visa tai – dėl Dievo siųsto naujojo šalies politinio lyderio Nikolo Pašiniano.

Gegužės 2-ąją eismo įvykių veikiausiai nebuvo, tačiau taip nutiko dėl kitų priežasčių. Po savaites trukusių protestų N. Pašinianui nepavykus užsitikrinti paramos parlamente, buvo surengta visą šalies gyvenimą paralyžiavusi akcija: blokuotos visos svarbiausios sostinės gatvės ir iš jos vedantys keliai, sustojo viešasis transportas, nedirbo valstybinės įstaigos. Protestuotojai užkirto netgi kelius į oro uostą ir iš jo, tad atskridę turistai, sužinoję apie esamą padėtį, apsisukdavo ir grįždavo atgal.

Tądien pro kelių užtvarus nepravažiavo nei policijos, nei kitų saugumo tarnybų automobiliai. Sakoma, kad buvo praleidžiamos tik medikų brigados ir vairuotojai, turintys asmenukę su pačiu N. Pašinianu. Be baltos spalvos marškinėlių su jo atvaizdu gatvėje rodytis nevertėjo.

Jau kitą dieną po tokios akcijos protestuotojų lyderis paskelbė dėl išrinkimo premjeru susitaręs su reikiamu skaičiumi parlamentarų ir paragino baigti masinius protestus, pritraukusius per 150 tūkst. žmonių. Šiuo metu gatvės politiku vadinamas N. Pašinianas yra šalies vyriausybės vadovas.

Slapstėsi ir kalėjo

Tokią staigius pokyčius atnešusią įvykių eigą Armėnijoje paaiškinti gana sudėtinga. Vos prieš kelis mėnesius N. Pašinianas dar keliavo po regionus ir desperatiškai mėgino įtikinti armėnus, kad buvęs prezidentas Seržas Sargsianas, po dešimtmečio valdžioje nusprendęs pakeisti konstituciją ir persikelti į vyriausybės rūmus, yra korumpuotas, valdžią uzurpavęs ir oligarchiniais ryšiais ją įtvirtinęs autoritaras.

N. Pašinianas neatsirado iš niekur. Ilgą laiką jis buvo bene populiariausio šalies laikraščio, kritikavusio valdančiuosius, redaktorius. Nuo pat jaunystės politikoje jis buvo aktyvus – kalbama, kad už korupciją narstantį straipsnį buvo pašalintas iš universiteto. 2008-aisiais prezidento rinkimuose aktyviai, tačiau nesėkmingai rėmė pirmąjį Armėnijos prezidentą Levoną Ter Petrosianą. Po abejotinos S. Sargsiano pergalės kilę protestai nusinešė dešimties žmonių gyvybę, o N. Pašinianui buvo iškelta baudžiamoji byla.

Politikas kurį laiką slapstėsi, tačiau vėliau pasidavė teisėsaugai ir buvo nuteistas septynerių metų kalėjimo bausme. Nelaisvėje jis praleido maždaug dvejus metus ir buvo paleistas pritaikius amnestiją. Vis dėlto iki revoliucijos šalyje tebuvo kelios dešimtys politinių kalinių.

2012-aisiais jam su opozicinėmis jėgomis pavyko patekti į parlamentą, pernai buvęs žurnalistas nesėkmingai siekė tapti sostinės Jerevano meru.

S. Sargsianui pasiskyrus premjeru, nedideli protestai prasidėjo bematant. Pagal šį kriterijų demokratijos Armėnijoje yra daug: iki šimto žmonių susibūrimui nereikia ne tik jokio leidimo, bet ir žinutės valdžiai. Todėl tokių protestų šalyje įvyksta kone kasmet. Vis dėlto šįkart jų kulminacija buvo visiškai kitokia.

Pirmųjų mitingų prieš cinišką valdžios persidalijimą S. Sargsianas nesiėmė tramdyti. Makiavelizmo atstovai sakytų, kad tai buvo didžiausia jo klaida. Jų buvo ir daugiau – protestuotojams premjeras sykį pareiškė, kad jie „nepasimokė iš kovo 1-osios“ – 2008-ųjų įvykių, kai žuvo dešimt žmonių. Tai buvo interpretuota kaip grasinimas jėga.

Po tokių žodžių į gatves jau išėjo dešimtys tūkstančių gyventojų – ir tie, kurie anksčiau nedalyvaudavo tokio pobūdžio akcijose. Tiesa, Armėnijai sparčiai tampant vieno miesto valstybe, revoliucija iš esmės apsiribojo sostine Jerevanu. Čia gyvena ar dirba nuo trečdalio iki pusės iš maždaug 3 mln. nuolatinių gyventojų turinčios šalies piliečių.

Seržai, pasilik

Neramumai valstybėje sulaukė atgarsio gausioje armėnų diasporoje, kuri kelis kartus viršija tėvynėje gyvenančių tautiečių skaičių. Dažnai gali susidaryti įspūdis, kad Armėnija gyvena vien iš užsienyje esančių tautiečių investicijų ir paramos. Prie kiekvieno sėkmingo projekto puikuojasi užrašas „USAID“, o kone svarbiausiais pastatais sostinėje yra laikomos ambasados – į jas veda daugiau nuorodų nei į turistinius objektus.

Kai kurie pavyzdžiai išties įkvepiantys – armėnų išeivių lėšomis finansuotoje IT mokykloje Jerevane kiekvieną savaitę po kelias valandas mokosi keliolika procentų šalies jaunuolių.

Į paskutinį, gausiausią, protestą atvyko ir Seržas Tankianas, garsios roko grupės „System of a Down“ vokalistas. Jis teigė, kad ilgą laiką pasaulis Armėniją žinojo dėl genocido ir žemės drebėjimų, o dabar valstybė pateikia pasauliui pozityvią žinią ir pavyzdį. Po pokalbio su protestų lyderiu S. Tankianas netgi pasižadėjo svarstyti galimybę nuolat gyventi Armėnijoje.

Net Kim Kardashian, JAV realybės šou žvaigždė, kuri dėl mįslingų priežasčių Lietuvos žiniasklaidos antraštėse mirga dažniau nei Armėnijos, pareiškė, kad ją įkvėpė taikūs protestai, kurie suteikia istorinę pokyčių galimybę.

N. Pašinianas iš tiesų pažadėjo pokyčius. Tiksliau jis pažadėjo iš esmės viską, ką buvo galima pažadėti: panaikinti skurdą, sugyventi su kitomis valstybėmis, sustabdyti emigraciją, pažaboti oligarchiją, atvesti užsienio investuotojų, didinti pensijas...

Jeigu vairuotojus, ypač taksistus, erzina radarai keliuose ir drakoniškos baudos – jie nebebus baudžiami. Esą dėl eismo taisyklių pažeidimų armėnų vairuotojai jau gavo tiek baudų, kad nebeturi iš ko mokėti.

„Reikia sugalvoti baudų nurašymo mechanizmą ir toliau diskutuoti apie radarų efektyvumą“, – kalbėjo N. Pašinianas.

Iš šono tai gali atrodyti nerimtai, tačiau iš tiesų taksistai Jerevano gatvėse sudaro bent penktadalį visų vairuotojų. Mieste, kuriame daugiau viešojo transporto beveik nėra, jie dažnai imdavosi protestų. Be to, didžiulės baudos visuomenei asocijuojasi su nemėgstama policija ir jos savivale, be priežasties stabdant bene visus automobilius iš eilės.

Tiesa, dėl sauso klimato gerai išsilaikiusios sovietinės „Lados“ paprastai paliekamos ramybėje, nes žinoma, kad iš jų vairuotojų surenkama duoklė bus menka. Be kliūčių važiuoti jau dėl kitų priežasčių leidžiama ir prabangiems džipams. Tačiau per revoliuciją policijos pareigūnai buvo pastebimai aprimę.

Apskritai Armėnija atrodo kaip policijos ir kariuomenės valstybė, kur šių struktūrų įtaka yra didžiulė. Pozityvi to dalis yra nebent visiškas saugumas gatvėse. Viena protestų sėkmės priežasčių buvo faktas, kad prie jų prisijungė dalis Kalnų Karabacho karo veteranų ir samdinių. Atėjęs į valdžią, N. Pašinianas iš karto pakeitė saugumo ir policijos vadovus.

Turėtų skelbti rinkimus

Nesunku nuspėti, kad po tokios pažadų lavinos nusivylimas gali ateiti greitai. Žinoma, kurį laiką bus galima kaltinti įvairias kliūtis, nes N. Pašinianas tapo premjeru neturėdamas daugumos parlamente. Susitarimai, pasiekti su valdančiųjų politikais, nėra iki galo aiškūs, nors pats ministras pirmininkas teigia, kad jų apskritai nebuvo ir dauguma jį palaikė neturėdama pasirinkimo.

Šiuo metu N. Pašinianą remia kelios opozicinės partijos, tačiau ne visoms joms tinka šis pavadinimas. Štai su antros didžiausios parlamentinės partijos „Klestinti Armėnija“ lyderiu Gagiku Carukianu, vienu turtingiausių šalies žmonių, galima susipažinti garsaus, tačiau į Lietuvos rinką nepatenkančio brendžio „Noy“ gamykloje. Čia jis pristatomas ne tik kaip žlugus Sovietų Sąjungai apleistos gamyklos atkūrėjas, bet ir kaip pasaulio rankų lenkimo čempionas.

Bet N. Pašinianas yra apkaltinęs jį pasikėsinimo į jo gyvybę organizavimu. 2004-aisiais mįslingomis aplinkybėmis sudegė dabartinio premjero automobilis. Policija galiausiai nusprendė, kad ugnį įplieskė sugedę laidai.

Daugelį metų valdančiuosius respublikonus palaikęs G. Carukianas laiku susigriebė pakeisti puses, tačiau žada nesijungti į koaliciją. Sunku tikėtis, kad su tokiais partneriais gali sektis dirbti. Greičiausiai premjeras dar šiemet sieks pirmalaikių parlamento rinkimų ir tikėsis juose pergalės. Tiesa, rinkimų demokratijos šalyje mažiau – įstatymai yra palankūs ilgą laiką dominavusiai Respublikonų partijai, todėl pirmiau bus mėginama juos pakeisti. Viena svarbiausių permainų turėtų būti balso teisės emigrantams suteikimas.

Nekalbėkime apie Rusiją

N. Pašinianas atsisako permainas Armėnijoje lyginti su kitomis panašiomis revoliucijomis, įvykusiomis Gruzijoje ar Ukrainoje. Anot jo, to negalima daryti, nes pokyčiai Armėnijoje nesusiję su geopolitika. Dar vykstant protestams jis ne kartą sakė, kad valstybė neketina keisti savo užsienio politikos krypties.

„Nėra jokių panašumų, nes mes neturime geopolitinio konteksto. Tai yra liaudies renesansas“, – teigė politikas.

nuotrauka::1 left

Dabartinė kryptis reiškia ne tik oro erdvę saugančius Rusijos naikintuvus, rusų karinę bazę Giumri mieste ir dalinius, prižiūrinčius uždarytą sieną su Turkija, bet ir narystę Maskvos sukurtoje Eurazijos ekonominėje sąjungoje. Praktikoje tai lemia menkos kokybės rusiškas prekes, kurios yra užtvindžiusios Armėnijos parduotuves ir sumažinusios vietos gamintojų galimybes konkuruoti.

Tiesa, po Vakarų įvestų sankcijų Rusijai Armėnijos padėtimi suskubo pasinaudoti ir Lietuvos gamintojai. Šalies eksportas į Armėniją per pastaruosius keletą metų augo kartais, tačiau didelę jo dalį sudaro sūrio ir kitų prekių reeksportas, naudojantis galimybe patekti į Rusijos rinką. Vis dėlto į šią Užkaukazės valstybę pakliuvę kai kurie lietuviški produktai čia ir lieka – alyvos, medinės grindys ir kt.

N. Pašinianas nesiruošia keisti šalies užsienio politikos, nes iš esmės neturi tam galimybių. Ilgiau pabuvus šioje valstybėje, ima atrodyti, kad dažni lietuvių niurnėjimai dėl geopolitikos ir sudėtingos kaimynystės yra niekai, palyginti su Armėnija, kuri yra įsispraudusi tarp genocidą ir etninį valymą įvykdžiusios Turkijos, jos egzistavimo iš esmės nepripažįstančio Azerbaidžano ir pirmiausia savų interesų žiūrinčios Rusijos. Kaimynė Gruzija ir menkas langas į Iraną yra vieninteliai šalies vartai į pasaulį.

Be to, kova dėl armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho reikalauja daug pastangų. Būtina saugoti visą uždarytą sieną su Azerbaidžanu, iš dviejų pusių išsitęsusią per tūkstantį kilometrų. Įvairūs incidentai dažni ne vien tik ginčytiname regione. Tris kartus didesnis ir šešis kartus turtingesnis Azerbaidžanas gausiai investuoja į karines pajėgas ir neneigia galimybės vieną dieną atsiimti armėnų gyvenamą Kalnų Karabachą.

Reaguojant į tai, prieš kurį laiką privaloma karo tarnyba visiems Armėnijos vyrams buvo pailginta iki dvejų metų. Nesunku nuspėti, kad tai dar labiau išaugino ir taip didelę emigraciją.

Tačiau Armėnija neatsisako strategiškai svarbaus Kalnų Karabacho ne vien dėl čia gyvenančių tautiečių – vyrauja įsitikinimas, kad jei pultų, Azerbaidžanas ties oficialia Armėnijos siena tikrai nesustotų.

Vakarų, taip pat Lietuvos indėlis, reguliuojant šį konfliktą, yra simbolinis. Iš pažiūros atrodo, kad Lietuvos politika linksta į Azerbaidžano pusę, tikintis vieną dieną iš jo sulaukti investicijų.

Tiesa, Armėnija prieš kurį laiką apdovanojo Lietuvos karininką Saulių Paliulį už armėnų pareigūno išgelbėjimą Budapešte 2004-aisiais.

Tąkart per NATO surengtus anglų kalbos mokymus Azerbaidžano pareigūnas nužudė miegantį armėnų karininką ir kėsinosi į kito gyvybę, tačiau jo kambariokas lietuvis neleido atidaryti durų. Azerbaidžanietis buvo nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos, tačiau, nepaisydama Armėnijos įspėjimų, Vengrija po kurio laiko perdavė jį atlikti bausmės į tėvynę. Čia, kaip ir tikėtasi, jis buvo pasitiktas kaip herojus ir nedelsiant paleistas. Armėnija dėl to iki šiol nepalaiko diplomatinių santykių su Vengrija.

Maskvos vaidmuo šioje Armėnijos revoliucijoje yra netradicinis. Įprastai Rusija neigiamai vertina bet kokius iš apačios kylančius pokyčius savo kaimynystėje, tačiau šiuo atveju apsiribota raginimais išvengti smurto. „Reuters“ paskelbė, kad prieš atsistatydindamas S. Sargsianas aktyviai ieškojo užtarimo tarp aukštų Rusijos pareigūnų ir galimai konsultavosi dėl nepaprastosios padėties įvedimo galimybės.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vienas pirmųjų pasveikino N. Pašinianą ir netrukus susitiko su juo Sočyje.

N. Pašiniano bendražygiai sako, kad iš liaudies herojaus ir charizmatiško, žodžio kišenėje neieškančio gatvės veikėjo jam teks tapti tikru politiku. Iki šiol jam sunkiai sekėsi ieškoti kompromisų. Tačiau anksčiau ar vėliau masinė euforija išsisklaidys, o tuomet reikės įrodyti, kad pasitikėjimo kreditas jam atiteko neatsitiktinai.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Naujieji „Huawei“ flagmanai kelia dvejopus jausmus 8

Dar prieš kelerius metus telefonų rinkoje buvo ganėtinai nuobodu. Dominavo tik „Apple“ ir „Samsung“. Bet...

Prabanga nuvažiuoja nuo kelio: pasaulį apėmė visureigių karštinė

Net pačių prabangiausių automobilių gamintojai nebeturi kur dėtis: jų klientams reikia visureigių. Tai –...

Verslo klasė
2018.06.23
Jurga Vilpišauskaitė: švarūs Tokijo pirštai 2

Tokijo metro. Traukinių ir autobusų kostiumuoti žmonės laukia sustoję lygia eile. Jie išsirikiuoja ant...

Verslo klasė
2018.06.23
Molekulinė virtuvė jūsų namuose Premium

Jei pažvelgtume šimtus metų į praeitį ir iki dabar, maisto gamyba ne taip jau smarkiai ir keitėsi. Esminiai...

Verslo klasė
2018.06.23
Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo Premium

 „FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

Verslo klasė
2018.06.17
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Būdas lietuvio po šimto metų Premium

Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas...

Verslo klasė
2018.06.16
Interviu su „Telios“ vadovu: nuo ego sistemos – prie ekosistemos Premium

„Telios“ vadovas 49-erių Johanas Dennelindas atvažiavo į Vilnių atidaryti pirmojo „Telios“ paslaugų centro,...

Verslo klasė
2018.06.16
Kas yra mokyklos šeimininkas Premium

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė...

Verslo klasė
2018.06.10
Verslo valdymas: kai laikas bėga, o tikslai neartėja Premium

Neseniai lankiausi pas vieną buvusį klientą, su kurio vadovaujama įmone prieš penkerius metus teko darbuotis.

Verslo klasė
2018.06.10
Baltosios revoliucijos pergalė Armėnijoje 3

Jerevano gatvėse kalbama, kad saugiu eismu nepasižyminčioje Armėnijoje nebėra automobilių avarijų ir...

Verslo klasė
2018.06.09
Donaldas Trumpas ekonomikos valtį siūbuoja Persijos įlankoje Premium 1

Nepraėjo nė 3 metai nuo tarptautinės bendruomenės sveikinto Irano branduolinio susitarimo pasirašymo (angl.

Verslo klasė
2018.06.09
Kaip matuoti darbuotojus: Ar Petras dirba gerai? Premium 2

Neseniai prieš vieną savo internetinių seminarų iš kliento sulaukiau laiško su labai konkrečiu klausimu.

Verslo klasė
2018.06.03
Interviu su B. Whitmoru: korupcija yra naujasis komunizmas Premium 9

Politikos apžvalgininkas, Laisvosios Europos radijo (RFE/RL) vyresnysis redaktorius Brianas Whitmore’as...

Verslo klasė
2018.06.02
Organizacijos pokyčių mozaikos detalės Premium

Romas, vidutinio dydžio privataus verslo vadovas, per konferencijos pertrauką žmonių būrelyje gurkšnojo kavą.

Verslo klasė
2018.06.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau