Mažmeninės prekybos prognozės: Estijai brėžia didesnį šuolį, Lietuvai – nuosaikumą

Tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, paskutinį 2024-ųjų mėnesį, gruodį, mažmeninės prekybos apyvarta, palyginti su tuo pačiu periodu ankstesniais metais, Baltijos šalyse padidėjo 1,5%. Vertinant atskiras šalis, Lietuvoje augimas siekė 3,6%, Latvijoje – 1,1%, o Estijoje apyvartos sumenko 1,6%. Apibendrindama šiuos duomenis, „NielsenIQ“ skaičiuoja pagrindinių maisto prekių tinklų, kosmetikos parduotuvių ir patogaus apsipirkimo (angl. convenience) prekybos vietų statistiką.

Atitinkamai 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, Lietuvoje ir Latvijoje augimas siekė po bemaž 7%, o Estijoje šoktelėjo 10%.

Lietuvoje sparčiausiai augusios kategorijos per paskutines keturias 2024-ųjų savaites, palyginti su ankstesniais metais, rikiuojasi taip: nealkoholiniai gėrimai (7,8%), konditerijos gaminiai ir užkandžiai (7,5%), asmens higienos priemonės (7,3%), švieži maisto produktai (6,8%).

Atitinkamai Latvijoje augimas yra konservatyvesnis, tačiau rodo panašias tendencijas: nealkoholiniai gėrimai ir švieži maisto produktai išaugo 3,3%, konditerijos gaminiai ir užkandžiai – 3,4%. O Estijoje didėja tik nealkoholiniai gėrimai ir tabakas, o kitos kategorijos mažėja.

Per visus 2024-uosius, kaip fiksuoja „NielsenIQ“, visose Baltijos šalyse mažmeninės prekybos apimtis į viršų stiebėsi 2,4%, teigiamas pokytis fiksuojamas ir pastaruosius metus stagnuojančioje Estijoje.

Augimą lėmė visos kategorijos, išskyrus ne maisto produktus, kurių pardavimai bendrai Baltijos šalyse sumenko per metus 5,8%. O sparčiausiai augo gėrimų kategorija – 4% (3,2% alkoholinių ir 5,6% nealkoholinių gėrimų). Šviežių ir šaldytų produktų kategorijų augimas siekė 3%, panašiai augo tiek šviežių, tiek šaldytų produktų pardavimai.

Pakilios lietuvių nuotaikos

Edita Asakavičienė, „NielsenIQ“ Strateginės analitikos ir įžvalgų skyriaus vadovė Šiaurės Rytų Europai, kalbėdama apie tai, ko galime tikėtis šiais metais, pabrėžia, kad mažmeninės prekybos pokyčiai yra glaudžiai susiję su vartotojų nuotaikomis, ir čia bent didesnių pokyčių, palyginti su 2024-aisiais, nematyti, t. y. lietuvių optimizmas išlieka aukščiausias tarp visų Baltijos šalių, Estijoje nuotaikos kol kas – negatyvios. 

„Susirūpinimas dėl kylančių maisto kainų Lietuvoje išlieka santykinai mažas, vos 34% respondentų dėl jų nerimauja, o Latvijoje ir Estijoje šis skaičius sparčiau auga ir pasiekė atitinkamai 45% ir 56%“, – lygina E. Asakavičienė.

Pasak jos, atsižvelgiant į pagrindinių nerimą keliančių rodiklių dinamiką ir išliekantį žemą nedarbo lygį, atrodo, kad metus Lietuvos gyventojai pradeda pakilesne nuotaika nei kitos Baltijos šalys, o saugumo jausmą dėl balanso banko sąskaitoje padeda užtikrinti ir šilta žiema bei mažėjantis „Euribor“. 

Apie tendencijas

Kaip pagrindinę šių metų tendenciją E. Asakavičienė Lietuvoje išskiria faktą, kad pirkėjai išmoktas taupymo pamokas pavertė įpročiais ir stipriausias jų – apsipirkimas naudojantis akcijomis.

„Didžiausias iššūkis šiemet yra Baltijos šalių kaimynių ekonominis vystymasis. Mūsų valstybės yra susijusios ir neigiama dinamika Latvijoje bei Estijoje gali atsiliepti ir lietuvių kasdienybėje“, – svarsto E. Asakavičienė. 

Kita svarbi pasaulinė tendencija, į kurią turime atkreipti dėmesį, planuodami šiuos metus, teigia pašnekovė, yra „sąmoningas vartojimas“. 

„Po kelerių metų priverstinio apsipirkimo įpročių keitimo dėl pandemijos, infliacijos ir kitų svarbių veiksnių dabar, atėjus galimybei lanksčiau planuoti, vartotojai nukreips savo išlaidas ten, kur jos yra svarbiausios, ir pereis prie sąmoningo vartojimo. Tai patvirtina ir pardavimo duomenys, nes apsipirkimas, vertinant kiekius, atsigauna gana vangiai“, – teigia E. Asakavičienė.

Lietuvoje ši tendencija irgi bus svarbi, nes apklausos rodo, kad, net ir augant optimizmui bei mažėjant nerimui dėl augančių kainų, 66% lietuvių teigia, kad „perka tik reikalingas ir būtinas prekes“. 

Estijai prognozuoja šviesesnę ateitį 

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, pabrėžia, kad Baltijos šalių vartotojų nuotaikoms šiemet didelę įtaką turės kelios dedamosios. Visose valstybėse vartotojų nuotaikas teigiamai veiks stipresnis ekonomikos ciklas, mažėjančios palūkanos, kylantys atlyginimai. 

„Kartu galima laukti, kad šiemet vartotojų lūkesčiai labiausiai išaugs Estijoje. To priežastis gana paprasta – pastaraisiais metais mūsų šiaurinėje kaimynėje vartotojų optimizmas buvo itin žemas, t. y. bus atsispiriama nuo žemos bazės“, – prognozuoja A. Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, tikėtina, kad mažiausią augimą matysime Lietuvoje, nes mūsų šalies vartotojų lūkesčiai ir jų komponentai yra itin aukštame lygyje, pavyzdžiui, 2024 m. spalį ir lapkritį Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansus buvo geriausia per visą istoriją, t. y. nuo 2001 m. gegužės. 

„Paprastai sakant, Lietuvos vartotojų lūkesčiams jau beveik nebėra kur kilti dėl itin aukštų dabartinių rezultatų. Tiesa, vartotojų lūkesčius Lietuvoje gali paveikti viešos diskusijos dėl naujosios mokesčių reformos, tačiau kol kas anksti apie tai kalbėti, nes neturime detalių“, – pažymi A. Izgorodinas.

„Tad apibendrinant 2025-ųjų prognozes, Estija šiemet demonstruos geriausią mažmeninės prekybos dinamiką Baltijos regione, bet tik dėl to, kad čia vartojimas kyla nuo ypač žemo lygio. Latvijoje ir Lietuvoje tikėčiausi nuosaikaus, iki 5% prieaugio, kurį lems tolesnis paskolų palūkanų mažėjimas ir auganti gyventojų perkamoji galia“, – vertina A. Izgorodinas.

Su tuo sutinka ir E. Asakavičienė.

„Tikrai galima laukti, kad Estija pamažu ims labiau kopti į kalną. Norisi tikėtis, kad Estijoje žemiausias taškas jau buvo pasiektas. Tiesa, tas atsigavimas greičiausiai nebus toks greitas. Nemanau, kad jie per vienus metus atsities ir pasivys lietuvių pozityvias nuotaikas, tačiau palengva kreivė turėtų judėti į priekį. Visoms Baltijos šalims tai būtų naudingiau, jei ir Estijos ekonomika imtų atsigauti sparčiau“, – pabrėžia E. Asakavičienė.

Kalbėdamas apie vartojimo segmentų atsigavimą, A. Izgorodinas prognozuoja, kad, turint omenyje laukiamą tolesnį ECB bazinių palūkanų karpymą, tikėtina, kad šiemet geriausiai seksis palūkanoms imliems vartojimo segmentams. 

„Kita vertus, kadangi kainų lygis lieka itin aukštas, o šiemet, tikėtina, turėsime dar vieną infliacijos bangą, matysime ir tolesnį gyventojų fokusą į taupymą arba, gal tiksliau sakant, atsargų norą išlaidauti“, – svarsto A. Izgorodinas.

Paišlaidavo, dabar nuosaikiau

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė, teigia, kad gruodis pagal vartojimą buvo panašus į 2023 m. tą patį mėnesį. 

„Kaip ir per visus metus, augo pirkėjų susidomėjimas akcijų pasiūlymais. Tiesa, paskutinį metų mėnesį žmonės leido sau paišlaidauti labiau: pirko brangesnius saldumynus, užkandžius, šviežią maistą“, – vardina I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, pirkėjų nuotaikos panašios tiek Lietuvoje, tiek pas kaimynus: vartojimas yra atsigavęs ir optimizmo tikrai daugiau, nei jo buvo prieš keletą metų. 

„Kartu jau besibaigiantis sausis prekybininkams visada yra silpnesnis mėnuo, tai yra normalus ir įprastas metų ciklas. Jaučiame nerimą, nes kasdien auga skaičius tiekėjų, kurie nori derėtis dėl didesnių kainų, tam priežasčių yra daug ir įvairių. Manome, kad nuotaikos panašios ir kitose šalyse“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Ji priduria, kad Estija metus pradėjo apvalindama galutinę pirkinių krepšelio sumą, ir šis pokytis buvo sutiktas pozityviai.

„Sausis prekyboje visada būna sausesnis, tad metus pradėjome gerai pasiruošę ir su daugybe pasiūlymų. Tiesa, kalbėti apie šiemetinius rodiklius dar anksti, nes šiuo metu vyksta derybos su tiekėjais ir gamintojais – dedame visas pastangas, peržiūrime kainas, kad pirkėjai, atvykę į mūsų parduotuves rastų patraukliausias kainas“, – brėžia I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Metus pradeda naujovėmis

Nijolė Kvietkauskaitė, „Iki Lietuvos“ generalinė direktorė, kalbėdama apie pardavimų dinamiką, akcentuoja, kad gruodis yra vienas svarbiausių mėnesių, kai fiksuoja vienus didžiausių pardavimų. 

„Šį kartą šventinis pirkėjų krepšelis buvo gausesnis, į parduotuvę jie užsukdavo dažniau, tad tikrai galima sakyti, kad šventinė prekyba pavyko. Nors augimą matome daugumoje kategorijų, didžiausius pokyčius fiksuojame sveiko maisto bei pasaulio virtuvių kategorijose. Čia pardavimai vien gruodį augo po 40–50%“, – skaičiuoja N. Kvietkauskaitė. 

Pasak jos, vertinant šiandienes tendencijas, matyti, kad pirkėjai sau leidžia daugiau, į parduotuves užsuka dažniau, tačiau akcijų ieškojimas niekur nedingsta ir vis dar lieka pagrindine varomąja jėga. 

„Žmonės nori pirkti geros kokybės produktus už kuo geresnę kainą, ieško optimaliausių pasiūlymų, seka, kokio dydžio nuolaidas kas taiko. Konkurencinė aplinka mažmeninėje prekyboje yra kaip niekada aktyvi, todėl nuosekliai dirbame ir kovojame dėl kiekvieno pritraukto pirkėjo ar didesnio prekių krepšelio. Mūsų šiemetis tikslas yra ne tik gerinti veiklos rezultatus, bet ir pagerinti klientų patirtį“, – akcentuoja N. Kvietkauskaitė.

Ji priduria, kad šiuos metus pradėjo itin aktyviai – su atnaujintu pagamintų produktų prekių ženklu „Iki šefai“, naujais žinomais šefų veidais ir partnerystėmis. 

Gamino namuose

Vaidas Lukoševičius, „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius, akcentuoja, kad prieš šventes stengiasi nuspėti, kaip elgsis pirkėjai, kada galimai ims ilgesnes ar trumpesnes atostogas, kada, tikėtina, bus didžiausi pardavimų pikai, ar vartotojai turės laiko gaminti patiekalus namuose ar daugiau ieškos jau pagamintų ir paruoštų maisto produktų. 

„Šiemet laisvadienių buvo gana daug, tad iš tam tikrų pokyčių kai kuriose kategorijose galima daryti išvadą, kad žmonės buvo linkę maistą gaminti namuose, nes tiesiog tam turėjo daugiau laisvo laiko. O šiuo metu pirkėjų nuotaikos Lietuvoje išlieka pozityvios. Prie to prisideda tiek gana pozityvūs Lietuvos makroekonominiai rodikliai, didėjanti namų ūkių perkamoji galia, tiek bent kol kas šiltesnė žiema ir mažesnės išlaidos žiemos sezono poreikiams“, – situaciją vertina V. Lukoševičius.

Pasak jo, Latvijoje matyti panašios tendencijas, o štai Estijoje jau kurį laiką laikosi šiek tiek prastesnės vartotojų nuotaikos, o prekybos apimtis praktiškai neauga. 

„Be to, Estijoje, palyginti su Latvija ir ypač su Lietuva, Kalėdos nėra taip stipriai švenčiamos kaip pas mus, tai analogiškai matome ir iš kukliau augančių gruodžio pardavimų skaičių, – lygina V. Lukoševičius, o kalbėdamas apie visus šiuos metus jis viliasi pozityvios pardavimų dinamikos.

Norėtų daugiau stabilumo

Ilona Čiužienė, „Lidl Lietuvos“ pirkimų tarnybos vadovė, valdybos narė, pažymi, kad praėję metai pasižymėjo gamybos ir žaliavų, skirtų įvairioms maisto prekių grupėms, kaštų kitimu. Juos savo ruožtu pastaraisiais metais lėmė įvairios ekonominės priežastys, įskaitant ir geopolitinius bei įvairius pokyčius tiekimo grandinėse. 

„Kalbant apie šiuos metus, esama situacija leidžia prognozuoti, kad 2025-ieji bus stabilesni ir lems mažesnius gamybos kainų svyravimus, bus labiau prognozuojami, nei stebėjome pastaruosius kelerius metus. O mūsų tikslas ir šiais metais išlieka nepasikeitęs – ir toliau užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį“, –  pabrėžia I. Čiužienė.

Tiesa, klausimas, ar prie stabilumo rinkoje prisidės naujosios valdžios užmojai steigti Maisto tarybą, kuri turėtų stebėti kainų pokyčius, teikti siūlymus, kaip jas mažinti, ir pan.

Patys prekybininkai gana atsargiai vertina tokį sprendimą, tačiau tikina, jei atsiras papildomų institucijų ar įstatymų pakeitimų, jų laikysis ir su institucijomis bendradarbiaus.