Valdantieji kvies diskutuoti apie kainas, verslas prašo pakviesti ir Konkurencijos tarybą

Įsteigti Maisto tarybą Vyriausybė įsipareigojo savo programoje, o dabar matyti, kad imasi realių veiksmų. Kaip VŽ informavo Vyriausybė, į tarybą bus kviečiamas platus maisto tiekimo grandinės dalyvių ratas: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, mokslininkai.

Visgi konkretumo dar nėra – šios tarybos veiklos įgaliojimai ir sudėtis dar derinama. 

Tačiau vizija jau aiški: taryba padės kurti lygiavertį bendradarbiavimą tarp maisto rinkos dalyvių, gerins konkurencinę aplinką smulkiesiems, prisidės prie geresnio vartotojų informuotumo ir pasitikėjimo, vykdydama stebėseną ir daugiašales konsultacijas ji teiks rekomendacijas dėl galimų sprendimų Vyriausybei.

Kaip VŽ informavo Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė tvirtins tarybos nuostatus ir socialinių partnerių sąrašą. Ir tik tada ŽŪM įsitrauks moderuoti šio formato.

Dar nėra žinoma, kokie nariai bus taryboje. Tai ankstyvas klausimas ir pirmiausia – Vyriausybės lyderystė, teigiama ŽŪM komentare.

Anot ministerijos, taryba bus įgaliota nuolat stebėti maisto kainų pokyčius ir informuoti ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus, siekiant sumažinti maisto kainas, kai fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.

Palaiko šalies vadovai

Kad naujas darinys, sutrauksiantis prie vieno stalo visos maisto grandinės dalyvius ir ekspertus, gali būti efektyvus, neabejoja nei šalies prezidentas, nei premjeras. Tačiau opozicija šiuo planus vertina skeptiškai. Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen, kalbėdama Žinių radijuje, teigė abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais.  

„Tarybos kūrimas – mėginimas parodyti, kad kažką darome, kad pažabotume kainas. Kiek tai bus efektyvu? Esu labai skeptiška, nes dabar tai atrodo, kad tai tas etapas, kai kuriami nauji biurokratiniai mechanizmai. Prie ko tai prives, dabar labai sunku pasakyti“, – V. Čmilytės-Nielsen žodžius citavo naujienų agentūra BNS.

Jos požiūriu, kainų monitorinimas gana aktyviai ir efektyviai vyksta ir dabar. Jau naudojami įrankiai, yra nusistovėjusių mechanizmų, tad duomenų tikrai pakanka.

Beje, Vyriausybės programoje numatytas ir lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šviežioms daržovėms ir vaisiams, visgi ši priemonė kol kas lieka stalčiuje – Rimantas Šadžius, finansų ministras, pareiškė, kad dabar jokioms lengvatoms nėra galimybių.

Iniciatyvos nepalaiko

Daugelis didžiuosius prekybos tinklus valdančių įmonių vadovų VŽ atvirai dėsto savo kritišką poziciją.

„Dėl maisto kainų reguliavimo ir atskirų institucijų tam kūrimo – tokias iniciatyvas vertiname neigiamai. Esame laisvos rinkos dalis“, – primena Vaidas Lukoševičius, „Rimi Lietuvos“ generalinis direktorius.

Žydrė Baskutytė, UAB „Aljansas Aibė“ Komercijos departamento direktorė, įsitikinusi, kad Maisto tarybos kūrimas nėra šios dienos prioritetas. Šiuo metu valstybėje jau veikia institucijos (Konkurencijos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija ir kt.), kurios puikiai supranta kainų formavimo mechanizmus – nuo gamintojo iki parduotuvės lentynos.

„Esame įsitikinę, kad pagrindinis kainų mažinimo variklis yra konkurencija. Nauja Maisto taryba, dalyvaujant visai vertikaliai linijai, gali būti arti konkurencijos įstatymo pažeidimo ribos. Todėl manome, kad tai yra perteklinis įrankis kainoms mažinti“, – apibendrina Ž. Baskutytė.

Tos pačios nuomonės laikosi ir „Norfos mažmena“, nesiruošianti dalyvauti tarybos, kuri balansuotų ties įstatymo riba, veikloje.  

„Norfos mažmena“ savarankiškai nustato parduodamų prekių kainas, kitas komercines sąlygas ir nėra saistoma tiekėjų ar kitų trečiųjų šalių rekomendacijų“, – akcentuoja Darius Ryliškis, „Norfos mažmenos“ atstovas spaudai.

Laukia aiškumo

Nijolė Kvietkauskaitė, „Iki Lietuvos“ generalinė direktorė, viliasi, kad jei ir bus tokia taryba, tai visi jos sprendimai prieš tai bus aptarti su verslu. 

Ji, kaip ir kiti mažmenininkai, akcentuoja, kad kainas gerai reguliuoja pati konkurencija, kuri Lietuvoje tarp prekybininkų ji itin intensyvi – kovojama dėl kiekvieno pirkėjo ir kiekvieno prekių krepšelio.

Nuosaikesnės viešos pozicijos šiuo klausimu laikosi „Lidl Lietuva“ ir „Maxima LT“. „Lidl“ atstovai šio klausimo nekomentavo, teigdami, kad bendrą prekybos tinklų poziciją išsako Lietuvos prekybos įmonių asociacija, o Jolantos Bivainytės, „Maxima LT“ generalinės direktorės, požiūriu, valdžios sprendimus reikia ne komentuoti, bet vykdyti.

Rūtos Vainienės, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorės, vertinimu, jei kviečia valdžia, negalima atsisakyti, tad asociacija taryboje tikrai atstovaus šalies mažmenininkams. 

Tik kol kas, anot jos, nėra aiškumo, kokia bus Maisto tarybos darbotvarkė, viliamasi, kad prieš jos darbo startą atsiras gairės.

„Yra klausimų, kurių dėl konkurencijos teisės prie bendro stalo tiesiog negalime aptarinėti. Prisiminkime vaistinėms skirtas milžiniškas baudas (Didžiausias kartelis Lietuvos istorijoje – prekybininkams vaistais padalinta 72 mln. Eur baudų – VŽ) – jos sulaukė sankcijų už tai, kad dalyvavo teisėkūros procese. Būtų racionalu, kad ir Konkurencijos tarybos atstovas čia dalyvautų, ypač kai viešojoje erdvėje minimas žodis „kaina“. Mes negalime kalbėti apie kainą“, – akcentuoja R. Vainienė.

Kainų dedamieji

N. Kvietkauskaitės nuomone, nebūtų teisinga teigti, kad maisto produktų kainos augo, dalis produktų kaip tik atpigo, tokių pernai buvo apie 1.500, o bendras kainų indeksas buvo lengvai neigiamas.

„Stengiamės klientus pritraukti kuo didesnėmis akcijos, įtraukiančia lojalumo programa, o siekiant išlaikyti konkurencinį pranašumą, yra tekę kainą mažinti net tris kartus per dieną“, – akcentuoja N. Kvietkauskaitė.

Visgi, anot jos, net ir kainų stebėsena nepakeis situacijos tarptautinėse rinkose – jei dėl derliaus brangs kavos pupelės, kakava ar aliejus, tiekėjai turės reaguoti ir tai matysis ir parduotuvių lentynose.

Kai dėl situacijos rinkose brangsta tokie dažnai vartojami produktai kaip pienas, sviestas ar grietinė, „Iki“ imasi papildomų priemonių, tvirtina vadovė. Rinkose pieno produktų kainų augimas buvo didesnis negu parduotuvės lentynose, kad pirkėjai nepajustų staigaus šios kategorijos kainų pasikeitimo, paskutinių mėnesių skaičiavimu, tinklas kompensuoja apie trečdalį kylančių kainų.

„Gaminio sąnaudas lemia daug veiksnių – žaliavų kainos, rinkos dydis, kuriame produktas realizuojamas, energijos, žmogiškieji ištekliai, besikeičiantys darbo užmokesčio kaštai, klimato sąlygos, degalų kaštai ir t. t. Nuo to priklauso ir produktų tiekimo kainos prekybininkams“, – vardija N. Kvietkauskaitė.

Ž. Baskutytė priduria, kad pastaruosius kelerius metus produktų kainos buvo labiausiai veikiamos pandemijos ir karo Ukrainoje sukeltų pasekmių, kurios padarė įtaką tiekimo logistikai, energetikai, tiekėjų ir prekių kilmės šalių pasikeitimui. Kainos galėtų mažėti tik optimizuojant visą vertikalią tiekimo grandinę, trumpinant ją, atsisakant tarpininkų ir skatinant konkurenciją ne tik tarp prekybininkų bet ir tarp gamintojų, dėsto ji.

J. Bivainytės teigimu, „Maxima“ nuolat ieško galimybių, kaip pasiūlyti geriausias prekių kainas. 

„Manome, kad mums tai pavyksta visai neblogai“, – teigia ji.

Gamintojai turi klausimų

Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, jungiančio gamintojus, vadovas, įsitikinęs, kad taryba kaip institutas yra sveikintinas darinys, panašūs kuriami ir europiniu, ir nacionaliniu lygiu ir turi rekomendacinę galią. Kaip ir trišalėje taryboje – svarbus bendras sutarimas, o jo ieškoti Maisto taryboje gali būti efektyvu visai grandinei. Apskritai jis tokios tarybos idėją laiko progresyvia – tai galimybė užbėgti už akių kainų reguliavimui.

„Manau, kad niekas nieko čia reguliuoti nenori. Negirdėjau, kad būtų kalbama apie kainų reguliavimą. Bandoma sukviesti gamintojus, perdirbėjus ir prekybininkus, kad jie sutartų. Aišku, gamintojai lygiai taip pat bijo kalbėti apie kainas, ypač kai Lietuvoje tokia aktyvi Konkurencijos taryba, bet vis tiek matau galimybių. Žinau, kad Europos Komisija yra numačiusi, kad vertikaliai grandinės dalyviai galėtų kalbėtis, jei siekiama aplinkosauginių tikslų, dar savo nuomonę pasakys Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, tačiau tikrai tikėtina, kad iki liepos atsivers naujų galimybių kalbėti ir tokiu tabu klausimu kaip kaina“, – samprotauja M. Maciulevičius.

Smulkių gamintojų atstovas primena, kad turime puikų įrankį produktukainos.lt – valstybinį duomenų centrą, skelbiantį grandinės sudėtį, kainas, kur nesunkiai galima matyti, kad, pavyzdžiui, parduodant kiaulieną didžiausią vertę gauna augintojas, o natūralaus pieno segmente didžiausia yra prekybininko dalis.

„Gamintojams gali kilti klausimų, kodėl ką nors parduoti taip brangu, tai natūralu, o skaidri diskusija gal padėtų rasti atsakymus. Svarbus ir Vyriausybės vaidmuo visoje grandinėje. Tai, kad dabar drastiškai kils pakuotės mokestis, gamintojams nieko gero nežada. Indikacija aiški – kaštai kils, o paskui juos – ir galutinė produkto kaina. 

Tad reikia įvertinti visas ambicijas, įskaitant ir akcizų surinkimo tikslus, ir atskirų ministerijų tarpusavio veiksmų derinimą, kad vieni teisės aktai neprieštarautų kitiems ir neapsunkintų gamintojams veiklos“, – komentavo M. Maciulevičius.

Jo nuomone, jei, tarkime, Maisto taryba būtų egzistavusi dar tada, kai buvo nuspręsta išimti gyvus karpius iš prekybos, galbūt būtų pavykę šalims rasti sprendimą, kad šis vertingas maisto produktas būtų likęs parduotuvėse.

„Žuvininkystės ūkiai susidūrė su sunkumais. O juk galėjo būti kitaip. Gal būtų užtekę padidinti akvariumus, pasodinti augalų, kad karpiai jaustųsi kaip namie, bet neužkardyti prekybos“, – svarsto gamintojų atstovas.