Sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, savaitės didmeninė elektros kaina padidėjo tris kartus
Rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo tris kartus nuo 45 Eur/MWh iki 131 Eur/MWh, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę fiksuota didžiausia elektros kaina nuo sausio pradžios. Viena iš priežasčių –reikšmingai pasikeitę orai regione. Po vėjo gamybos rekordų rugsėjo pabaigoje spalio pirmą savaitę vėjo elektrinių generacija sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais ir siekė vos 28 GWh. Be to, vėstant orams elektros suvartojimas išaugo iki 233 GWh, paskutinį kartą toks didelis suvartojimas buvo balandžio pabaigoje. Be to, aukštą kainą lemia branduolinių reaktorių remontai Suomijoje ir šiluminių elektrinių remontai Baltijos šalyse“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8% nuo 216 GWh iki 233 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 43% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 99 GWh elektros energijos, tai yra 40% mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 165 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Visgi jų gamyba mažėjo 71% nuo 95 GWh iki 28 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 26% nuo 30 GWh iki 23 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 9% nuo 16 GWh iki 18 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 39% daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba išaugo nuo 18 GWh iki 25 GWh. Kitos elektrinės pagamino 6 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 28% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 23%, hidroelektrinės – 18%, šiluminės elektrinės – 25%, o kitos elektrinės – 6%.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 32% nuo 138 GWh iki 182 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13% importuoti iš Latvijos, o likę 25%– iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54% nuo 60 GWh iki 28 GWh. 74% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 26% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 12% Lenkijos kryptimi ir 55% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 100% Lietuvos kryptimi.
