Baltijos šalys sieks didesnių ES investicijų į bendų jungčių projektus
Baltijos šalių susisiekimo ministrai Marius Skuodis, Kasparas Briškensas ir Vladimiras Svetas penktadienį Palangoje pasirašė tai numatantį dokumentą, pranešė Susisiekimo ministerija.
M. Skuodis teigė, kad spartesnę integraciją į Europos geležinkelių tinklą ir infrastruktūros pajėgumų didinimą skatina geopolitinė situacija.
„Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimas, europinio geležinkelio jungtis su Klaipėda ir kitų svarbių strateginių projektų, kartu gerinančių karinio mobilumo galimybes, įgyvendinimas – tai sritys, kuriose Lietuvai itin svarbi tęstinė Europos Sąjungos (ES) parama“, – pranešime sakė M. Skuodis.
Ministrų teigimu, būtina išlaikyti ir sustiprinti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. Connecting Europe Facility) kitoje ES finansinėje perspektyvoje.
Anot ministrų, didesnis ES finansavimas – svarbus, siekiant plėtoti trūkstamas jungtis, spartinti „Rail Baltica“ projektą ir integruoti Baltijos šalis į Europos transporto sistemą. Taip pat būtina skirti daugiau lėšų ir kariniam mobilumui.
„Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalyse Europos Komisija šiemet papildomai skyrė apie 1,2 mlrd. Eur, iš kurių Lietuvos dalis – apie 458 mln. Eur.
Visą „Rail Balticos“ projektą, sujungiant Baltijos šalis su Europa, numatyta užbaigti 2030 m., sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes planuojama 2028 m.
