Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-10-08 10:21
2025-10-06 07:14
2025-10-02 16:21
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Ar tikrai Tetas sumažina įkainius Litgrid pirkimuose ir taip visiems sumažiną elektros kainos dedamąsias? Ar kažkam reikia papildomų procentų prie maržų?
Mažoje rinkoje, kurioje keli privatūs rinkos dalyviai dalinasi kelių šimtų milijonų rinką neįmanoma ilgalaike prasme užtikrinti sveikos konkurencijos, nes rinkos dalyviai greitai išmoksta bendradarbiauti ir dirbti su papildomomis maržomis. Tokiu atveju valstybės įmonės dukterinės įmonės dalyvavimas užtikrina, kad tai padaryti būtų sunkiau. Kas vyko kelininkų rinkoje 20 metų visi matė su savininkų pilimis ir asfalto klojėjais, kurie važiuodavo į workationtis į Maldyvus. Sėkmės versle ir neverkiam. Valstybė svarbiau nei asmeninis noras gyventi gerai iš viešųjų pirkimų. Nepatinka, imkit rinka užsienyje.
Daba aišku kodel tokie keliai ...
Keliai blogi Lietuvoje dėl kelių priežasčių, bet svarbiausia, kad Lietuvoje kelių vienam žmogui ar 1000€ BVP turime kartais, ar net keliolika kartų daugiau, nei tose šalyse, kur keliai geresni. Kitaip sakant, turime kartais daugiau per žmogų skirti pinigų, kad keliai būtų tokie patys. Iš to išplaukia kita pasekmė, politikai vertinami pagal tai kiek kelių išasfaltavo, nes 4-5 metus keliai atlaiko vis tiek. Tada tai reiškia, kad pirkimuose nustato minimalius sluoksnius leidžiamus pagal reglamentus. Bet pirkime visada taikomos paklaidos. Paklaidos yra normalu, nes įranga statybose nedirba milimetro tikslumu, bet įranga dirba jau didesniu tikslumu, nei paklaida. Atitinkamai, rezultatas yra kelio storis, kuris jau nebeatitinka reglamento, bet visiškai atitinka pirkimo reikalavimus. Ir ne dėl to, kad tą skirtumą kažkas į kišenę pasideda, o dėl to, kad taip pirkimas sudėtas ir visi konkuruodami siūlo kainą pagal minimalių reikalavimų atitikimą, nes vertinama pirkime tik kaina. O iš to tada išplaukia, kad kelias ilgai nelaiko. Dar aišku problema kai važinėja perkrautomis fūromis, nesilaikydami saugaus atstumo.
Kaip spręsti tai, kad turime per daug kelių? (a) atsivežame kokius 6-9 milijonus gyvenntojų. (b) atisakome daugiau nei pusės asfaltuotų kelių, juos per laiką grąžinant į žvyrkelius. Tame tarpe reikia ir atsisakyti skatinimo keltis gyventi į vienkiemius, mirštančius kaimus ir subsidijuoti tokių pastatų infrastruktūrą. O dabar kaip manote, kad yra bent menkiausia tikimybė vienam iš sprendimų? Aš nematau galimybių.
Kas galėtų paneigti, kad vž sąmoningai tiražuoja užsakomą turinį, kurio tikslas kišti pagalius į ratus vykdant lietuvai svarbius energetinius projektus? Ypatingai, kai tokie straipsniai išlenda atsijunginėjant nuo BRELL. Ar gali būti, kad už vž slepiasi prorusiškų veikėjų ausys?
14 mln. Eur TETAS nuostolis per 2 metus. Tai kokios čia ausys turi kyšoti, geriau reiktų pagalvoti, kas ir kaip tą nuostolį padengs.
Kiek zinau pats Tetas prie tvoros nedirbo o brangiai persamde subrangovus,o kazkodel ministerija apie tai nezino?
Pavargau scrolinti ar nurodyti pelnai?
Pakankamai gerai žinau situaciją rinkoje. Šį kartą reikia sutikti su ministerija. Realiai rinkoje yra rangovų oligopolija ir sakyčiau netgi sudarytas kartelis. Projektavime išviso yra monopolija, kur 80% rinkos valdo to paties uab stiemo savininkas Lynikas. Turi išlikti uab tetas, kitaip strateginis energetikos sektorius liks privačių asmenų rankose. Tai nebūtinai blogai, bet kai tie asmenys tokie kad į kartelius linkę, tai būtų tragedija.
Laukiam kada benzino kolonėlių verslu pradės užsiimti.
Degalai Lietuvoje pigesni nei Lenkijoje ar Latvijoje. Tai per kurią vietą čia karteliniai susitarimai?
Na va, galima būtų ir į užsienio rinkas plėstis - dividendus namo siųsti. Skaidrieji energetikai kažko apsnūdo.
Tai jei viskas būtų taip paprasta, visame pasaulyje būtų viena įmonė, išsiplėtusi geografiškai, vertikaliai ir į plotį. Ar dabar jau aiškinsi apie kartelį ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje?