Įnirtingi mūšiai rusiškų dujų tranzito per Ukrainą nestabdo
Sudžos gyvenvietė, kuri tapo vienu iš ukrainiečių ginkluotojų pajėgų taikinių, yra strategiškai svarbus taškas: per čia Rusijos dujos pasiekia kelias Europos šalis, įskaitant Vengriją, Slovakiją ir Austriją.
Nors Kyjivas yra minėjęs, kad kitąmet rusiškų dujų į Vakarus per savo teritoriją eksportuoti nebeleis, mat 2024 m. pabaigoje baigiasi Ukrainos sutartis su „Gazprom“ dėl dujų transportavimo, šiuo metu tranzitas tebevyksta. Tačiau yra iškilusi grėsmė, kad dujų tiekimas gali nutrūkti, nes, kaip pranešama, Sudžos dujų matavimo stoties prieigas kontroliuoja Ukrainos kariai.
Pasak „Bloomberg“, stabdyti dujų tranzito per Kursko sritį neskuba ir Ukraina.
Taigi, „Gazprom“ ir toliau siunčia dujas į Sudžos punktą. Pranešama, kad dienos srautas stabiliai svyruoja nuo 37 iki 40 mln. kub. m. Ir nors tai šiek tiek mažiau nei 42 mln. kub. m per dieną, kurie buvo siunčiami pastarosiomis savaitėmis, tai yra, prieš Ukrainos įsiveržimą, veikiausiai šis sumažėjimas susijęs su mažesne žydrojo aukso paklausa Europoje, o ne su karo veiksmais.
Tiek „Gazprom“, tiek Ukrainos energetikos ministerija, pasak „Bloomberg“, atsisakė pakomentuoti šį klausimą.
Pranešimą pateikė tik „Naftogaz“, valstybinė Ukrainos naftos ir dujų bendrovė.
„Ketiname ir toliau teikti dujų transportavimo paslaugas pagal susitarimą (tarp Ukrainos ir „Gazprom“ – VŽ)“, – tvirtinama „Naftogaz“ pareiškime, turint omenyje dujų tranzito sutartį, kuri baigiasi gruodį.
Europoje gamtinių dujų kainos po Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį pakilo į aukščiausią lygį šiais metais. Kainų šuolį paskatino nuogąstavimai, kad dujų tiekimas gali būti nutrauktas jau dabar.
Visgi, remiantis „Bloomberg“, taip neturėtų nutikti, nes ne tik Rusija, bet ir Ukraina turi finansinių paskatų išlaikyti dujų tiekimą nesutrikusį.
Kyjivui rusiškų dujų tranzitas užtikrina reikšmingą lėšų šaltinį, nes nuo 2022 m. vasario plataus masto Rusijos invazijos pradžios šalies ekonomika stipriai nukentėjo. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad 2021 m. Ukraina iš rusiškų dujų tranzito uždirbo apie 1 mlrd. USD.
Nors po Rusijos invazijos į Ukrainą didžioji dalis Europos valstybių ieškojo alternatyvų rusiškoms dujoms, tokios šalys kaip Austrija, Slovakija ir Moldova toliau importuoja dujas iš „Gazprom“ per Ukrainą.
Be to, Kyjivas siekia, kad Europa laikytų Ukrainą patikima partnere, tikintis, jog po karo europiečiai naudosis jos turimomis didžiulėmis dujų saugyklomis.
Galiausiai, ukrainiečiai siekia išsaugoti dujotiekių sistemą nepažeistą, nes šie gali tapti rusų taikiniu, o vamzdynų taisymas brangiai kainuoja.
Rusijai, nors ši kryptingai atakuoja ukrainiečių dujų saugyklas ir tokiu būdu dirbtinai kelia gamtinių dujų kainą pasaulinėse rinkose, taip pat neapsimoka nutraukti dujų tiekimo per Sudžą, nes Europa tebėra viena svarbių Maskvai energetinių išteklių rinkų. Tuo tarpu dujų eksporto diversifikacija mažina Rusijos priklausomybę nuo tokių šalių, kaip Kinija.
