Elektros po audros vis dar neturi apie 30.000 vartotojų, apie audrą pasisakė ir premjerė
„Apie 29.000 vartotojų, bet svyruoja, tai galima sakyti, kad apie 30.000 (vartotojų be elektros – VŽ). Blogiausia situacija Vilniaus rajone. Trakuose, Širvintose dar liko, taip pat Panevėžys“, – ketvirtadienio rytą sakė R. Juodkienė.
Anot jos, situacija – sudėtinga.
„Sekasi ir sudėtingai, ir gerai, nes per praeitą parą pajungėm labai didelį skaičių, bet tinklas vis dar išdraskytas, kai kur ištisos linijos yra be laidų, tie visi laidai yra visi ant žemės, juos reikia pajungti, atstatyti atramas“, – teigė ESO atstovė.
Renaldas Radvila, ESO vadovas, ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad kompensacijos vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei 3 paras, bus pradėtos skaičiuoti pašalinus visus gedimus.
„Skaičiavimą ir vertinimą pradėsime tada, kai turėsime galutinius rezultatus, tai šiandieną nenorėčiau spekuliuoti ir įvardinti, koks tai skaičius galėtų būti. Ką galiu užtikrinti, tai kad klientams nereikės kreiptis ir patiems skaičiuoti valandų, kiek truko sutrikimo šalinimas ir ar reikia kreiptis į ESO, – sakė R. Radvila.
„Per pusantro mėnesio mes visus klientus, kurie gali pretenduoti į šį kompensavimą, informuosime ir pateiksime instrukciją, kokių mums duomenų reikia tam, kad galėtume mes tas kompensacijas pervesti“, – pabrėžė jis.
Kompensacijas ESO skaičiuos kartu su energetikos rinkos reguliuotoju – Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Premjerė: svarbu ir medžiai, ir elektra
Pasak I. Šimonytės, reikės ieškoti balanso tarp elektros infrastruktūros apsaugos bei medžių šalinimo.
Jos teigimu, per arti elektros linijų augantys medžiai – pagrindinė priežastis, dėl kurios audrų metu nukenčia elektros tinklai, todėl artimiausiu metu bus svarstomi sprendimai kaip tinklus maksimaliai apsaugoti nuo tokių situacijų.
„Reikės rasti sprendimus ir juos pasiūlyti tam, kad elektros linijų teritorijos, apsaugos zonos būtų maksimaliai apsaugotos nuo tokių situacijų. Mes galbūt labai dėmesingai žiūrime į vieną ar kitą medį, bet kada susidaro situacija, mes neturime nei medžio nei elektros“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
ESO trečiadienį pranešė, kad dėl keliskart platesnių proskynų – nuo medžių valomų koridorių – bei apsaugos zonų, kur galima genėti medžius, Latvijoje audros padaryta žala šios šalies energetikos infrastruktūrai buvo gerokai mažesnė.
I. Šimonytės teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) gyventojus apie artėjančią audrą buvo „geriau įspėti negu neįspėti“.
„Mano supratimu vis tiek reikėjo tą įspėjimą padaryti, nepaisant to, kiek žmonės patys seka orų prognozes, kiek patys matė, kad yra ir didelė liūtis, ir vėjas nemažas“, – teigė premjerė.
„Žinoma, kad dėl tų žinučių nei medžiai nebūtų nevirtę, nei nuošliauža nebūtų neatsiradusi Gedimino kalne, bet galbūt kažkas būtų priėmęs sprendimus prisirišti savo daiktus, kad jie neskraidytų ar padaryti kitokius sprendimus“, – pridūrė ji.
