Dujų vartojimas Lietuvoje pirmąjį pusmetį augo 46%
Dujų paklausa Lietuvoje augo dėl vėsesnių nei pernai žiemos orų, elektros gamybos ir mažesnės dujų kainos. Pastaroji priežastis lėmė ir didesnį dujų vartojimą trąšų gamyboje, skelbia Lietuvos dujotiekių operatorius „Amber Grid“.
Visgi sausį–birželį per dujų sistemą buvo transportuota 13,4 TWh dujų (be tranzito į Karaliaučiaus sritį) – 28,9% mažiau nei pernai (18,8 TWh).
Pasak „Amber Grid“, mažesnį dujų transportavimą labiausiai lėmė tai, jog šiemet iki balandžio pabaigos neveikė Estiją ir Suomiją jungiantis „Balticconector“ dujotiekis – dėl to dujos į Suomiją buvo tiekiamos ne per Lietuvos dujų perdavimo sistemą, o per Suomijoje esantį suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą.
Be to, dėl gegužę vykusios apžiūros ir remonto daugiau nei mėnesį neveikė SkGD terminalas Klaipėdoje.
„Dujų tiekimas buvo sėkmingai užtikrintas GIPL dujotiekiu ir jungtimi su Latvija, tad vartotojai buvo laiku aprūpinti svarbiu energijos ištekliumi“, – pranešime cituojamas Nemunas Biknius, „Amber Grid“ vadovas.
Per Klaipėdos SkGD terminalą per pirmąjį pusmetį patiekta 69,2% (9,2 TWh) visų dujų – 43,9% mažiau nei pernai (16,4 TWh).
Srautas iš Latvijos sudarė 22,9% (3,1 TWh), iš Lenkijos – 7,5% (1 TWh), o iš biodujų gamintojų į sistemą buvo įleista 56 gigavatvalandės (GWh) biometano.
Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu sausį–birželį į Europą buvo transportuota 1,1 TWh dujų, Latvijos ir Estijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 2,9 TWh dujų.
Pasak operatoriaus, šiuo metu Latvijoje esančios saugyklos užpildymo lygis yra toks pat, kaip ir pernai vidurvasarį – 60% arba 15 TWh.
Bendrovės teigimu, dujų tiekimo Latvijos kryptimi aktyvumą ir dujų atsargų kaupimą saugykloje patvirtina tai, jog pastaruoju metu pilnai išnaudojami visi Lietuvos-Latvijos dujotiekių jungties pajėgumai.
