Sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba didmeninę savaitės elektros kainą augino 37%

Be to, pasibaigę pavasariniai potvyniai Latvijoje sumažino hidroelektrinių gamybą iki žemiausio lygmens šiemet, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“. 

Gegužės 27–birželio 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 37% nuo 73 Eur/MWh iki 99 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.

„Pagrindinė  priežastis – nurimus vėjui daugiau nei perpus sumažėjusi vėjo jėgainių generacija Lietuvoje. Kitose Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba mažėjo dar daugiau. Praėjusią savaitę buvo saulėta, tačiau didžiausią įtaką elektros kainai turi vėjo gamyba. Saulės elektrinės pirmadienį dar kartą pagerino savo valandinės generacijos rekordą, kuris dabar siekia 996 MW. Aukšta saulės gamyba neturi didelės įtakos kainų pikams, kurie fiksuojami ryte ir vakare, kai išauga elektros suvartojimas. Taip pat pasibaigus pavasariniams potvyniams, stebima sumažėjusi hidroelektrinių generaciją Latvijoje – praėjusią savaitę ji mažėjo nuo 44 GWh iki 36 GWh. Dėl šių priežasčių augo importas į Baltijos šalis“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1% nuo 210 GWh iki 212 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 59% šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 124 GWh elektros energijos, tai yra 25% mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 165 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo daugiau 4% nuo 57 GWh iki 59 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 62% nuo 63 GWh iki 24 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo ketvirtadaliu nuo 19 GWh iki 14 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino tiek pat, kiek ir praėjusią savaitę – 17 GWh. Kitos elektrinės pagamino 9 GWh. 

Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 48% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 19%, hidroelektrinės – 11%, šiluminės elektrinės – 14%, o kitos elektrinės – 8%. 

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išaugo 39% nuo 118 GWh iki 164 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, o likę 29% elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 19% nuo 42 GWh iki 49 GWh. 92% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 8% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 7% Lenkijos kryptimi ir 57% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 100% Lietuvos kryptimi.