„Enefit“: pasikeitusi VERT pozicija mums gali kainuoti 51 mln. Eur, kreipsimės į teismą
Įmonė kreipsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydama teismo įvertinti įstatyminį reglamentavimą bei priežiūros institucijos nenuoseklius veiksmus. Taip pat teismo bus prašoma kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl tinkamo ES direktyvos išaiškinimo, skelbia tiekėja.
„Priėmėme sprendimą kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, siekdami, kad teismas įvertintų ne tik teisinį reguliavimą, bet ir VERT bei Energetikos ministerijos nenuoseklius veiksmus interpretuojant teisę. Verslas ir vartotojai turėtų tikėti esamu reglamentavimu, todėl iki šiol pasitikėjome atsakingų institucijų išaiškinimais dėl teisės aktų taikymo. Tai leido energetinės krizės akivaizdoje tiek privatiems, tiek verslo klientams pasiūlyti ilgalaikes elektros tiekimo sutartis už geriausią kainą rinkoje ir tuo pačiu investuoti į atsinaujinančios energetikos vystymą. Deja, nestabili reguliacinė aplinka ir prieš rinkimus ypač suaktyvėjusi politinė pozicija atnešė ne tik sumišimą rinkoje, bet ir kasdien generuoja tiesioginius nuostolius rinkos dalyviams“, – pranešime cituojamas Vytenis Koryzna, „Enefit“ vadovas.
VŽ anksčiau skelbė, kad kilus ginčams tarp nepriklausomų elektros tiekėjų ir vartotojų dėl baudų už nutrauktas sutartis, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) bandys išspręsti ginčus taikiai, tačiau, tiekėjams atsisakius grąžinti pinigus, VERT gins vartotojų teises teismuose, sako Renatas Pocius, VERT vadovas.
„Konkrečiai mes kreipėmės į tris nepriklausomus tiekėjus prašydami per savaitę pateikti savo apsisprendimą, ar tiekėjas ketina grąžinti šitas nuolaidas, ar ne, nes mes, pirma, norime tą klausimą išspręsti civilizuotai, siūlyti patiems tiekėjams, geranoriškai, kreiptis į vartotojus ir grąžinti pinigus, kurie buvo surinkti ne visiškai teisėtu būdu“, – LRT radijui sakė R. Pocius.
Be to VŽ skelbė, kad Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio pabaigoje priimtą sprendimą, patvirtindamas, kad nepriklausomas elektros tiekėjas UAB „Enefit“ nepagrįstai iš elektros pirkimo–pardavimo sutartį su ja nutraukusios UAB „FishNet“ reikalavo sumokėti daugiau nei 1 mln. Eur.
Neatmetama, kad šis teismo sprendimas gali suformuoti ir tolimesnę sprendimų praktiką dėl sutarčių nutraukimo.
Anot „Enefit“, tokius nuostolius lemia galiojusių ilgalaikių klientų sutarčių nutraukimas anksčiau nei sutartyse numatyta pabaigos data. Tokias sutartis klientai rinkosi esant aukštoms elektroms kainoms, siekdami valdyti ateities elektros kainos augimo rizikas. Daliai klientų atsisakius šių įsipareigojimų ir nenumatant elektros tiekėjo patiriamų elektros rezervavimo bei kainos fiksavimo kaštų, bendrovė patiria tiesioginius nuostolius, apie kuriuos buvo informuojama ir VERT.
Praėjusį mėnesį „Enefit“ gyventojams, turintiems ilgalaikius elektros energijos tiekimo planus, pritaikė 100% nuolaidą sutartyse numatytam rezervacijos mokesčiui. Sprendimas pritaikytas visiems privatiems „Enefit“ klientams, kurie ilgalaikes – 6 bei 7 metų – sutartis sudarė iki 2023 m. birželio 1 d.
„Laikomės pozicijos, kad, tą numatant Lietuvos civiliniam kodeksui bei neprieštaraujant ES teisei, turime teisę reikalauti bent jau tiesioginių nuostolių atlyginimo verslo klientams nutraukus elektros tiekimo sutartis anksčiau laiko. Ypač aiškiai žinant, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl tiekėjo įsigytų draudimo priemonių, apsaugančių klientus nuo kainų svyravimų rizikos bei dėl to, jog neišnaudotus klientų kiekius atgal į rinką turime parduoti už kur kas mažesnes kainas. Taip pat sieksime, kad Lietuvoje susidariusią situaciją, pagal kompetenciją, įvertintų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“, – komentuoja V. Koryzna.
Anot jo, jei Lietuvos teismai nuspręs, kad sutartyse numatyti mokesčiai „Enefit“ klientams negalėjo būti taikomi, įmonė sieks, kad susidariusius nuostolius kompensuotų sumaištį įnešusios atsakingos institucijos, kurios iš esmės klaidino elektros tiekimo rinkos dalyvius neatsakingai vertindamos ir teikdamos klaidinančias išvadas dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo bei ES direktyvų suderinamumo su „Enefit“ sutartinėmis sąlygomis.
Anot bendrovės, tokio tipo sutartyse, kokias buvo pasirinkę „Enefit“ verslo klientai, tiek pagal komercinę praktiką, tiek vadovaujantis sąžiningumo vykdant sutartis principu, šalys privalo atlyginti už pirmalaikio sutarties nutraukimo nulemtus tiesioginius nuostolius. Svarbu, kad sutartys buvo sudarytos ir aptartos dviejų verslo subjektų, o sutarties nutraukimo pasekmės klientams buvo žinomos jau iš anksto. Tokia praktika ir sutarčių sąlygos yra įprasti bei taikomi Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Bendrovės vadovo teigimu, nepaisant susidariusios situacijos, įmonė kol kas ir toliau laikosi savo įsipareigojimų vystytojams bei siekia investuoti į žaliosios energijos sprendimus.
