Vandenilio plėtra Lietuvoje – 1,3 GW elektrolizės įrangos, 129.000 t vandenilio ir 3,1 mlrd. Eur ekosistema

Energetikos ministerija įpareigota kartu su valstybės institucijomis bei socialiniais partneriais parengti šių gairių įgyvendinimo veiksmų planą. Vandenilio naudojimas daugiausia numatomas pramonės, transporto sektoriuose, taip pat bus vertinama galimybė naudoti jį elektrai gaminti, nurodo ministerija.

Gairėse žaliasis vandenilis yra vertinamas kaip priemonė, mažinanti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pakeičianti iškastinį kurą dalyje taršių pramonės procesų, taip pat kaip alternatyvieji degalai transporto sektoriuje ir priemonė balansuoti energetikos sistemą bei kaupti perteklinę atsinaujinančių energijos išteklių elektros energiją.

Siekiama nustatyti konkrečius uždavinius iki 2030 metų  bei užtikrinti efektyvią ir sklandžią vandenilio plėtrą iki 2050 metų.  

Pavyzdžiui, iki 2030 m. turėtų būti įrengta ne mažiau kaip 1,3 GW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminti 129.000 tonų žaliojo vandenilio, taip pat bent 15% amoniako, reikalingo trąšoms gaminti, pagaminti iš žaliojo vandenilio, penkiuose miestuose pradėti naudoti žaliąjį vandenilį viešajame transporte.

Taip pat numatomas poreikis peržiūrėti ir sukurti teisinę bazę bei mechanizmus teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas naudojant žaliąjį vandenilį. Manoma, kad su vandenilio gamyba susiję darbai ir paslaugos iki 2030 m. gali sukurti apie 7.000 naujų darbo vietų, o 2050 metais – apie 20.000 darbo vietų. Vandenilio ekosistemos nauda šalies ekonomikai per du dešimtmečius, nuo 2030 iki 2050 m., turėtų augti nuo 414 mln. iki 3,1 mlrd. Eur.  

„Siekiame, kad 2050 metais būtume tarp Baltijos regiono lyderių gaminant ir eksportuojant žaliąjį vandenilį, išnaudojant  jo energijos potencialą transporto, pramonės ir energetikos sektoriuose. Pristatytos gairės – ambicingos, o dabar kurdami vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą numatysime bei su socialiniais partneriais derinsime būtiniausius įgyvendinimo žingsnius “, pranešime cituojamas Dainius Kreivys, energetikos ministras.

Pabrėžiama, kad Lietuva turi gerai išvystytą dujų tinklą, kuris gali būti pritaikytas vandeniliui transportuoti. Taip pat numatoma peržiūrėti galimybes įvairius žaliojo vandenilio transportavimo ir saugojimo sprendimus (nuo sunkiasvorio transporto iki vandenilio dujotiekių). 

Planuojama, kad ES investicijos į žaliojo vandenilio plėtrą iki 2050 m. galėtų siekti 180–470 mlrd. Eur.