D. Kreivys: statant GIPL trūko „Amber Grid“ priežiūros, dokumentus klastojo „Alvora“
Vis dėlto jis pripažino, jog statant GIPL trūko projekto užsakovės „Amber Grid“ priežiūros.
„Ypatingą dėmesį aš norėčiau atkreipti turbūt ne į „Amber Grid“ problematiką. Čia jie nesužiūrėjo, bet dokumentus klastojo „Alvora“. Jie pateikė vienas detales, dokumentus gavo iš kitur ir čia buvo sukčiavimo bei klastojimo atvejų“, – sakė D. Kreivys.
„Mano manymu, priežiūros turbūt ypač vietoje trūko. Vėlgi, nustatys prokuratūra, bet mano subjektyviu manymu, jeigu tokie dalykai vyksta, kurie neturi vykti, tai kitaip negali vertinti“, – teigė energetikos ministras.
Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT praėjusį penktadienį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales.
Renatas Pocius, VERT vadovas, patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
D. Kreivys pakartojo, kad apie konkrečių asmenų atsakomybę dėl GIPL detalių atsakys prokuratūros tyrimas, taip pat ministro nurodymu „Amber Grid“ atliekamas vidinis auditas.
„Yra visa seka – vadovas ne visada turi būti atsakingas už kiekvieną varžtelį. Jeigu mes už kiekvieną varžtelį keisime ir mėtysime vadovus, tai turbūt tų vadovų nelabai surasime“, – tikina D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar mato „Amber Grid“ vadovų atsakomybę.
„Politiniai sprendimai ir buvo detales pakeisti, atlikti papildomus auditus, peržiūrėti procedūras – viskas čia iš ministro išėjo“, – kalbėjo D. Kreivys, paklaustas apie savo kaip politiko poziciją.
„Amber Grid“ pareiškus pretenziją GIPL pagrindinei rangovei dėl jame galimai sumontuotų rusiškų jungiamųjų alkūnių, Energetikos ministerija vasario pabaigoje pareiškė, jog abejonių sukėlusios detalės turi būti pakeistos „per trumpiausią laikotarpį“.
GIPL – didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva projektui skyrė 116 mln. Eur. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. Eur, apie 60% lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 m. gegužės 1 d.
