D. Kreivys: užsivėlinusį „Harmony Link“ paspartintų geros naujienos iš Briuselio
Pasak jo, laukiama „gerų naujienų“ iš Briuselio.
„Nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Europos Komisija (EK) dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais“, – interviu BNS sakė D. Kreivys.
Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas, rugpjūtį BNS teigė, jog „Harmony Link“ turėtų būti užbaigtas tik kito dešimtmečio pradžioje.
Anksčiau jūrinį aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo planuota nutiesti 2025 metais, tačiau dar pernai vasarą R. Masiulis teigė, jog projekto įgyvendinimas gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius.
Ar galimas politinių jėgų persigrupavimas Varšuvoje gali paveikti abiejų šalių bendradarbiavimą energetikoje?
Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė ne tik energetikoje, bet ir daugelyje sričių, taip pat mūsų istorinė kaimynė ir sąjungininkė. Turbūt nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, ši strateginė partnerystė išlieka ir išliks. Daugybė projektų buvo kartu įgyvendinta ir pabaigta – ir GIPL (Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis – BNS), ir eilė sinchronizacijos projektų – dedant bendras pastangas, juda į priekį.
Didesnių pokyčių nesitikiu, bet keičiantis valdžiai, be abejo, turbūt reikės megzti kontaktus, nes kontaktai buvo artimi, o darbiniai susitikimai labai dažni.
Pirmojo jūrinio vėjo parko konkurso antrasis dalyvis buvo būtent Lenkijos „Orlen“. Ar jūs pats kvietėte lenkus dalyvauti Lietuvos aukcionuose per už energetiką atsakingus ministrus ar perduodamas kvietimą tiesiogiai koncerno vadovams?
Mes kvietėme visus dalyvauti aukcionuose ir turėdamas progą tikrai tą kvietimą stengiausi išreikšti. Labai džiaugiuosi, kad „Orlen“ dalyvavo ir aš juos suprantu. Žiūrint į jų strateginius interesus Lietuvoje, elektros kiekį, kuris bus reikalingas, ypatingai gaminant sintetinius degalus, dekarbonizuojant gamyklą („Orlen Lietuvos“ – BNS), tai natūralus yra įmonės interesas investuoti Lietuvoje į atsinaujinančią energetiką. Tą jie ir daro ne tik jūroje, bet ir sausumoje.
Ar galima tikėtis koncerno dalyvavimo antrajame jūrinio vėjo parko konkurse?
Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione.
Aukcione bus galima pretenduoti į valstybės paramą, tačiau įmonės mainais už galimybę vystyti projektą galės valstybei ir primokėti. Kokios konkurso baigties galima tikėtis, atsižvelgiant į sąlygas – Lietuva iš jo uždirbs ar turės sumokėti?
Kad mes gausime kažką panašaus, kaip pirmajame aukcione, turbūt nėra labai daug vilties – ypač matant, kas vyksta JAV. Štai neseniai Niujorko valstijoje visa eilė kompanijų pareikalavo padidinti jiems išmokas, peržiūrėti kontraktus, tačiau valstija kol kas atsisako tai daryti. Visos tos naujienos, kurios dabar atkeliauja pas mus, rodo, kad tikėtis, jog mums dar primokės už galimybę statyti parką, pagal dabartines aplinkybes tikrai yra sunku.
Anksčiau Energetikos ministerija skelbė, jog abu jūriniai vėjo parkai pradės veikti 2028 metais. Ar vis dar reali ši data?
2028-ieji – ne. Matome, kad yra sutrikusios tiekimo grandinės ir šiuo metu įmonės, statančios parkus, garsiai kalba tiek apie tai, tiek apie statybų atidėjimus. Todėl turbūt būtų sunku tikėtis šios datos. Tačiau gal bent vieną parką turėti 2028–2029-aisiais metais būtų tikrai neblogai.
Ar nesvarstote vykstant antram konkursui viešinti jo dalyvių?
Čia ne nuo ministerijos priklauso, ar mes norime, ar nenorime. Yra konkurso tvarkos, pagal kurias jį organizuoja rinkos reguliatorius (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS), todėl daug kas priklauso ir nuo jo. Turbūt būtų logiška, kad visi dalyviai, kaip ir pastaruoju atveju, būtų paskelbti įvykus konkursui. Turbūt iš esmės nepakeis situacijos tai, ar jie bus paskelbti mėnesiu anksčiau, ar mėnesiu vėliau.
Prasideda paskutiniai Vyriausybės kadencijos metai. Kokių esminių įvykių per juos galima laukti šalies energetikoje?
Turbūt svarbiausia yra sinchronizacija. Kitų metų rugpjūtį planuojame kartu su latviais ir estais palikti BRELL (paskelbti apie BRELL sutarties nepratęsimą – BNS). Tam ruošiamės labai intensyviai. Šiuo metu „Litgrid“ kartu Estijos ir Latvijos operatorėmis įvairiais lygmenimis tvarko dokumentus, reikalingus ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija – BNS), atnaujina priemonių katalogą, atlieka kitus darbus, kurie vyksta sklandžiai ir lauku.
Taip pat pačiame šių metų gale parlamentui planuojame pateikti atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Kartu su energetinėmis įmonėmis buvo atlikta didžiulė studija, kurią atliko britų kompanija DNV ir kuri sudėliojo scenarijus, kaip mūsų energetikos sektorius su tarpinėmis datomis galėtų transformuotis iki 2050 metų.
Yra keturi scenarijai. Šiuo metu Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija naudojant naujausius superkompiuterius atlieka modeliavimą, kuris iš tų scenarijų Lietuvai būtų ekonomiškai pats geriausias ir technologiškai priimtiniausias. Tikimės, kad pirminiai jo rezultatai bus lapkričio pabaigoje, o visas modeliavimas bus pabaigtas po pusantrų metų.
Energetinės transformacijos mastas yra įspūdingas – jeigu šiandien naudojame 12–13 teravatvalandžių (per metus – BNS) elektros energijos iš įvairių jos nešėjų, 2050 metais pagal maksimalų scenarijų Lietuva turėtų jos naudoti 85 teravatvalandes. Pagal visus scenarijus elektros gamyba Lietuvoje numatoma nuo 50 iki 85 teravatvalandžių. Beveik visuose scenarijuose yra numatyti vandenilio centrai su žaliųjų degalų gamyklomis, energetinė sala, vandenilio koridoriai, kur visa sistema susijungs į vieną darnų mechanizmą.
Ar tarp scenarijų yra branduolinė energetika?
Kai kuriuose scenarijuose branduolinė energetika yra. Tačiau ji numatyta naujos kartos su mažais branduoliniais reaktoriais. Modeliavimas parodys, koks scenarijus bus optimaliausias, be to, viskas spręsis parlamente. Turbūt tas scenarijus, kuris bus labiausiai priimtinas turėti nacionaliniame susitarime, bus ir įgyvendintas.
Konstitucinis Teismas imasi nagrinėti komercinių saulės jėgainių galios iki 2 gigavatų apribojimus. Ar ši problema jau išspręsta?
VERSLO TRIBŪNA
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Aš manau, kad šios problemos nebėra. Jeigu mes pažiūrėsime galios rezervacijas, šiandien jų tinkle – saulės ir vėjo – yra rezervuota beveik 12 gigavatų. Taip, aš girdžiu, kad investuotojai šiandien susiduria su finansavimo iššūkiais, puikiai matome, kokios yra palūkanos ir koks yra atsiradęs bankų atsargumas skolinant pinigus.
Tačiau Vyriausybė žada reikšmingai prisidėti vystant projektus. Planuojame finansuoti 1 gigavatą (atsinaujinančios energetikos pajėgumų – BNS) iš RRF paskolinių instrumentų – tai bus skirta paremti energetinėms bendrijoms, skirtoms nepritekliuje esantiems žmonėms, savivaldybių įmonėms, visam mūsų gaminančiam ir eksportuojančiam verslui.
Ar jos sulauks susidomėjimo? Prisiminkime, kad vasarą viena priemonių sulaukė mažiau susidomėjimo, nei jai buvo numatyta lėšų.
Taip, viena iš daugybės priemonių (įmonėms, ūkininkams ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms įsirengti saulės elektrines – BNS) dėl tam tikrų sąlygų ne visai pasiteisino. Jas planuojame atnaujinti ir padaryti patrauklesnes. Manome, kad pakeitus sąlygas, tie pinigai bus pakankamai greitai panaudoti.
Kada bus naujas kvietimas su pakeistomis sąlygomis šiai paramai?
Manau, kad mėnesio bėgyje.
Vidaus reikalų ministrė praėjusią savaitę teigė, jog Klaipėdos SkGD terminalo apsaugai pasitelkta Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei papildomas policijos patruliavimas. Ar tokio objekto neturėtų saugoti kariuomenė?
Kariuomenė tikrai daro savo darbą. Aš negaliu sakyti, ką ir kaip ji daro, kas daroma atviroje jūroje. Čia jau turbūt kariuomenės prerogatyva, pasakyti ar nepasakyti. Bet kariuomenė tikrai daro savo indėlį ir planuoja jį didinti.
Bendrovė „Inter RAO Lietuva“ Stokholmo arbitraže pateikė ieškinį Baltijos šalių tinklų operatorėms dėl sustabdytų mokėjimų. Ar sureikšminate šį faktą? Kaip tai gali atsiliepti „Litgrid“ darbui?
Tikrai nesureikšminu. Tai rusų įmonių depresija. Kuo toliau, tuo vis prasčiau joms sekasi energetikos srityje. Girdėjome, kad „Gazprom“ savo darbuotojams net nesugeba išmokėti algų. Turbūt panašiai jaučiasi ir kitos Europoje dirbusios Rusijos įmonės, todėl tie desperatiški jų veiksmai nestebina. Teisminiai ginčai nėra malonūs, bet ką padarysi.
Kokia šiuo metu situacija su „Harmony Link“ jūrinio kabelio projektu? Ar vyksta derybos su Europos Komisija dėl jo papildomo finansavimo? Galbūt jūs pats jose dalyvaujate?
Šiuo metu kaip tik deriname ir kalbamės netgi apie galimus alternatyvius sprendimus. Aš nenoriu dabar leistis į detales, tačiau šiuo metu kalbamės su Komisija dėl įvairių dalykų. Darbai tikrai vyksta labai intensyviai, ir aš manau, kad turbūt po vieno–dviejų mėnesių bus labai reikšmingų ir gerų naujienų šioje srityje, kurios galbūt netgi leis teigti, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos atsiras 2028 metais.
Tos alternatyvos susijusios su finansavimu ar su pačiu projektu?
Neužbėkime įvykiams už akių.
