Ambicingi vėjininkų planai pradeda lenktynes dėl vietos tinkle

Atgal į straipsnį

Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

2022-09-30T09:56:10+03:00

Vejui jokiu kvotu perdavimo tinkle, bet saulei kuri papildo veja kvotos. Musu energetikos sistema bus iskreipta po 5 metu
- 2022-09-30T10:24:34+03:00
  
  Gal reiktų atkreipt dėmesį kur saulės elektrinės statomos ir kur vėjo? Saulės dažnu atveju gyvenvietėse ar šalia jų, kur tinklas nėra pritaikytas elektros gamintojams.
- 2022-09-30T10:31:06+03:00
  
  Tai dėl to reiktų kaip labiau įmanoma skatinti kombinuotas saulės+vėjo jėgaines tose pačiose vietose. Ir linijų pajėgumas būtų geriau išnaudojamas, ir žemė.
- 2022-09-30T10:48:05+03:00
  
  Butent
- 2022-09-30T10:49:10+03:00
  
  Ir tokia savoka istatyme nevienalaikiskumas. Energetikos sistemai nesvarbu kur statomos, svarbu kad papildo ir artina generacija prie bazines gamybos
- 2022-09-30T11:23:27+03:00
  
  Be abejo energetikos sistemai nesvarbu kur statomos, reikiama infrastrūktūra iš niekur atsiranda. Kažkodėl saulininkai patys jos finansuot nenori.
- 2022-09-30T15:56:57+03:00
  
  Prie tinklo norint prijungti išduodamos prisijungimo sąlygos. Biurokratinių apribojimų tam valdyti nereikia. Ir daugiausia saulės norima pastatyti ant to pačio sklypo, kur vėjo jėgainės sukasi.
2022-09-30T11:02:28+03:00

Daug kam reiktų suprasti, jog elektros tinklas yra sudėtingas mechanizmas. Iš principo į elektros tinklą turi būti paduota tiek el. energijos, kiek jos yra tuo momentu išnaudojama. Jeigu yra disbalansas (mažiau, ar daugiau pateikta el. energijos nei išnaudojama), tuomet atsiranda black-out'as. Problema su atsinaujinančiais yra ta, jog jie labai nepastovūs (užeina debesis, el. generacija iš saulės elektrinių sumažėja per pusę). Tai nėra tokia didelė problema, kai saulė sudaro 5% visos sunaudojamos elektros, tačiau kas būtų, jei tai būtų 50%. Vėjas iš tos pusės yra žymiai geresnis, nes pastovesnis ir turi didelę inerciją (t.y. net nustojus pūsti vėjui, bendri malūnai dar gali pakankamai ilgai suktis). Kitas momentas, vėjas dažniausiai yra labiau ilgalaikis reiškinys (t.y. jei diena vėjuota, ji būna vėjuota ir nesikeičia kas pusvalandį, o net jei keičiasi, bendra inercija leidžia toliau generuoti elektrą). 2GW saulės ribojimas yra daugiausiai susijęs būtent su tinklo stabilumu. Chaotiškas atsinaujinančių plėtojimas sukurs daug ateityje problemų.
- 2022-09-30T11:18:23+03:00
  
  Esmė, kad esant didelio tinklo dalimi nelabai yra problemos dėl "per daug" elektros. Saulėtą vasaros dieną gali gaminti nors ir kelis kartus daugiau nei Lietuvai reikia - viską išeksportuotume, dar gal ir ne labai pigiai, jei kur Lenkijoje ar Švedijoje apsiniaukę. O ilgainiui tai ją susiurbs elektromobiliai vietoje (dėl jų, beje, reikia planuoti smarkiai didesnį elektros sunaudojimą ateityje).
- 2022-09-30T11:50:51+03:00
  
  Yra tokia savoka, sistemos turis, debesys neuzeina visame regione, todel kompensuoja vienas kita. Tam ir integruojami i Litgdir valdyma parkai. Dar Kruonis yra, akumai. Tai tokia sistema sunkiau valdyti, bet kitos salts seniai integrave 70% atsinaujinancios ir eina link 100% ir eksportuoja. LT su savo 23% dar dirbti ir dirbti
- 2022-09-30T12:01:02+03:00
  
  Pralaidumai tarp jungčių nėra dideli. Jei būtų dideli, visoje Europoje būtų iš esmės viena elektros kaina. Jeigu kalbame apie metų generaciją/suvartojimą, tuomet sutinku. O kas jei kalbame apie dienos generaciją?
- 2022-09-30T12:05:43+03:00
  
  Kurios šalys turi 70% ar 100% integravę saulės/vėjo? Nemaišyk geoterminių/biokuro ir kitų išteklių, kurie kategorizuojami kaip atsinaujinantys, bet turi labai patikimą ir stabilią generaciją. Akumuliatoriai į tinklą paduoti el. energiją gali max. kelias dienas, tai yra super trumpalaikis sprendimas stabilumui. O kas jei visą savaitę nešviečia saulė?
- 2022-09-30T13:49:54+03:00
  
  Tai tiems atvejams kai saulė nešviečia ar vėjas nepučia, mes variantų turim. Bėda, kad dabar net kai šviečia ir pučia mes pakankamai nepasigaminame. O atvejams jei hipotetiškai elektros būtų per daug ir jos nesugebėtume eksportuoti, galima įsidiengti sprendimus (kad ir neseną, kaupti kaip šilumą). Bet artėjant laikams kai visi važinės su elektromobiliais ir bet kada dešimtys tūkstančių jų bus kraunami, tokia problema greitai bus išvis tik hipotetinė.
- 2022-09-30T15:31:31+03:00
  
  Svarbu pagaliau situacija priverte veikti, o ne kaip visada samprotauti.. Sprendimai bus ir ES, vienas iš galimu pvz. - https://interestingengineering.com/innovation/steel-thermos-tower-berlin-heat-storage-facility
- 2022-09-30T16:00:05+03:00
  
  Atsinaujinantys yra pakankamai pastovūs. Užeina debesis... Jo, debesys eina 300km x 300 km ir per kelias minutes užeina bei per kelias minutes nueina nuo visos Lietuvos. Vėjas visoje Lietuvoje tą pačią minutę pakyla ir nurimsta... Tavo argumentai aktualūs, jei nori decentralizuotą elektros mažą tinklą turėti, pvz. įmonės viduje. Ir jau tokie sunkiai suvaldomi atsinaujinantys, kad vokiečiai su 50% atsinaujinančių turi patikimiausią elektros tinklą ES. Daug patikimesnį, nei prancūzų. 2 GW ribojimas yra niekaip nesusijęs su tinklo stabilumu. Jėgaines gali atjungti, kai yra elektros perteklius. Taip pat saulės jėgainės neigiamai koreliuoja vėjui. Taip kad jų trūkumas didina elektros gamybos svyravimą.