Ekologiškų grūdų rinka: Lietuvos ūkininkai traukiasi iš žaidimo?

Publikuota: 2020-12-03
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
UAB „Scandagra“ ekologinių grūdų pirkimų grupės vadovas

Pandemija daugelį svarbių ekonominių ir politinių projektų nušvietė COVID-19 spalvomis. Ne išimtis buvo ir gegužės mėnesį visuomenei pristatyta Europos Komisijos (EK) strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Buvo sakoma, kad krizė išryškino sveikatos, ekosistemų, tiekimo grandinių, vartojimo tendencijų ir planetos galimybių sąsajas.

Kaip vienas iš strategijos užmojų buvo įvardintas siekis, kad iki 2030 m. net 25% žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Ką tai galėtų reikšti Lietuvai, eksportuojančiai tris ketvirtadalius savo užauginamų grūdų, kai jų augintojai šiandien gauna tik menką dalį tų išmokų, kuriomis remiami kitų valstybių ūkininkai?

Ekologiškų grūdų vartojimas sparčiai auga

Įvertinus gero šių metų derliaus rezultatus bei eksporto mastą, atrodytų, kad tiek ekologinių grūdų, kiek šiuo metu savo šalyje ekologinių grūdų užauginame ne tiek sau, kiek pasauliui – ir tai nėra blogai. 2017–2019 metais tokių grūdų dalis bendrame grūdų derliuje ūgtelėjo šiek tiek daugiau nei vienu procentu. 2017 m. tai sudarė 3,57% (226.000 t) viso grūdų kiekio, o praėjusiais metais – 4,75% (295.000 t). Daugiausia tai buvo kviečiai, avižos, ankštinės kultūros, rugiai.

Vis dėlto, žinant ekologiškų grūdų vartojimo tendencijas, tenka kalbėti apie Lietuvos ekologinio ūkininkavimo grėsmes. Pavyzdžiui, visame pasaulyje ekologiškų grūdų vartojimas pastaruoju metu auga po 10% kiekvienais metais, o Europos Sąjungoje – net po 15–20 %. EK strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ lydėjo ir 2019 m. „Eurobarometro“ apklausos ir kitų tyrimų atskleistos tendencijos. Pavyzdžiui, net pusė apklausos respondentų tvirtino prioritetą teikiantys maisto saugai ir net du trečdaliai tvirtino pakeitę mitybos įpročius, atsižvelgdami į maisto riziką.

Ekspertai tokią tendenciją maitintis sveikiau sieja tiek su pastaruoju metu augusiu pragyvenimo lygiu, tiek ir su mada. Tačiau klausimas, ar Lietuva su iki šiol praktikuota žemės ūkio politika bei ištekliais yra pasiruošusi žengti koja kojon su ES vizijomis ir su besikeičiančiais vartojimo įpročiais. Kaip vienas svarbių veiksnių visoje ES išlieka ir klimato kaita: prognozuoti kiekvienos šalies derlių tampa ypač sunku, tad visų ES valstybių indėlis tampa svarbus bendram rinkos balansui. Kaip pavyzdys – po šių metų itin prasto grūdų derliaus Prancūzijoje atsiradę nauji lietuviškų grūdų maršrutai, siekę net ligi šiol tradicinę prancūzamas Alžyro rinką.

Lietuvoje auginti ekologinius grūdus nebeapsimoka

Nuo 2006 metų palaikydami atvirus, partneriškus ryšius su ekologinio ūkininkavimo keliu žengiančiais Lietuvos ūkininkais, stebime jiems tenkančius iššūkius, besikeičiančias bei nelygiavertes ūkininkavimo sąlygas, palyginti su jų kolegomis kitose ES šalyse. 2006 m. daugybė žmonių, suvilioti patrauklių ES išmokų ekologiniam ūkininkavimui, plūstelėjo į šį sektorių, nors didžioji jų dalis neturėjo nei didesnio pasiruošimo, nei patirties. Po kelerių metų ne vienam jų teko suprasti, kas yra nesėkmės, o 2007–2013 m., kai išmokos sumažėjo dvigubai, ekologinio ūkininkavimo paraiškų skaičius regimai sumažėjo.

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, naudojamos ekologinio žemės ūkio naudmenos 2015–2019 m. didėjo labai nežymiai, nors ekologinių grūdų augintojų dirbamos žemės plotai didėjo kaip ir neekologinių ūkių.

Pradedant 2016 metais iki šios dienos kartu su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija matome tendenciją: paramos už ekologinių grūdų auginimą ūkininkai nebejaučia, o be jos šis ūkininkavimo būdas nebėra patrauklus. Taip, jis atitinka viešąjį interesą ir deklaruojamas ES kryptis, tačiau siekti kilnių ekologinio ūkininkavimo tikslų šiandien yra ne tik rizikinga, bet ir daugeliu atvejų nuostolinga. Nors, kaip teigia Lietuvos ekologinių ūkių sąjungos pirmininkas Saulius Daniulis, norint pasiekti ES tikslą, Lietuvoje ekologiniams grūdams skirti plotai turėtų išaugti triskart.

Gelbėjimosi ratas – adekvačios subsidijos

Ko labiausiai trūksta minėtam tikslui mūsų šalyje pasiekti? Sunku šiandien kalbėti apie ekologinių ES ambicijų įpareigojimus mokslui, ypač selekcijai ar naujų, kitose šalyse išvestų ekologiškų grūdų veislių adaptavimui Lietuvos klimatui. Panašiems tyrimams ir inovacijoms iš programos „Europos horizontas“ EK siūlo skirti 10 mlrd. eurų, tačiau niekas kitas geriau nei ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai ir bendrovės nežino, kad šioje srityje rezultatai nėra greiti ir juos ne visada pajėgios paspartinti net ir labai didelės investicijos. Turint omenyje, kad ES iki šiol daugiausia buvo remiami neekologiškiems ūkiams skirti mokslo projektai, kitos priemonės, kaip didesnis ekologinių ūkių finansavimas, šio sektoriaus žemdirbiai šiandien neįžvelgia. Priežastis – ekologiniams grūdams rinkoje šiandien tenka konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su neekologinių ūkių produkcija.

Tiek grūdais prekiaujantys žemės ūkio sektoriaus žaidėjai, tiek ir patys ekologinių ūkių savininkai mato, kad šiandien ekologinių ir tradicines cheminėmis augalų priežiūros priemonėmis grįstas technologijas naudojančių ūkių grūdų kainos beveik nesiskiria. Kainos premija, palyginti su neekologiniais grūdais, Lietuvoje mažėjo keletą pastarųjų metų, ir, jei niekas nepasikeis, tai visiškai tikėtina kad dalis šalies ekologinių ūkių grįš prie neekologinio ūkininkavimo. Jau dabar matyti ir nacionalinių subsidijų ES šalyse pasekmės: ten, kur parama buvo palanki, ekologiniams grūdams auginti skirti plotai ženkliai didėjo, o Lietuvoje be adekvačių subsidijų užaugintiems ekologiniams grūdams vis sunkiau konkuruoti pasaulinėje grūdų rinkoje.

Ar lietuviai valgys tai, ką užsiaugins patys?

Situaciją mūsų šalyje galėtume pavadinti paradoksalia: ekologinių grūdinių maisto produktų poreikis Lietuvoje auga, tam tikras pamokas išmokę mūsų šalies ūkininkai tokius grūdus auginti pasiruošę, tačiau Lietuvoje gali tekti pirkti iš svetur atvežtas ekologiškas avižas ar iš importuotų ekologiškų kvietinių miltų pagamintus produktus. Ir nežinia, ką reikės daryti Lietuvai, jei ES ją spaus pademonstruoti tvaraus ūkininkavimo strategijos rezultatus. Kaip reziumė beliktų tarti, kad naujajam Seimui ir po rinkimų suformuotam vykdomajam aparatui teks labai stipriai pagalvoti, kaip sustabdyti iš žaidimo pamažu besitraukiančius ekologiškai ūkininkaujančius grūdų augintojus. Galbūt bus veikiama per naują išmokų ūkininkams politiką, o gal per mokesčių politikos įtaką vartojimo pokyčiams: juk ekologiško maisto prieinamumas yra vienas iš bazinių strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ principų. Galbūt jau šiandien, pandemijos akivaizdoje, politikams verta išsikelti klausimą, kodėl daugelio ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai ir sveikatos įstaigose gydomi ligoniai šiandien maitinami pigiais, o ne ekologiškais produktais. Ar nenutiks taip, kad ieškodami ekologiškų grūdų produktų ligoniams ar vaikams, neturėsime kitos išeities, kaip tik rinktis įvežtinius?

Komentaro autorius - Juozas Drabata, UAB „Scandagra“ ekologinių grūdų pirkimų grupės vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Vilniaus duona“ prisijungia savo akcininkę

Švedijos kepyklų grupei „Lantmannen Unibake“ priklausanti viena didžiausių duonos kepyklų Lietuvoje „Vilniaus...

Pramonė
09:29
EK pozicija gali paskatinti naujas diskusijas dėl miško įsigijimo ribojimų 1

Europos Komisijai (EK) paprašius Lietuvos pasiaiškinti dėl draudimo vienam asmeniui įsigyti daugiau kaip...

Pramonė
2021.01.26
Kol Pakruojy įkūrė spirito varyklą, turėjo nueiti kryžiaus kelius Premium 1

Verslininkų, norinčių gaminti stiprųjį alkoholį, veikiausiai atsirastų, tačiau atbaido daugybė reikalavimų,...

Gazelė
2021.01.22
Chaosas pasienyje jau tuština JK parduotuvių lentynas Premium 1

Jungtinei Karalystei (JK) palikus bendrą Europos rinką, pasienyje, kaip ir tikėtasi, – lengvas chaosas,...

Pramonė
2021.01.20
Auganti technikos rinka augino ir sutelktinio finansavimo platformą „HeavyFinance“ 1

2020 m. per sutelktinio finansavimo platformą „HeavyFinance“ buvo sutelkta 2,1 mln. Eur, šią sumą investavus...

Pramonė
2021.01.19
NŽT darbuotojų stoką jaučia ir žemdirbiai, ir NT sektorius – procesai stringa Premium 12

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) trūksta dešimtadalio darbuotojų, 957 etatus turinčioje tarnyboje jų laisvų...

Pramonė
2021.01.19
Didinama de minimis pagalbos suma pirminės produkcijos gamintojams

Nuo 20.000 Eur iki 25.000 Eur didėja nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, į kurią per trejus finansinius...

Pramonė
2021.01.18
Eksportą pakirtusį paukščių gripą „Kauno grūdai“ vadina Lenkijos dovanėle Premium

Dėl Lietuvą pasiekusio ir „KG Group“ paukštynų produkcijos eksportą į trečiąsias šalis sustabdžiusio paukščių...

Pramonė
2021.01.14
Žemės ūkio verslui skirta dar 45 mln. Eur lengvatinių paskolų

Pernai parama pasiekė ir žemės ūkio bendroves bei ūkininkus, nukentėjusius nuo pandemijos: 672 subjektams...

Gazelė
2021.01.14
Taivanas formaliai uždraudė paukščių importą iš Lietuvos

Taivanas uždraudė paukščių importą iš Lietuvos ir išbraukė Lietuvą iš šalių, kuriose nėra paukščių gripo,...

Pramonė
2021.01.12
Dėl „Sviesto sviestuoto“ žodį tarė teisininkai: trūksta argumentų Premium 20

Netikėtai įsiplieskęs skandalas dėl to, ar prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ klaidina vartotojus, sulaukė...

Gazelė
2021.01.12
Škotai prašo lankstesnio požiūrio į prekybos su ES reguliavimą

Dalis Jungtinės Karalystės eksporto į Europos Sąjungą stoja, verslo organizacijos įspėja jau pajutusios, kad...

Pramonė
2021.01.11
Žemės ūkio informacijos centrui grįžo vadovauti S. Puodžiukas

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovu paskirtas anksčiau jam 16 metų vadovavęs Sigitas...

Pramonė
2021.01.11
Europoje plintantis paukščių gripas pasiekė Lietuvą - fiksuotas Kauno ūkyje

Europoje plintantis paukščių gripas pasiekė Lietuvą – jis nustatytas ištyrus 4 nugaišusias gulbes, taip pat...

Pramonė
2021.01.08
2019 m. „nurašyta“ milžinė „Kraft Heinz“, padedant ir pandemijai, atsitiesė Premium 1

Dar neseniai viena didžiausių pasaulio maisto pramonės bendrovių „Kraft Heinz“ buvo minima kaip pavyzdys to,...

Pramonė
2021.01.08
Dėl „Sviesto sviestuoto“ legalizavimo Lietuva kreipsis į Europos Komisiją Premium 21

Kritikos dėl reikalavimo panaikinti vartotojus galimai klaidinantį „Sviestas sviestuotas“ prekės ženklą...

Pramonė
2021.01.06
G. Jukna palieka „Arimex“ 6

Iš UAB „Arimex“ vadovo ir valdybos nario pareigų traukiasi Gražvydas Jukna, apie tai jis pranešė savo...

Vadyba
2021.01.04
GMO: sąmokslo teorija ar mokslo pažanga? Premium 4

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priešininkai kalba apie keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

Pramonė
2021.01.01
Prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“ uždraustas: vadinkitės kad ir „kremu kremuotu“ Premium 27

Šešerius metus veikiantis prekės ženklas „Sviestas sviestuotas“, panašu, skaičiuoja paskutines dienas, nes jo...

Gazelė
2020.12.31
„Agrokoncerno“ grupės pelnas pernai augo devynis kartus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui priklausanti viena didžiausių...

Pramonė
2020.12.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus