Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės

Publikuota: 2019-11-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės šalies ūkininkų padėties pagerėjimo dėl to tikėtis sunku. Visų pirma, vidutinė javų supirkimo kaina derliaus nuėmimo metu ir rudens pradžioje buvo maždaug penktadaliu mažesnė negu prieš metus. Antra, grūdų derliaus pokyčiai Lietuvoje buvo labai netolygūs – ne visi ūkininkai galėjo džiaugtis pilnesniais aruodais. Tad ko galime tikėtis ir kokias išvadas daryti javapjūtei pasibaigus?

Praėjusių metų ruduo grūdų augintojus galėjo nuteikti optimistiškai. Buvo apsėtas rekordinis žieminių kviečių plotas, laikėsi istoriškai didelės grūdų supirkimo kainos. Taigi palankiai susiklosčius aplinkybėms, buvo galima sulaukti rekordinio ar beveik tokio derliaus ir pajamų.

Vis dėlto sausi ir karšti šių metų pavasario ir vasaros pradžios orai sujaukė šiuos planus. Ir nors Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis šių metų grūdinių kultūrų derlius turėtų būti apie 17% didesnis negu pernai, tuo itin džiaugtis nepavyks: šių metų derlius vis tiek buvo mažesnis, palyginti su 2014–2017 metais.

Rapsų augintojų padėtis šiek tiek geresnė ? dėl smarkiai išaugusių žieminių rapsų plotų jų derlius šiemet antras pagal dydį Lietuvos istorijoje. Kita vertus, sausra smogė ir šiai kultūrai – rapsų aliejingumas buvo mažesnis negu įprastai.

Supirkimo kaina mažėjo dėl rekordinio derliaus pasaulyje

Šiek tiek suklusti skatina ir padėtis pasaulio rinkoje. Šį sezoną (jis prasideda liepos pirmąją), pasaulyje kviečių derlius ir jų atsargos turėtų būti rekordinės. Todėl nenuostabu, kad kviečių kaina rinkoje nuo liepos mėnesio buvo iki 20% mažesnė negu prieš metus, kai laikėsi istoriškai labai aukštos kainos.

Vis dėlto įsibėgėjant rudeniui kviečių ateities sandorių kaina MATIF biržoje stabilizavosi ir jau pakilo aukščiau 180 eurų už toną. Tai nėra prastas rodiklis. Šiuo atveju augintojams ir prekybininkams tik į naudą susilpnėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu, dėl ko europietiškų kviečių konkurencingumas pasaulyje didėja.

Grūdų prekybininkams šis sezonas taip pat kitoks negu pernai, kai grūdų eksportas buvo perkeltas į šių metų pavasarį. Jau liepą ir rugpjūtį grūdų krova Klaipėdos ir Rygos uostuose (per Latvijos uostus iškeliauja dalis lietuviškų grūdų) buvo gerokai didesnė negu prieš metus. Naujausiais duomenimis, iš Lietuvos į ne Europos Sąjungos šalis nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos buvo eksportuota 494.000 tonų kviečių, t. y. 61% daugiau negu prieš metus.

Panašu, kad anksčiau prasidėjusį grūdų eksportą, be kitų priežasčių, lėmė ir kiek mažesnis konkurentų, tokių kaip Rusija, aktyvumas sezono pradžios rinkoje. Pernai galėję džiaugtis puikiu derliumi ir pajamomis šiemet Rusijos prekybininkai neskubėjo daugiau eksportuoti grūdų sezono pradžioje.

Tačiau žinant, kad kviečių derlius šiemet Rusijoje yra panašus, o Ukrainoje gerokai gausesnis, šių šalių kviečių pasiūla artimiausiais mėnesiais bus labai didelė. Be to, nors Lietuvoje šiemet kviečių kokybė yra labai gera – vyrauja antros, pirmos ir aukščiausios kokybės kategorijos kviečiai, tai savaime nereiškia didesnių pajamų šalies ūkininkams ir prekybininkams. Daug ką lems paklausa tokiose šalyse kaip Turkija ar Ispanija, kurios iki šiol būdavo svarbiausios aukštos kokybės kviečių pirkėjos.

Primena būtinybę telktis

Pastarieji metai buvo nelengvi ir grūdų augintojams, ir prekybininkams. Mažai kuris iš jų galėjo pasidžiaugti gerais rezultatais, o sumažėjus derliui Lietuvoje ir Latvijoje, dar paaštrėjo ir konkurencija tarp supirkėjų. Grūdų prekybos pelningumas yra labai nedidelis, todėl dėl įvairių nepalankių pokyčių kviečių, miežių ar ankštinių augalų eksporto rinkose, taip pat nesuvaldyto supirktų ir parduotų grūdų kainos draudimo, net pelninga grūdų eksporto sutartis tampa nuostolinga.

Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus susitraukusios ūkininkų pajamos lėmė mažesnes investicijas į žemės ūkio techniką, kuria prekiauja dauguma grūdų supirkimu besiverčiančių įmonių. Akivaizdu, kad tokia nepalanki padėtis nesikeis iki kitų metų derliaus, tad su iššūkiais susiduria ir žemės ūkio technikos bendrovės bei joms artimas verslas.

Daugelis šių aplinkybių ir mažėjančios prekybos maržos vėl primena apie konsolidacijos poreikį rinkoje. Žinoma, didelis grūdų supirkėjų skaičius Lietuvoje yra palankus ūkininkams. Bet, stiprėjant kooperatyvams ir derliaus dydžiui šalyje smarkiai svyruojant, ne visiems prekybininkams lieka pakankamai erdvės pelningai veiklai.

Džiugina bent tai, kad anksti nuimtas pagrindinių grūdinių kultūrų derlius ir palankūs orai leido ūkininkams sėkmingai baigti rudeninę sėją. Taigi žieminiai pasėliai ir jų būklė kol kas nuteikia viltingai. Anksti prasidėjęs grūdų eksporto sezonas ir didesnis derlius suteikia vilties, kad ir prekybininkų veikla šiemet bus pelningesnė.

Kita vertus pastarieji treji metai dar kartą parodė, kad grūdų prekybos sektoriuje svyravimai būna labai dideli, o konkurencija – milžiniška. Todėl prekybininkams svarbu ne tik tinkamai valdyti riziką, bet ir diversifikuoti veiklą. Ji neturėtų apsiriboti paslaugų teikimu vienam augintojui, bet apimti ir kitas su grūdais nesusijusias sritis.

Komentaro autorius — Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kurios iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio...

Finansai
2019.11.14
„Vilniaus duona“ į Panevėžio kepyklą investuoja 1,4 mln. Eur

Švedijos įmonių grupei „Lantmannen“ priklausanti „Vilniaus duona“ investuoja 1,4 mln. Eur į Panevėžio...

Pramonė
2019.11.14
V. Kaubrė paskirtas Valstybinės miškų urėdijos vadovu 1

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos...

Pramonė
2019.11.13
Maisto ir gėrimų paroda BAF: degustacijos, diskusijos, meno instaliacijos

Lapkričio 8 ir 9 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, tęsiasi Baltijos maisto ir gėrimų paroda BAF. Čia...

Paslaugos
2019.11.08
Analitikai: „Pieno žvaigždžių“ akcijos vertos iki 1,44 Eur, įmonė gali tapti konsoliduotoja Premium 1

Antros pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ akcijos yra vertos iki 57% daugiau,...

Rinkos
2019.11.06
Įsisiautėjęs maras sąlygas kiaulienos rinkoje diktuos dar bent kelerius metus Premium

Ciklas sulūžęs, pripažįsta kiaulininkystės sektoriaus atstovai. Jau didžiąją pasaulio dalį pasiekęs afrikinis...

Pramonė
2019.11.06
Pilnesni grūdų augintojų aruodai nereiškia, kad pilnės ir piniginės 3

Nors šių metų grūdinių kultūrų ir rapsų derlius Lietuvoje buvo gausesnis negu pernai, didesnio finansinės...

Pramonė
2019.11.05
Teismas: „Pontem“ gali tiekti pieną Vilniaus darželiams

Konkursą laimėjusi maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ gali tiekti pieną ir...

Pramonė
2019.11.04
„Baltic Mill“ per obligacijas pasiskolino 3 mln. Eur: sudomino 100 investuotojų 1

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“ baigė platinti viešą dviejų metų trukmės 3 mln.

Rinkos
2019.11.04
Renčia užtvanką reformai

Senoji parlamentarų gvardija, prieš porą metų nesugebėjusi pasipriešinti miškų ūkio reformai, likvidavusiai...

Pramonė
2019.11.04
EK pripažino „Kaimišką Jovarų alų“ saugoma geografine nuoroda

Europos Komisija pripažino pavadinimą „Kaimiškas Jovarų alus“ saugoma geografine nuoroda.

Pramonė
2019.10.31
Senoji gvardija panoro į miškus sugrąžinti daugybines urėdijas Premium 2

Seime pasipylė politikų siūlymai atšaukti valstybinių miškų ūkio reformą, o vienos Valstybinių miškų urėdijos...

Finansai
2019.10.30
„Euromonitor“ apžvalga maisto pramonei: rytojaus vartotojus formuoja 3 idėjos Premium

Vartotojų segmentacija, sąmoningas vartojimas ir augalinė mityba – tai trys pagrindinės tendencijos,...

Pramonė
2019.10.30
Po gaisro pieno produktai išimami iš prekybos norint apsidrausti

Maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl Alytaus rajone supirkto galbūt užteršto pieno penkioms perdirbimo...

Pramonė
2019.10.30
Dėl galbūt užteršto pieno iš lentynų išimama kelių gamintojų produkcija

Dėl patekusio galbūt užteršto pieno, keli pieno produktų gamintojai turi išimti ir utilizuoti dalį gaminių.

Pramonė
2019.10.29
„Baltic Mill“ trečią kartą leidžia obligacijas – nori pasiskolinti už 4,5–5,5%

Baltijos šalių grūdų perdirbimo įmonių grupė „Baltic Mill“, kuri jau du kartus leido obligacijas, tokiu būdu...

Rinkos
2019.10.29
VMI iš 709.000 savininkų šiemet planuoja surinkti 41 mln. Eur žemės mokesčio 

VMI primena, kad gyventojai ir juridiniai asmenys, kaip ir kasmet, iki š. m. lapkričio 15 d. turi sumokėti...

Finansai
2019.10.28
„Auga Group“ ketina leisti obligacijas – bankai leido taip skolintis iki 20 mln. Eur 6

Lietuvos ekologinio ūkininkavimo bendrovė „Auga Group“, kuriai bankai yra uždėję skolinimosi...

Rinkos
2019.10.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau