„Achema“ 2024 m. pagerino rezultatus: 12,8 mln. Eur nuostolio, 3,7 mln. Eur EBITDA

Ne visu pajėgumu praėjusiais metais veikusi „Achemos grupės“ valdoma Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“ pasiekė geresnių finansinių rezultatų negu metais anksčiau.

„Achemos“ pardavimo pajamos pernai augo 3% ir siekė 436,7 mln. Eur (2023 m. 423,6 mln. Eur).

Bendrovė pernai patyrė 12,8 mln. Eur grynojo nuostolio, kai 2023 m. grynasis nuostolis siekė 47 mln. Eur.

2024 m. bendrovės EBITDA sudarė 3,7 mln. Eur, 2023 metais rezultatas buvo neigiamas (-38,1 mln. Eur).

Pasak Audronės Kuskytės, bendrovės „Achema“ generalinės direktorės, Europos trąšų gamybos sektorius pastaraisiais metais susiduria su dideliais ekonominiais iššūkiais. 2024 metais „Achema“, kaip ir didžioji dalis Europos trąšų gamintojų, dirbo daliniu pajėgumu.

„Didžiausią įtaką mūsų rezultatams turėjo trąšų importas į Europą iš trečiųjų šalių, ypač Rusijos, kur produktas gaminamas iš pigių žaliavų ir nemokami aplinkosaugos mokesčiai, todėl Europos gamintojai susidūrė su konkurencingumo problema“, – bendrovės pranešime cituojama A. Kuskytė.

Visą reikiamą gamtinių dujų kiekį bendrovė įsigyja iš Norvegijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Vokietijos tiekėjų. Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70%.

2024 m. „Achema“ išlaikė platų geografinių rinkų spektrą, eksportuodama savo produkciją į 38 valstybes. Pagrindinėmis eksporto kryptimis išliko Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Lenkija ir Skandinavijos šalys. Žymiai išaugo eksportas į tolimąsias rinkas – Australiją, Kanadą ir Pietų Amerikos valstybes – Argentiną, Urugvajų, Peru, Surinamą ir Dominikos Respubliką.

Toliau buvo investuojama į gamybos atnaujinimą, energetinių resursų ir poveikio aplinkai mažinimo projektus, energetinės sistemos modernizaciją. Bendra investicijų suma 2024 m. sudarė 12,5 mln. Eur.

Per praėjusius metus bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo 41 mln. Eur (2023 m. 51,6 mln. Eur), iš kurių 7,9 mln. Eur sudarė mokėjimai „Sodrai“.

Per 2024 m. SkGD terminalo išlaikymas „Achemai“ kainavo 4,9 mln. Eur (2023 m. 1,8 mln. Eur).

AB „Achema“ nuo gegužės 17 d. laikinai stabdys pagrindinio produkto – amoniako – gamybą. Tokį sprendimą bendrovė priėmė dar kovą dėl Europoje smarkiai svyruojančios gamtinių dujų kainos ir plūstančios pigios produkcijos iš trečiųjų šalių, anksčiau pranešė „Achemos grupė“.

Tikimasi, kad nuo liepos įsigaliojus importo kvotoms ir tarifams iš Rusijos importuojamai produkcijai, bus sudarytos geresnės sąlygos veikti ir ES gamintojams.

Šių metų vasarį paskelbta, kad smulkusis koncerno UAB „Achemos grupė“ akcininkas Arūnas Laurinaitis už maždaug 303 mln. Eur siekia iš Lydos Lubienės ir Viktorijos Lubytės įsigyti kontrolinį 54,07% koncerno akcijų paketą.

Derybos nevyksta, nes L. Lubienė ir V. Lubytė esą laikosi pasirašyto ketinimų protokolo dėl akcijų pardavimo vengriškų šaknų tarptautinei energetikos kompanijai „MET Group“.

Kadangi viena koncerno įmonių AB „Achema“ yra strateginė Lietuvos bendrovė, reikšmingos jos akcijų dalies įsigijimą turėtų patvirtinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Be to, premjero Gintauto Palucko teigimu, „Achema“ galėtų prisidėti Lietuvoje ketinant gaminti sprogmenis. A. Kuskytė interviu BNS yra sakiusi, kad bendrovė svarsto apie sprogmenų gamybą bei atlieka galimybių studiją ir rinkos analizę. Vis dėlto, anot jos, Europoje, ir Lietuvoje reguliavimas tam dar nėra pritaikytas, todėl kartu turi būti atlikti veiksmai ir vyriausybiniu lygiu.