Vokietijos darbuotojai praranda motyvaciją siekti rezultatų, pokyčiai neišvengiami

EY apklausos „Work Reimagined“ išvados, kurios skelbiamos bendrovės svetainėje, rodo, kad kas antras Vokietijos gyventojas nėra motyvuotas siekti geresnių rezultatų darbe.

Labiausiai motyvuoti Vokietijoje yra vyresnės kartos darbuotojai. 63% vadinamosios kūdikių bumo kartos atstovų nurodo, kad jie suinteresuoti siekti kuo aukštesnių rezultatų. Z kartoje tokių buvo 43%.

Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 17.000 žmonių visame pasaulyje, iš jų 1.000 – iš Vokietijos. Dar mažiau motyvuoti nei Vokietijoje yra Prancūzijoje (37%), Nyderlanduose (36%) ir Japonijoje (19%) dirbantys žmonės, tarptautinis vidurkis – 54%.

Tačiau labiau nei vokiečiai motyvuoti yra JAV (57%), Kinijos (59%) ir Indijos (67%) darbuotojai.

Gamybos kompanijos, aptariančios tyrimo rezultatus, teigia, kad Vokietija negali sau leisti nemotyvuotos darbo jėgos, kai konkurencija ir technologiniai pokyčiai kelia didžiausius konkurencingumo reikalavimus. Šio tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami kaip aiškus pavojaus signalas ne tik darbdaviams, bet ir visai visuomenei, kad be pokyčių šalis rizikuoja dar labiau atsilikti.

Dėl didelės mokesčių naštos, biurokratijos ir energijos sąnaudų daugelio pramonės įmonių konkurencingumas mažėja. Užsakymų stygius dar labiau apsunkina verslą. Pavyzdžiui, chemijos pramonėje užsakymų vertinimas yra pasiekęs žemiausią lygį nuo 2009 m. Gamybos pajėgumų panaudojimas 2024 m. vidutiniškai siekė 75,4%, o 2021 m. buvo 86%. Todėl chemijos sektoriaus įmonės ir toliau planuoja mažinti darbo vietų, rašo portalas „Deutsche Wirtschalfts Nachrichten“.

„Pramonė bando atremti krizę trumpindama darbo laiką ir mažindama darbo vietų skaičių“, – sako Klausas Wohlrabe, „Ifo“ instituto tyrimų vadovas.

Metalo apdirbimo sektoriuje sutrumpintą darbo laiką taiko beveik 42%, baldų gamybos sektoriuje – maždaug kas trečia įmonė.

Pribrendusios permainos

Įdomu tai, kad Vokietijoje pasitenkinimo darbdaviu lygis taip pat buvo žemesnis nei vidutinis: tik 44% norėtų rekomenduoti savo darbdavį draugams.

Kaip sako Nelsonas Taapkenas, EY personalo konsultacijų tarnybos partneris, Vokietija visuomet išsiskyrė tarptautiniu mastu puikiai parengta ir labai motyvuota darbo jėga, kuri užtikrina aukštą darbo našumą. Ir jei dabar Indijoje ar Kinijoje, kur žmonės dirba daug sunkesnėmis sąlygomis negu Vokietijoje, motyvacija yra aukštesnė – laikas susimąstyti.

Kai kurių dalykų darbdaviai yra nepajėgūs pakeisti. Tačiau daugumą problemų, dėl kurių mažėja darbuotojų motyvacija, pavyzdžiui, prasta įmonės kultūra, bendravimo trūkumai ir stresas dėl didelio darbo krūvio, bendrovės pajėgios išspręsti.

Ekspertai įvardina keletą priemonių, kurias yra būtina įgyvendinti šalyje.

Investicijų paketas kartu su struktūrinėmis reformomis gali atnešti ekonomikos atsigavimą bent jau antrąjį 2025 m. pusmetį. Investicijos į nusidėvėjusią infrastruktūrą ir tolesnė technologijų pažanga galėtų padidinti našumą.

Iš esmės reikia reformuoti ir Vokietijos pensijų sistemą. Turi būti ilginamas pensinis amžius ir apskritai darbo laikas. Vidutiniškai 31 atostogų diena ir 34,4 valandos savaitės darbo laikas yra didelis trūkumas, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Būtina sąnaudų mažinimo programa, kad būtų galima suvaldyti biudžeto išlaidas. Taip pat turi būti nustatyta socialinių išlaidų riba.

Ir, žinoma, neatidėliojant mažinti perteklinį reguliavimą.

Ko gi nori darbuotojai

Vokietijoje keisti darbą svarsto 42% žmonių. O dirbantieji Kinijoje yra labiau lojalūs – keisti darbo vietą galvoja 29%.

47% darbo vietą keistų dėl didesnio atlyginimo, bet 50% svarbiau yra karjeros galimybės, lankstumas ir vadovavimo kokybė. Taip pat ir galimybė dirbti namuose. 

Kaip rodo EY tyrimas, namuose dirba kas penktas. Ir šiuo metu ekspertai nepataria darbdaviams visai atsisakyti lanksčių darbo sąlygų, nes tai sumažintų jų konkurencinį pranašumą kovoje dėl kadrų.

Patys darbuotojai sako, kad jų produktyvumas didės, jei darbdavys diegs naujas technologijas. Ir akcentuoja – siekiant pokyčių būtina, kad keistųsi pačios įmonės.