Blokas 15 mlrd. USD vertės sandoriui iki plieno raudonumo įkaitusių japonų neatšaldo

Nors įtakingi Japonijos pareigūnai ne kartą įspėjo, kad susijungimo sustabdymas pakenktų sąjungininkių ekonominiams ryšiams, o didžiausia Japonijos verslo lobistinė organizacija „Keidanren“ 2024 m. rugsėjį pareiškė, kad Amerikos investicinis patrauklumas tokiu atveju būtų sumenkintas, dalis ekspertų teigia, jog toks politinis blokas nesustabdys kitų bendrovių nuo siekio sudaryti sandorius JAV, rašo „The New York Times“. 

J. Bidenas sustabdė susijungimą, argumentuodamas, kad „U. S. Steel“ kontrolė iš užsienio keltų pavojų JAV nacionaliniam saugumui. Savo ruožtu „Nippon Steel“ ir „U.S. Steel“ pasipiktino tokiu sprendimu, pavadindamos sandorio peržiūrą „sugadinta politikos“, be to, nurodė, kad imasi teisinių veiksmų, siekiant atkurti sandorį.

Iš Kinijos į JAV

Pastaraisiais metais Japonijos įmonės neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik gerokai persiorientuoti į JAV, nes joms sunkiau sekėsi investuoti Kinijoje. Dabar, laukdami antrosios D. Trumpo administracijos kadencijos, vadovai dar intensyviau renkasi naujas investicijas Amerikoje.

Japonijos investicijos taip pat yra paskirstytos po visą šalį, o tai reiškia, kad jų ekonominis poveikis jaučiamas plačiai. Remiantis Japonijos išorės prekybos organizacijos duomenimis, Japonija yra pirmoji investuotoja 39 JAV valstijose, rašo „Forbes“. 

Japonijos įmonėms tapo vis sunkiau vykdyti veiklą Kinijoje dėl ne tokių palankių taisyklių ir Kinijos valstybės remiamų konkurentų. Per pastarąjį pusmetį Japonijos tiesioginių užsienio investicijų dalis Kinijoje nuolat mažėjo, o JAV didėjo. 

Nors praėjusiais metais Japonijos sudaromų sandorių JAV apimtis šiek tiek sumažėjo, prekybos ekspertai tikisi, kad išrinktajam prezidentui D. Trumpui pradėjus eiti pareigas investicijos vėl padidės. Taip yra todėl, kad padidėjusių muitų rizika suteikia Japonijos ir kitoms užsienio bendrovėms daugiau paskatų investuoti ir gaminti JAV, o ne kitose šalyse, ypač Kinijoje.

Įdomu ir tai, kad Japonijos energetikos bendrovės stebi daugybę galimų investicijų į gamtinių dujų ir kitus D. Trumpo skatinamus energetikos projektus. Praėjusį mėnesį vykusioje D. Trumpo spaudos konferencijoje Japonijos technologijų bendrovės „SoftBank“ vadovas Masayoshi Sonas pažadėjo per ateinančius ketverius metus JAV investuoti 100 mlrd. USD.

„Verslo lyderiai nežiūrės į tokį unikalų atvejį kaip „Nippon Steel“ ir nepriims sprendimo atsisakyti investicijų JAV“, – leidinys cituoja Masahiko Hosokawą, Meisei universiteto profesorių ir buvusį Japonijos prekybos ministerijos pareigūną.

Jo teigimu, tai nėra atvejis, kuris padarytų žalos, ypač vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Didžiausias Japonijos verslo leidinys „Nikkei“ rašo, kad sutriuškintas „Nippon Steel“ pasiūlymas buvo klaidingo apskaičiavimo, kad ekonominis racionalumas nugalės net prezidento rinkimų metais, rezultatas.

Kinija švelnina poziciją

Tuo pat metu Kinija stengiasi stiprinti santykius su Japonija. Kai kas spėja, kad šie žingsniai buvo atlikti laukiant JAV ir Kinijos prekybos karo, kuris, kaip tikimasi, paaštrės D. Trumpui pradėjus eiti pareigas.

Lapkritį Pekinas atnaujino politiką, pagal kurią Japonijos piliečiams leidžiami trumpalaikiai vizitai be vizų. Japonija stengėsi sušvelninti vizų reikalavimus Kinijos svečiams.

Be to, rugsėjį Kinija pareiškė, kad palaipsniui atnaujins Japonijos jūros gėrybių importą po to, kai jį uždraudė, reaguodama į Japonijos apdoroto radioaktyvaus vandens išleidimą į vandenyną.

Williamas Chou, Hudsono instituto, Vašingtono analitinio centro, Japonijos politikos centro direktoriaus pavaduotojas, sako, kad „Nippon Steel“ atvejį laiko vienkartiniu.

„JAV jau seniai pasižymi stabilia aplinka, o Kinija šiuo metu nėra patraukli vieta investicijoms didinti. Tačiau tai nereiškia, kad Japonija nejaus noro apsidrausti nuo rizikos“, – teigia W. Chou.

Japonijos įtaka

2024 m. BGR poveikio indekse, kuriame šalys vertinamos pagal jų pripažinimą ir reputaciją JAV, Japonija užima pirmą vietą, rašo „Forbes“.  

Į pirmą dešimtuką taip pat pateko Vokietija, Pietų Korėja, Kanada, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Australija, Nyderlandai ir Šveicarija.

Indeksą sudaro „BGR Analytics“, Vašingtone įsikūrusios lobizmo ir komunikacijos įmonės „BGR Group“ padalinys. BGR analizė atliekama analizuojant tradicinės, naujienų ir socialinės žiniasklaidos duomenis. Indeksas sukurtas siekiant užsienio šalių vyriausybėms suteikti informacijos apie tai, kaip jos vertinamos JAV ir kaip jų šalys lyginamos su ekonominiais varžovais.

Septynios iš 25 indekse pirmaujančių šalių yra iš Azijos. 

„Azija turi puikių gamybos ir eksporto pajėgumų bei investicijų į JAV istoriją, tačiau ne visos jos buvo priimtos teigiamai“, – komentuoja Frankas Ahrensas, bendrovės tyrimų padalinio vadovas. 

Jis priduria, kad nors Europa turėjo didelę persvarą prieš Aziją įsitvirtindama Amerikoje, tačiau indekso rezultatai atspindi realybę, kad Azijos įtaka ir dėmesys JAV rinkai bei dalyvavimas JAV politikoje auga.

Kinija, kurios investicijos JAV vis dažniau prižiūrimos, indekse užima 15 vietą.