Kinijos gamintojai užeina per Meksiką: JAV iš kaimynės importuoja daugiau nei iš Azijos milžinės

JAV muitinės duomenys rodo, kad iš Kinijos į Meksiką įvežama gerokai daugiau žaliavų ir komponentų, iš kurių gaminami visiškai sukomplektuoti gaminiai, kurie vėliau geležinkeliu arba sunkvežimiais gabenami į JAV.

Be to, importas iš šios JAV kaimynės 2023 m. pirmą kartą per 20 metų pranoko importą iš pačios Kinijos. Importas iš Meksikos pernai siekė 480 mlrd. USD, o iš Azijos milžinės prekių įsivežta už 448 mlrd. USD.

Ta pati tendencija matoma ir šiais metais. 

Gaminio ekonominė pilietybė

„Pastebime, kad vis daugiau Kinijos bendrovių perkelia savo gamybos įmones iš Kinijos į Meksiką“, – CNBC sako Jordanas Dewartas, tarptautinės logistikos bendrovės „Redwood Mexico“ prezidentas.

Anot jo, Kinijos įmonės gali atsivežti detalių ir žaliavų iš Kinijos, tada gaminti gaminį Meksikoje savo įmonėse, o paskui siųsti šias prekes į JAV. 

Toks gamybos perkėlimas leidžia bendrovėms pakeisti gaminio prekių kilmę, dar vadinamą gaminio „ekonomine pilietybe“. Kai į šalį importuojamos sudedamosios dalys arba žaliavos ir naudojamos gaminiui užbaigti, jos iš esmės pakeičia ir gaminio kilmės vietą, o nuo gamybos vietos priklauso muitai ir kiti mokesčiai, kurie gali būti taikomi tam gaminiui.

Bendrovės, importuojančios kiniškus komponentus bei žaliavas į Meksiką ir gaminančios savo gaminius Meksikoje, ant jų turės antspaudą „Pagaminta Meksikoje“, o ne „Pagaminta Kinijoje“.

„Pagrindiniai sektoriai, tokiu keliu pakeičiantys kilmę, visada buvo automobilių ir tekstilės“, – komentuoja Mary Lovely, vyresnioji bendradarbė iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto. 

Ji priduria, kad, norint, jog gaminys būtų paženklintas meksikietiškos, o ne kiniškos kilmės etikete, reikia iš esmės pakeisti gaminį, t. y. jis turi tapti kitu gaminiu, patekti į kitą kategoriją pagal muitinės klasifikaciją. 

Tokia pačia schema naudojasi ir dalis Europos gamintojų.

Krovinių analizės įmonės „Xeneta“ duomenys rodo, kad 2024 m. sausį–liepą konteinerių srautai iš Kinijos į Meksiką išaugo 26,2% po to, kai 2023 m. irgi didėjo 33%. 

Bendrovė „VesselBot“, kuri taip pat stebi konteinerių srautus, teigia, kad trijų mėnesių – balandžio, gegužės ir birželio – laikotarpiu užfiksuotas didžiausias Meksikos eksporto į JAV kiekis šiais metais.

2024 m. pirmąjį pusmetį išaugusi konteinerių, kuriais iš Kinijos į Meksiką gabenamas importas, paklausa dar labiau sustiprina įtarimus, kad ši šalis tapo „užpakalinėmis durimis į JAV“, sakė Peteris Sandas, jūrų krovinių gabenimo tarifų lyginamosios analizės ir žvalgybos platformos „Xeneta“ vyriausiasis analitikas.

„Per pastaruosius pusantrų metų šis maršrutas tapo vis populiaresnis“, – pridūrė jis.

Dėl laisvosios prekybos susitarimų ir ekonominių aljansų Meksika yra patraukli vieta gamybai steigti. Meksika yra sudariusi 13 laisvosios prekybos susitarimų, apimančių 50 šalių, ir laisvosios prekybos susitarimus su Europos Sąjunga, Europos laisvosios prekybos erdve, Japonija, Izraeliu, 10 Lotynų Amerikos šalių ir 11-os šalių Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimą. 

Meksika taip pat yra Ramiojo vandenyno aljanso – Meksikos, Čilės, Kolumbijos ir Peru sudaryto prekybos bloko – narė.

Nuo prekybos partnerės iki priešės

Visgi jau pirmieji D. Trumpo grasinimai muitais rodo, kad JAV santykiai su Meksika gali kardinaliai keistis.

Joe Bideno administracija Meksiką laikė potencialia sąjungininke, su kuria reikia bendradarbiauti siekiant sumažinti Kinijos dominavimą prekyboje, o naujoji D. Trumpo administracija Meksiką jau laiko Kinijos dominavimo prekyboje bendrininke – galiausiai dar viena potencialia varžove, su kuria reikia kovoti pasaulinėje prekybos arenoje. 

Kartu su vidaus politikos rūpesčiais dėl imigracijos per Meksikos sieną, JAV gamybos darbo vietų praradimo ir prekybos fentaniliu JAV ir Meksikos prekybos santykiai per ateinančius ketverius metus greičiausiai taps daug mažiau nuspėjami, rašo advokatų kontoros „Steptoe“ ekspertai. 

Be prezidento D. Trumpo nuo pat pirmos dienos taikomų prekybos apribojimų ir grasinimų muitais, analitikai su nerimu laukia 2026 m. planuojamų pakartotinių derybų dėl USMCA (prekybos sutarties tarp JAV, Kanados ir Meksikos), kurių metu JAV tikriausiai sieks griežtesnio Kinijos investicijų Meksikoje reguliavimo. 

Tikėtina, kad JAV sieks griežtesnės Meksikos kontrolės Kinijos tiesioginėms užsienio investicijoms, ypač konkurencinguose ar jautriuose sektoriuose, – 2023 m. pabaigoje JAV ir Meksika pasirašė memorandumą, kuriame susitarė, kad JAV padės Meksikai sukurti patikros programą, kad būtų sumažinta rizika nacionaliniam saugumui, o JAV tikriausiai sieks, kad Kinija būtų laikoma grėsme svarstant ir tvirtinant investicijas.

JAV taip pat galėtų reikalauti taikyti atskiras prekybos priemones, kuriomis būtų ribojamas Kinijos prekių, komponentų ir žaliavų patekimas į visą USMCA bloką, – ši priemonė greičiausiai sulauktų didelio Meksikos pasipriešinimo.

Nepaisant nuogąstavimų dėl prekybos karo, JAV ir Meksikos prekyba dar nesumažėjo, nes tikėtina, kad D. Trumpas tikisi, jog susitarimas bus sudarytas dar prezidentavimo pradžioje. Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum išreiškė įsitikinimą, kad gali sudaryti susitarimą su D. Trumpu, nors analitikai nerimauja, kad dėl asmenybių susidūrimo – D. Trumpas buvo gana artimas jos pirmtakui, o C. Sheinbaum jau pasirodė mažiau linkusi nusileisti – glaudus bendradarbiavimas gali tapti sudėtingas.

Net ir nesant konkrečių prekybos kliūčių, neigiamos nuotaikos JAV ir reguliavimo neapibrėžtumas gali sumažinti privataus sektoriaus entuziazmą dėl Meksikos importo. Prekybos karas gali turėti plataus masto pasekmių Meksikai, JAV ir šalių pramonei, nes gali sumažinti Meksikos gamybos pajėgumų plėtrą, padidinti JAV vartotojų kainas, per suvaržymus kaimynei kovojant su pasauline Kinijos ekonomine įtaka.