Lietuvos šaulių sąjungos vadas apie gynybos pramonę: kol kas neturime visos grandinės

Antruosiuose Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės apdovanojimuose metų gaminiu išrinktas bepilotis orlaivis „Širšė“, metų gynybos lyderiu – kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Renginio metu Lietuvos šaulių sąjunga pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija ir, pasak šaulių vado, darbo tikrai netrūks. 

„Taip, FPV dronų srityje puikiai padirbėjome, tačiau vis dar neturime visos žudymo grandinės. Kalbu apie taikinių aptikimą ir sprogdinimą, užtaisų gamybą. Tikiu, kad ateityje mažų dronų spiečiai galės persekioti ir sunaikinti priešų karius“, – kalbėjo L. Idzelis.

Pramonės šaka, kuri nebijo karo

Anot karininko, viena pagrindinių problemų, stabdančių inovacijų plėtrą, yra galimybių išbandyti jas realiomis sąlygomis stoka.

„Daug kartų susidurta su situacija, kai kas nors ką nors sukuria, bet apčiuopiamos naudos nėra. Kai kuriuos žmones matau stovinčius ekspozicijoje, kurie toliau patys savo pinigus investuoja, produktą tobulina. Bet kas iš to? Kiekvienas galėtume ką nors palituoti, pristatyti ir gauti tam tikrą balų skaičių. Bet, pavyzdžiui, Izraelyje tą sukurtą daiktą bent viena iš struktūrų turi išmėginti ir suteikti grįžtamąjį ryšį“, – dėstė L. Idzelis.

Jis pateikia ir pavyzdį, kai po dviejų ar trijų nesėkmių ir patobulinimų lietuvių kurtas dronas praskrido ir įveikė ukrainiečių gynybos nuo dronų sistemą BUKOVEL. Nors prieš kelis mėnesius tas pats dronas dėl įjungtų elektroninių kovos priemonių krisdavo į krūmus.  

„Vadinasi, galime padaryti. Ta savotiška mentorystė padeda, o tada jau reikia ieškoti, kas tuos produktus pirktų. Turime daugiau kurti čia. Galbūt ir nieko nepavyks pagaminti, bet bent jau smegenys dirbs“, – akcentavo šaulių vadovas.

Savo ruožtu Egidijus Šilanskas, antidronus ir jų sistemas gaminančios UAB „NT Service“ vadovas, mano, kad Lietuvos gynybos pramonės pranašumai galėtų būti lankstumas ir tęstinumas. E. Šilanską VŽ portalo lankytojai išrinko Skaitytojų metų CEO.

„Nedidelės įmonės pasiekia daug daugiau inovacijų. Anksčiau buvo numatyta, kad valstybė sukuria didelę, gerai finansuojamą struktūrą ar organizaciją, ir ji kuria naujas technologijas pagal gautą užduotį, o dabar patys amerikiečiai važinėja po pasaulį ir ieško nedidelių įmonių, kurias nori prisitraukti dirbti pas save“, – sakė jis ir kartu pridūrė, kad kuriant inovacijas, svarbu gebėti lanksčiai reaguoti į užsakovų pastabas ir greitai produktus patobulinti.

Tęstinumu E. Šilanskas vadina per ilgą laiką įgytas žinias ir kompetencijas: „Kai kuriose kompetencijų srityse dirbame ilgiau nei mūsų klientų (policijos, kariuomenės) specialistai, kurie dėl natūralių priežasčių pakyla karjeros laiptais. Tai verslo pranašumas, nes jis gali mokyti personalą.“ 

Jo teigimu, ukrainiečiai yra linkę suteikti atgalinį ryšį, reikalauti ir domėtis, kad gaminys būtų adaptuotas pagal pasikeitusias sąlygas, iškilusias naujas problemas. Lietuvoje to atgalinio ryšio galėtų būti daugiau. 

Romanas Judinas, gynybos ekspertas, sakė, kad įvertinti pramonės potencialą ir efektą, kurį ji gali sukelti, yra sunku, nes esame tik kelio pradžioje.

Anot jo, turime toliau analizuoti situaciją Ukrainoje, tačiau suprasti, kad ne viskas, kas tinka ten, aklai tiks ir mums. 

„Kalbant apie pramonę, o tai kariniais terminais yra resursai, turime išmokti svarbias pamokas. Pirma, svarbu ne tik kokybė, bet ir kiekybė. Be to, atkreipčiau dėmesį ir į santykinį gamybos pigumą“, – dėstė jis. 

Ekspertas taip pat kėlė pasirengusio personalo klausimą: „Antra, ar turėsime, kas tuos ginklus naudos. Jei daug prigaminsime ir pilni sandėliai stovės neliečiami, nebus gerai. Personalas apmokomas ir rengiamas turi būti nuolat.“

Likę aspektai, jo vertinimu, yra susijęs su tiekimo grandinių apsauga ir adaptyvumu, kaip gynyba ir pramonė mokės prisitaikyti. 

„Lapkritį Ukraina vidutiniškai per parą atakuota kone 9 raketomis, 80 dronų, 106 sklendžiančiomis bombomis. Priešas moka prisitaikyti. Pirmi bepiločiai orlaiviai kėlė juoką, bet situacija pasikeitė. Paskui buvo pradėtos naudoti sklendžiančios bombos, senos aviacinės bombos su pritaisytais sparneliais“, – sakė R. Judinas.

Politikų dėmesys

Nors gynybos pramonės įmonės susiduria su ne viena biurokratine kliūtimi, pradedant sanitarinėmis apsaugos zonomis ir baigiant leidžiamų ir draudžiamų į šalį įvežti prekių sąrašais, valdantieji žada, kad situacija keisis į gera.

„Visi matėme, kaip vienas strateginis investuotojas neapsikentė. Valdančiųjų reakcija buvo gera ir greita, o klausimas sprendžiamas iš esmės. Verslas kelia klausimus, yra pasiruošęs kalbėti. Žinant konkrečius atvejus, galima juos išspręsti, o ne kalbėti abstrakčiai“, – „Teltonikos“ atvejį prisiminė Lukas Savickas, paskirtasis ekonomikos ir inovacijų ministras. 

Jis tvirtino, kad Vyriausybė sieks daugiau išgirsti verslo nuomonių: „Nesvarbu, koks bus galutinis pavadinimas, Vyriausybėje turėsime galimybę verslo atstovams turėti balsą. Gynybos pramonės atveju, pavyzdžiui, „Rheinmetall“ turi išskirtines sąlygas, dar geresnes nei žaliojo koridoriaus principu. Visi kiti sektoriai turės iš to pasimokyti. „Investuok Lietuvoje“ dirba tik su užsienio kapitalo investicijomis, vienas iš sprendimų yra praplėsti, kad tai būtų daroma ir su lietuviško kapitalo įmonėmis.“

Anot jo, Lietuvos ekonomikai ypač svarbu matyti tikslines strategines šakas, į kurias bus investuojama. Be to, jau yra sutarta, kad gynybos sektorius yra vienas iš tų, kuris vertinamas kaip prioritetinis.

„Ištekliai turės būti jam skiriami, padedant tam sektoriui augti“, – teigė L. Savickas ir kartu pridūrė, jog pirmiausia potencialūs investuotojai nori užsitikrinti, kad investicijos yra saugios, o tik paskui svarbi yra verslo ir mokestinė aplinka. 

Savo ruožtu Dovilė Šakalienė, paskirtoji krašto apsaugos ministrė, tikino, kad naujos Vyriausybės kertinis žodis bus ne politika, o gamyba. 

„Mes negalime sau leisti daugiau tokių žaidimų, kai Europa, turtingiausias pasaulio žemynas, nesugeba pagaminti milijono amunicijos vienetų. Patiriame tokią grėsmę, kurios nejautėme dešimtmečius, bet kartu turime ir potencialą užauginti gamybos pajėgumus“, – kalbėjo ministrė.

Gynybos pramonės potencialą vertinant europiniu lygiu, vis dažniau pabrėžiama finansavimo stoka.

„Turime pereiti nuo to, ką kai kas vadina laipsnišku mūsų gynybos pajėgumų gerinimu, prie vadinamojo didžiojo sprogimo metodo“, – sakė Andrius Kubilius, kosmoso ir gynybos komisaras.

Jis teigė, kad Europai reikia greitos didžiulės lėšų injekcijos ir pertvarkyti šalių pinigų panaudojimo būdus fragmentuotame sektoriuje, kuriame tradiciškai dominuoja nacionaliniai interesai.

Jis pakartojo savo vadovės, Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen, pateiktą skaičių, kad per ateinantį dešimtmetį į gynybą reikės investuoti 500 mlrd. Eur.