Statant lustų gamyklas, greitis svarbus kaip deguonis: kodėl biurokratų laikrodis nedera su A. Paukščio

Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas.Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Mano lūkestis buvo, kad 2028 m. lustų gamyklos Lietuvoje jau veiktų, nes konkurencija šioje pramonėje yra žiauri ir laikas čia svarbus tiek pat, kaip žmogui deguonis“, – komentare, aiškinančiame lustų gamybos projektų stabdymą, rašo Arvydas Paukštys, „Teltonikos“ įmonių grupės įkūrėjas ir prezidentas.

Rodos data, kada bus pradėti gaminti lustai daiktų internetui (IoT), gali būti svarbi ne tik dėl formalių susitarimų, per kiek laiko turi būti įgyvendinti investiciniai projektai, bet ir dėl šių gaminių segmento dinamikos.

Atrodo, kad jei dėl biurokratinių kliūčių gamybos pradžia nusikeltų į 2032 m. (tokį laiką po susitikimų su valdžios atstovais mini A. Paukštys), „Teltonikai“ būtų daug sunkiau įšokti į nuvažiuojantį specialių lustų gamybos traukinį.

„Mes negalime sau leisti, kad kiti pirmiau pasistatytų tokio tipo gamyklas ir vėliau mums tektų atsikovoti užimtą rinką, geriau pirmiems ją užimti, o vėliau ginti“, – tikslina A. Paukštys.

Augimas – kone 4 kartai

Pasaulinės IoT lustų rinkos dydis 2023 m. buvo 470 mlrd. USD. Šiemet vertė didėja iki 539,44 mlrd. USD, o iki 2034 m., prognozuojama, pasieks apie 2,14 trln. USD, nurodo statistikos ir duomenų bendrovė „Precedence Research“.

Prognozuojamu laikotarpiu nuo 2024 m. iki 2034 m. vidutiniškai ši rinka plėsis po 14,77%, o didžiausias augimas pinigine išraiška numatomas būtent po 2028 m.

Dėl IoT milijardai išmaniųjų prietaisų gali bendrauti tarpusavyje naudodami universalų interneto protokolą. Beveik kiekviena sistema naudoja internetą ir debesų kompiuterijos ekosistemas, kad galėtų diegti naujoves ir tobulinti įvairių prietaisų intelektą ir informuotumą. Platus nebrangių, mažos galios įterptųjų komponentų ir aukštos kokybės, patikimo belaidžio ryšio prieinamumas skatina įvairių prie interneto prijungtų prietaisų plėtrą.

Didėjanti IoT įrenginių paklausa yra pagrindinis veiksnys, skatinantis IoT lustų rinkos augimą. Didėjantis automatizavimo pripažinimas įvairiose galutinių vartotojų srityse, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, buitinės elektronikos, automobilių pramonės ir mažmeninės prekybos, skatina IoT lustų naudojimą įvairiuose įrenginiuose.

Įdomu ir tai, kad bendrai lustų pramonėje įspūdingų rezultatų kol kas nerodžiusi Europos Sąjunga (ES) bus itin svarbi žaidėja šiame segmente. Gamyba ES nusileis tik vystomai Šiaurės Amerikos šalyse, tačiau lenks Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybes, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją.

Vis daugiau asmenų ir vietų, turinčių prieigą prie patikimo interneto, didina susietų prietaisų, kuriems reikalingi IoT lustai, skaičių. Be to, daugėjant dirbtiniu intelektu varomų įtaisų, IoT procesoriai su sudėtingais algoritmais ir duomenų apdorojimo galimybėmis yra labai paklausūs.

Dėl 5G spartos ir mažesnio uždelsimo galima taikyti daugiau įvairių IoT prietaisų, o tam reikalingi stiprūs ir tinkami lustai. IoT lustai sujungia prietaisus, kurie būtini išmaniųjų namų, miestų ir pramonės šakų plėtrai.

Buitinė elektronika (išmanieji telefonai, dėvimieji įrenginiai), pramoninės programos (numatoma techninė priežiūra, automatizavimas), sveikatos priežiūra (nuotolinio stebėjimo prietaisai) ir išmanieji miestai (eismo valdymas, išmanieji tinklai) – tai tik kelios pramonės šakos, kuriose naudojami IoT įrenginiai.

Nuo išmaniųjų miestų iki autonominių automobilių

Išmaniuosiuose miestuose IoT jutikliai ir įtaisai naudojami eismo srautams optimizuoti, spūstims mažinti ir saugumui didinti. Kamerose, išmaniųjų automobilių sistemose ir šviesoforuose esantiems jutikliams reikia daug IoT lustų. Išmaniosioms gatvių apšvietimo sistemoms, kurios keičia ryškumą, atsižvelgdamos į žmonių užimtumą ir aplinkos veiksnius, taip pat reikalingi minėti lustai.

Be to, pastatų valdymo sistemose IoT lustai naudojami saugumo, ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo), apšvietimo sistemoms reguliuoti. Šios mikroschemos leidžia automatizuotai ir efektyviai valdyti pastatus.

Tokie lustai palaiko pažangias vairuotojo pagalbos sistemas (ADAS), tokias kaip automatinis avarinis stabdymas, prisitaikanti pastovaus greičio palaikymo sistema ir pagalba, padedanti išlaikyti eismo juostą. Duomenų apdorojimas ir siuntimas realiuoju laiku yra labai svarbūs šiems aspektams.

Tiesa, IoT kritikai pabrėžia, kad būtina apsaugoti automobilius nuo kibernetinių atakų, nes jie tampa vis labiau sujungti į tinklą. Stiprus lustų šifravimas ir saugos funkcijos yra labai svarbios siekiant išvengti įsilaužimo ir duomenų nutekėjimo.

Dar viena problema yra ta, kad daiktų interneto įrenginių skaičiavimo galios dažnai nepakanka vietos duomenims apdoroti. Dėl to atsiranda priklausomybė nuo debesų kompiuterijos, kuri duomenų apdorojimui kelia papildomus vėlavimo ir tinklo ryšio reikalavimus. IoT lustų atmintis riboja duomenų, kuriuos galima išsaugoti ir apdoroti vietoje, kiekį. Tai riboja IoT įrenginių veikimą programose, kuriose reikia greitos reakcijos, ir mažina jų gebėjimą priimti sprendimus realiuoju laiku.

Europoje bando pralaužti ledus

Visgi technologinės problemos, kurias galima išspręsti, yra tik viena medalio pusė. Kita – valstybės finansinė parama.

„Aš maniau, kad Taivanas čia nori ir gali pastatyti lustų gamyklas. Po susitikimų su Taivano pramonės ir valdžios atstovais supratau, kad jie neturi tokių ketinimų, nes investuoja ten, kur yra jų klientai, kurie perka iš jų lustus, kaip JAV, Japonija, Vokietija“, – prisimena A. Paukštys.

Didžiausia pasaulyje puslaidininkių lustų gamintoja „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ rugpjūčio pradžioje pradėjo statyti savo pirmąją gamyklą Europoje – 11 mlrd. USD vertės gamyklą Dresdene, Vokietijoje. TSMC priklauso 70% įmonės, pavadintos „European Semiconductor Manufacturing Company“, akcijų, o Vokietijos automobilių lustų gamintoja „Infineon Technologies“, Nyderlandų „NXP Semiconductors“ ir automobilių dalių tiekėja „Bosch“ turi po 10% akcijų.

Vokietijos vyriausybė įmonei skirs maždaug pusės visų investicijų vertės subsidijas.

Pagrindinis dėmesys gamykloje, kuri turėtų pradėti veikti 2027 m. pabaigoje, bus skiriamas žemyno automobilių pramonei.

Savo ruožtu ES taip pat siekia didinti puslaidininkių lustų gamybą, kad iki 2030 m. padvigubintų savo dalį pasaulyje iki 20%. Tačiau JAV šios srities milžinės „Intel“ planuojama 33 mlrd. USD vertės gamykla, kuri būtų didžiausias Europos lustų projektas, vis dar laukia ES reguliavimo institucijų patvirtinimo.

Aišku viena: delsimas, biurokratinės kliūtys ir reguliacinės aplinkos pokyčiai dažnai kaip spyruoklei šokinėjančiai lustų pramonei gali kainuoti labai daug. Net jei tokiai įmonei kaip „Teltonika“ taivaniečiai paliko inovatyvių lustų nišą.