Įsigaliojus naujiems muitams, Kinijos elektromobilių importas į ES krito beveik perpus

Remiantis „Dataforce“ tyrimu, kuriame surinkti 16 ES šalių narių duomenys, praėjusį mėnesį ES užregistruotų naujų kiniškų elektromobilių, tokių kaip BYD ir SAIC, skaičius, palyginti su birželio mėn., sumažėjo 45%.
Šis kritimas gali būti toks ryškus dar ir dėl to, kad automobilių gamintojai skubėjo pristatyti elektromobilius pardavėjams prieš liepos 5 d. įsigaliojant papildomiems muito mokesčiams, todėl birželį jų importuota daugiau nei įprastai.
„Pastebėjome didžiulį Kinijos gamintojų spaudimą išsituštinti savo sandėlius dar birželį, – sakė Matthias Schmidtas, netoli Hamburgo įsikūręs nepriklausomas automobilių rinkos analitikas. – Tai, tikėtina, buvo savo atsargų „deginimas“.
ES registruotų Kinijos gamintojų elektromobilių skaičius nukrito nuo 12.700 birželį iki 6.900 liepą – 45%. Tuo metu bendras ES šalyse įregistruotų elektromobilių skaičius krito nuo 127.000 birželį iki 81.000 liepą.
Tokie skaičiai gauti surinkus duomenis iš 16 ES šalių, įskaitant ir Lietuvą, Latviją bei Estiją.
Importo muitais, kurie kai kuriais atvejais siekia net 48% (prie jau egzistuojančio 10% muito prisidėjo dar 38% vadinamojo laikino muito – VŽ), siekiama apsaugoti ES elektromobilių pramonę nuo Kinijos konkurentų, kurie turi pranašumų, pavyzdžiui, akumuliatorių technologijų srityje. Muitai įvesti paaiškėjus, kad Kinijos elektromobilių gamintojams skiriamos milijardinės valstybės subsidijos, įvairios nuolaidos.
VŽ primena, jog 2023 m. iš Kinijos į ES valstybes buvo importuota naujų elektromobilių už 9,7 mlrd. Eur, t. y. 41% daugiau, palyginti su 2022 m.
Politinė įtampa dėl šio klausimo išlieka, nes Pekinas grasina imtis atsakomųjų priemonių į ES įvestus muitus.
Kita vertus, pasak „Bloomberg“, vertinant liepos mėnesio duomenis dar negalima užtikrintai teigti, kad Kinijos elektromobilių gamintojai sumažino savo užmojus plėstis Europoje. MG, BYD ir kiti Kinijos elektromobilių gamintojai Europoje vis dar užima 8,5% rinkos dalį.
Papildomi muitai laikinai įsigaliojo nuo liepos 4 d., o galutinai – nuo lapkričio, nebent kvalifikuota dauguma ES valstybių narių (15 šalių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65% Bendrijos gyventojų) tam nepritartų.