Antrajame „Sumanios pramonės“ konkurse nugalėjo dvi baldų gamybos įmonės
Konkurso dalyvės pildė metodinio partnerio EY sukurtas anketas, kuriose įvertino savo pasiekimus atskirose kategorijose. Vėliau konkurso komisijos nariai lankėsi bendrovėse, o įmonių atstovai tarsi per diplomų gynimus turėjo pagrįsti savo įverčius.
Susumavus rezultatus, išrinktos ne tik dvi sumaniausios gamintojos, tačiau ir atskirų kategorijų lyderiai. Apdovanojimai įteikti Vilniaus rotušėje.
[infogram id="767f7cbf-c71f-4ad7-be95-17f9ebb8d699" prefix="TYm" format="interactive" title="Sumani pramonė: laimėtojai 2024 m."]
Per metus padarė namų darbus
„Lankantis į finalinį projekto etapą patekusiose įmonės nudžiugino akivaizdus pramonininkų suvokimas, kad Lietuva jau niekada nebus pigios darbo jėgos šalimi. Todėl akcininkai ir vadovai mato vienintelę pasaulinio konkurencingumo galimybę – efektyvumą. Vykdomi dinamiški ir nuoseklūs pokyčiai, kurioms skiriamos ir reikšmingos investicijos. Įspūdį palieka kai kuriose fabrikuose matyta savotiška inovacijų manija, kuri toli gražu neapsiriboja modernesniais įrengimais ar robotais, bet apima visas gamybos grandis ir žmones. Gal nebus per skambiai pasakyta, bet sektoriaus lyderiai ryškiai išskiria savo inovatyviu, sakyčiau startuolišku mąstymu, kuris augina kolektyvus ir atveria lig tol nepastebėtus ar neįvertintus rezervus. Neabejoju, kad būtent dėl to Lietuvos pramoninkai demonstravo neįtikiną atsparumą ne itin palankiais jiems praėjusiais metais“, – sako Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius ir „Sumanios pramonės“ komisijos narys.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2481?placement=
Anot jo, šiemet buvo išties sunku išrinkti vieną nugalėtoją, o stipriausios bendrovės neleido išrinkti net savoriškas fotofinišas.
„Turime du lygiaverčius nugalėtojus, kurie puikiai reprezentuoja šiuolaikinę mūsų pramonę“, – kalba R. Barysas.
Vidmantą Janulevičių, LPK prezidentą ir konkurso komisijos narį, šiais metais labiausiai nustebino didelė automatizavimo apimtis visose vertikaliose produkcijos gaminimo grandinėse.
„Tikrai daro įspūdį, kokios yra naujos IT diegimo galimybės, kaip gamyboje jau naudojamas ir dirbtinis intelektas. Tai pat man buvo labai įdomus ir net pamokantis labai skirtingas, bet išmanus dviejų įmonių nugalėtojų gebėjimas prisitaikyti prie išskirtinių sąlygų ir labai skirtingai išnaudoti savo plotą gamybai. Viena jų, turėdama labai ribotą plotą, sugebėjo organizuoti gamybą itin racionaliai ir įdiegti visas įmanomas energetinio efektyvumo naujoves. Kita įmonė nustebino visiškai kitokiu gamybos planavimu: jų kaip tik nevaržė ribotas plotas, tad šioje bendrovėje nustebino aukšto lygio automatizavimas ir konvejerinių sistemų galimybės. Žmonės ten darbuojasi saugiose lokaliose darbo vietose, o visą sunkų darbą atlieka transportavimo robotai“, – komentuoja V. Janulevičius.
Kiek kritiškesnis buvo Linas Dičpetris, EY partneris, komisijos narys. Jo teigimu, nors procesai ir technologijos yra tikrai gerai sustyguoti ir aukšto brandos lygio, tačiau pastebėtinos ir daugeliui įmonių bendros silpnosios pusės.
„Šiemet net keturiose kategorijose neturime nugalėtojo, nes neturėjome ko išskirti. Kalbant apie gamybos įrenginių priežiūrą, dauguma įmonių yra įdiegusius bazinius procesus ir informacines sistemas, bet tikrai yra kur tobulėti. Galbūt pastaruoju metu gamybinės linijos nėra smarkiai apkrautos, todėl remonto/aptarnavimo prastovos nesukelia didelio galvos skausmo. Kita sritis yra duomenys. Įmonės duomenis kaupia, už juos atsako IT skyriai, duomenų vertė – istorinė retrospektyva (ataskaitos). Bet vėl pasigedome platesnio duomenų kaip įmonės turto matymo, integruoto duomenų ir jų kokybės valdymo, dirbtinio intelekto panaudojimo pavyzdžių“, – dėsto EY partneris.
Jis taip pat išskiria tvarumo dimensiją: „Dėl CSRD (ES įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. The Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD) – VŽ) reikalavimų įsigaliojimo daugelis įmonių dar toli gražu nėra pasiruošusios, ir galbūt net nėra supratusios, ką tai iš tiesų joms reiškia. Čia aktualios ir duomenų, ir darbuotojų, ir įrenginių aptarnavimo temos, nes apie visas jas reiks teikti šimtus rodiklių tvarumo ataskaitoms.“
Kokybė kuria reputaciją
Savo ruožtu Kęstutis Kasakaitis, SAP Lietuvoje vadovas ir dar vienas komisijos narys, kalba apie išskirtinį aplankytų įmonių dėmesį gaminamos produkcijos kokybei užtikrinti.
„Įmonės diegia ir tobulina kokybės užtikrinimo priemones, naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, vykdo kokybės tikrinimus ankstyvose gamybos fazėse. Visa tai leidžia išlaikyti aukštus kokybinius įsipareigojimus savo užsakovams, kas dar labiau gerina tarpusavio pasitikėjimą ir augina ateities ilgalaikes partnerystes“, – pastebi jis.
[infogram id="053ae4e6-97fd-45e9-a031-2d0d9b8d2dfe" prefix="soH" format="interactive" title="Sumani pramonė: finalas"]
Prie vertinimo komisijos šiemet prisijungė ir naujų narių. Vienas jų yra Eugenijus Valatka, KTU rektorius.
Jis daugiausia akcentuoja augantį dėmesį gamybos darbuotojams: „Mane labiausiai žavi aplankytose įmonėse nuolatos vykstanti ne tik technologinė, bet ir kultūrinė transformacija – diegiamos ne tik aukščiausio lygio gamybos taikant šiuolaikinius metodus, tokius kaip robotizacija ar dirbtinis intelektas, tačiau didelis dėmesys skiriamas darbuotojų gerovei, jų profesiniam tobulėjimui, kaupiamas intelektualinis potencialas, o tvarumas ir integralumas tampa pamatine veiklos filosofija.“
Jam pritaria ir Tomas Petrauskas, „Swedbank“ Gamybos ir prekybos klientų skyriaus vadovas.
„Matosi, kaip visos aplankytos įmonės – stambios ar smulkesnės – juda į priekį: dirba, plečia gamyboje naudojamus išmanius sprendimus, prisitaiko naujas technologijas, investuoja į darbuotojus ir įrengimus. Malonu matyti, kad išmanumą mūsų pramonės įmonės supranta plačiai: per gamybos efektyvumą, automatizavimą, tvarumą, duomenų naudojimą ir kitas sritis“, – nurodo jis.
VERSLO TRIBŪNA
Pusę šimtmečio veikianti ir savo padalinius 20 šalių turinti švedų ergonomiškų baldų gamybos kompanija „AJ Produktai“ jau seniai įsitvirtino ir Lietuvos rinkoje. Klientų teigimu, ji ypač vertinama dėl gaminių kokybės bei komandos patikimumo.
Pasaulio grūdų rinkai šiuo metu būdingas itin didelis nepastovumas kelia iššūkių Lietuvos ūkininkams. Produkcijos kainos linkusios balansuoti ties žemesne riba, o sąnaudos išlieka aukštos. Norint išsaugoti pelningumą, tampa kritiškai svarbu ne tik suprasti rinkos logiką, bet ir įvertinti sprendimų priėmimo subtilybes.
Drąsi „Klaipėdos pieno“ prekės ženklo KAR KAR ir menininkų dueto EGYBOY kolaboracija sulaukė tarptautinio įvertinimo – „Pentawards 2025“ dizaino apdovanojimuose pelnė bronzą geriausios kolaboracijos (Best Collaboration) kategorijoje.
„Viskas vyksta dėl išteklių. Net ir karas. Ir dėl pinigų“, - teigia vienas iš 15-kos Jungtinių Tautų atrinktų pasaulio mokslininkų situacijai įvertinti prof. Jurgis K. Staniškis. „Norint darnų vystymą įgyvendinti, o jis yra grįstas kitomis vertybėmis – žmogus, jo gyvenimas ir aplinka – tai čia jau ne apie pinigus. Čia kai kas daugiau.“
„Buvo galima tikėtis, kad dalyvaujančios konkurse įmonės tikrai sugeba efektyviai ir našiai gaminti, tačiau aplankius dalyvius dar labiau džiugino faktas, kad bendrovės apart efektyvios gamybos sistemingai siekia plėtoti savo kuriamą pridėtinę vertą, naujų produktų kūrimą bei jų plėtrą tarptautiniu mastu“, – papildo Mantas Vilys, Lietuvos inovacijų centro direktorius.
