I. Šimonytė: Radviliškio rajonas – viena svarstomų vietų „Rheinmetall“ gamyklai
„Pasirinkimų nėra labai daug. Vienas iš tų sklypų yra tas, apie kurį jūs kalbate“, – sakė I. Šimonytė, paklausta, ar „Rheinmetall“ gamyklą planuojama statyti būtent Radviliškio rajone.
„Jis šiuo metu užimtas ir kol nėra kitaip, tikrai negaliu sakyti, kad tai yra tas sklypas, kuriame ta gamyba bus vystoma“, – teigė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, konkreti vieta gamyklai dar nenumatyta, o tokio masto pramonei reikalingas labai didelis sklypas: „Rheinmetall“ ieškoma vieno didelio sklypo, kurio nereikėtų apjungti su kitais.
„Reikalingas labai didelis sklypas ir mes ieškome tokio sprendimo, kur nereikėtų daugybės sklypų konsoliduoti į vieną, o kad būtų parengtas sprendimas optimalus, kad būtų galima iškart naudoti didelį sklypą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Tikrai ieškosime sklypo, tinkamo įmonei ir atitinkančio visus saugumo reikalavimus, kurie tokiai gamybai yra taikomi“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
LSMU netoli Baisogalos valdo beveik 400 ha žemės sklypą, jį dabar naudoja Gyvulininkystės institutas.
Gynybos ekspertų komentarai
Gynybos pramonės ekspertai pažymėjo, jog tokiai amunicijos gamyklai reikės užtikrinti didelį elektros ir dujų tiekimą, patogią logistiką.
„Sviedinių gamyba – metalurgija, vadinasi, bus liejamas plienas, tad bus kažkokios kad ir nedidelės aukštakrosnės, vadinasi, reikalingas elektros tiekimas“, – teigė Aleksandras Matonis, gynybos apžvalgininkas.
„Reikalingi keliai, reikalingas didelis elektros kiekis, galingi elektros tinklai. Kadangi sviedinių gamyba yra susijusi su karštu gamybos būdu, tai bus reikalingas ir didelis kiekis dujų. Reiškia, bus reikalingas dujų vamzdynas“, – pažymėjo Valdas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos pramonės asociacijos direktorius.
A. Matonis svarstė, kad būtent šią vietovę renkamasi, nes joje pavyks užtikrinti pakankamą elektros tiekimą, be to, rajoną kerta intensyvūs keliai, Radviliškyje yra didelis geležinkelių mazgas, Lietuvos kariuomenės objektai.
„Geri keliai, matyt, elektros tiekimas pagal reikiamus parametrus. Dar ir labai tanki Lietuvos kariuomenės infrastruktūra: visiškai prie Radviliškio yra Lietuvos kariuomenės pagrindinis arsenalas, taigi, įsigytą produkciją būtų įmanoma labai nesudėtingai saugoti“, – kalbėjo ekspertas.
„Taip pat aplink yra ir sausumos pajėgų padaliniai, aviacijos bazė, oro gynybos batalionas Radviliškyje. Galima užtikrinti oro gynybą, kadangi Šiaulių aviacijos oro gynyba tikrai bus užtikrinama visomis įmanomomis priemonėmis“, – pridūrė A. Matonis.
Tiesa, V. Sabaliauskas pabrėžė iš rinkos dalyvių išgirdęs, jog gamintojams gerai išplėtota geležinkelio infrastruktūra nėra būtina.
Jo teigimu, sprogmenų gamyklos sklype turi būti įrengti apsauginiai pylimai, arti neturėtų gyventi žmonės.
Tuo metu A. Matonis pabrėžė, kad gamykla statoma darbui taikos sąlygomis, ji taip pat atliks atgrasymo funkciją.
V. Sabaliauskas taip pat pabrėžė, kad gaminant amuniciją, kaip ir kitus sunkiosios metalo pramonės produktus, suvartojama daug elektros ir dujų. Pasak jo, „Rheinmetall“ gamyklai reiktų apie dešimt kartų daugiau energijos nei Giraitės šaudmenų gamyklai Kauno rajone.
Žygimanto Vaičiūno, buvusio energetikos ministro, teigimu, tokio dydžio gamyklą reikės prijungti ne prie skirstymo, o perdavimo tinklų, taip pat gali tekti plėsti pastočių tinklą.
„Iš esmės tokioms gamyklos dažnai reikalinga netgi ne ESO („Energijos skirstymo operatoriaus“ – VŽ) pastotė, o „Litgrid“ (perdavimo tinklo operatorės – VŽ) pastotė, kurios galios žymiai didesnės“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, jei prireiktų, naujos transformatorinės gamyba ir įrengimas galėtų užtrukti ir iki kelerių metų.
„Viskas priklauso nuo dydžio, kadangi yra skirtingų pastočių. Vienos galbūt ir per metus gali būti pagaminamos, kitos gal dvejus metus ir daugiau, įskaitant pristatymą. Labai skirtingi parametrai“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
„Šiuo metu pakankamai ilgai užsitęsę tokių transformatorinių užsakymai ir gamyba, pristatymas“, – tikino jis.
