Pirmojo ketvirčio pramonės nuosmukis siekia beveik 12%
Papildyta ekonomisto Aleksandro Izgorodino komentaru.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai sausio-kovo mėnesiais, apdirbamosios gamybos apimtis sumažėjo –11,5%, be rafinuotų naftos produktų – 9,1%.
[infogram id="c2db076f-2584-4a39-aa2f-b3430fa542e0" prefix="zm6" format="interactive" title="Pramonės produkcijos pokyčiai 2023 03"]
„Šiandien paskelbti pramonės duomenys patvirtina tai, ką buvo galima įtarti – Lietuvos ekonomika jau yra recesijoje“, – savo feisbuko paskyroje rašo Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Tuo pačiu metu, sako jis, matome nemažai ekonominės šizofrenijos arba, geriausiu atveju, grubios dichotomijos ženklų: „Mažmeninė prekyba maisto produktais šiemet krito 7,5%, bet apyvartos restoranuose ir baruose išaugo 10,5% (reali, atsižvelgus į infliaciją). Gali būti, kad kai kurie žmonės parduotuvėse perka mažiau maisto produktų, nes dažniau valgo skrudintas šukutes užgerdami mimizomis ne namie, o restoranuose. Bet realybė turbūt mažiau glamūrinė.“
2023 m. kovą pramonės produkcijos vertė sudarė 3,1 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su vasariu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis, padidėjo 0,8%. Tačiau palyginti su 2022 m. kovu, pramonė susitraukė 15,3%.
Kovą, palyginti su pernykščiu, apdirbamoji gamyba smuko 14,6%, o neskaičiuojant naftos produktų -11%.
[infogram id="691fc1b6-f5f1-4a04-b2c0-7ca7352de94f" prefix="e2Y" format="interactive" title="Pramonės produkcijos indeksai 2023 03"]
Praėjusį mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo produkcija – 37,6%, chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 26%, kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba – 16,2%, variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos – 11,3%, elektros įrangos gamybos produkcija – 10,3%.
2023 m. kovą, pasak Aleksandro Izgorodino, ekonomisto, gamybos apimtis apdirbamosios gamybos (be naftos) sektoriuje sumažėjo 11% – pramonės gamybos kritimas jau tampa dviženklis. O iš viso 16 Lietuvos pramonės segmentų kovą mažino gamybos apimtis. Spartėjantis kritimo tempas liudija, kad paklausa Lietuvai svarbiose eksporto rinkose vėsta, mažėja ir naujų užsakymų apimtys Lietuvos pramonėje.
Skaičiuojant nominaliai, milijonais eurų, kovą prie bendro pramonės gamybos apimčių kritimo labiausiai prisidėjo chemikalų, medienos ir medienos gaminių, baldų, nemetalo mineralinių gaminių ir metalo gaminių segmentai. Tai yra labai svarbus signalas darbo rinkai – pramonė yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje (imant tik privataus sektoriaus segmentus), o minėti pramonės sektoriai yra tarp lyderių pagal užimtųjų skaičių pramonėje.
Tačiau A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad yra ir teigiamų naujienų. Skaičiuojant nominaliai (milijonais eurų) kovą Lietuvos pramonės rodiklius labiausiai palaikė inžinerinės pramonės sektoriai (elektros įrangos gamyba, variklinių transporto priemonių gamyba, kompiuterinių, elektroninių, optinių gaminių gamyba).
„Šiemet bendrame Lietuvos pramonės gamybos kritime inžinerinė pramonė išsiskiria tolesniu gamybos apimčių augimu. Tai yra puikus pavyzdys kaip įmonių investicijos į produktyvumo ir efektyvumo didinimą ir fokusas į tikslines verslo nišas bei tikslines kompetencijas atsiperka. Sektoriai, kurie rinkai teikia santykinai aukštesnės pridėtinės vertės prekes, šiemet toliau didina gamybos apsukas. Tai yra geras pavyzdys ir kitiems Lietuvos pramonės sektoriams“, – pabrėžia ekonomistas.
Vis tik, jo nuomone, vertinant bendrą situaciją Lietuvos pramonėje ir žinant reikšmingą pramonės įtaką Lietuvos BVP, pirmojo ketvirčio Lietuvos pramonės rodikliai beveik nepalieka abejonių dėl Lietuvos BVP nuosmukio pirmąjį 2023 m. ketvirtį.
