Šiaulių pramonininkų asociacija – aktyvi pokyčių iniciatorė
„Per visą besikeičiantį laikmetį sėkmingi lyderiai išsiskyrė tuo, kad sugebėjo suderinti skirtingų kartų reakciją ir požiūrius į pokyčius ir drąsiai žengti į priekį. Esminis sėkmės faktorius visais laikais buvo bendrystė ir bendradarbiavimas. Norint lyderiauti, būtina įveikti iššūkius ir valdyti pokyčius. Taip buvo visada, tačiau šiais laikais lyderystė reikalauja kitokių sprendimų – sudėtingesnių, išmanesnių. Linkiu visiems priimti šio laikmečio pamokas kaip duotą galimybę keistis, atrasti naujus kelius“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo Alvydas Stulpinas, ŠPA prezidentas.
Pramonės svarba
Chaimo Frenkelio konferencija tradiciškai prasidėjo šios iškilaus XX a. pradžios Šiaulių pramonininko, visuomenininko, mecenato pagerbimu: renginio dalyviai aplankė Ch. Frenkelio paminklą, pastatytą prieš septynerius metus, asociacijai minint 25-erių metų jubiliejų.
Vėliau renginys persikėlė į Ch. Frenkelio vilą, kur asociacijos narius sveikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Vyriausybės, Seimo, Šiaulių savivaldybės atstovai.
„Nėra sėkmingos valstybės, kurioje nebūtų pramonės. Pramonė – visos ekonomikos stuburas, ir jis privalo būti stiprus. O verslas apskritai visų pirma yra lyderystė. Verslininkai – tarsi karvedžiai, randantys kelius ir sprendimus net ten, kur atrodo, jų nėra. Lietuvos verslininkai labai dažnai net ir turėdami mažesnius resursus nei konkurentai sugeba rasti kelių ir laimėti. Noriu padėkoti už tą lyderystę, kurią verslas demonstravo šios pandemijos metu, ir neabejoju, kad tokį pavyzdį jis rodys ir toliau“, – sakė Vytautas Šilinskas, Socialinės ir darbo apsaugos viceministras, pabrėždamas politikų ir verslo bendradarbiavimo svarbą.
Ričardas Sartatavičius, LPK generalinis direktorius, priminė, kad būtent pramonė padėjo įveikti Lietuvai pastarųjų metų sunkmetį: jos dėka BVP ne tik nesumažėjo, bet ir pradėjo augti. „Vis dėlto dabar laukia nemažai naujų iššūkių: nesibaigusi pandemija, žaliavų klausimai, darbo jėgos trūkumas, sudėtinga geopolitinė situacija. Todėl tam, kad išlaikytume šį augimą, teks rasti būdų kaip efektyviai tvarkytis su naujais iššūkiais, o drauge tai daryti visada lengviau“, — kalbėjo daugiau nei 60 šakinių asociacijų vienijančios LPK gen. Direktorius.
Konferencijoje tradiciškai pagerbti regiono pramonės lyderiai bei nusipelnę įmonių darbuotojai. Garbingiausia – Ch. Frenkelio nominacija ir skulptūrėle, skiriama už ypatingą indėlį į Šiaulių pramonės plėtrą – šįmet apdovanota Regina Arcišauskaitė „Už reikšmingą indėlį kuriant Šiaulių pramonės ateitį ir odininkystės tradicijų išsaugojimą“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Garbės aukso ženklas“ įteiktas Žydrūnui Griniui už ilgalaikį, aktyvų ir produktyvų darbą, ženklų indėlį, skatinant ir remiant Lietuvos verslo ugdymą.
Šiaulių pramoninkų garbės ženklas įteiktas:Daivai Šorienei – „Už reikšmingą indėlį į Šiaulių pramonininkų asociacijos veiklą“.
Natalijai Šedžiuvienei – „Už prasmingą ir nuoširdų darbą vystant Šiaulių regiono švietimą ir mokslą“.
Rimgaudui Mickui – „Už prasmingą ir nuoširdų darbą Šiaulių pramonės labui ir aktyvią visuomeninę veiklą“.
Gintarui Sluckui – „Už socialiai atsakingo verslo kūrimą ir vystymą“.
Urtei Pauliukėnaitei (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos III klasės mokinė) už I-as vietas biologijos, matematikos, fizikos olimpiadose (mokytojos: Rasa Dabregaitė, Jūratė Gedminienė, Valentina Rakužienė) ir už II vietą chemijos olimpiadoje (mokytoja Birutė Virketienė).
Dovydui Labanauskui (Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos II klasės mokinys) už I vietą informatikos olimpiadoje ir II vietas chemijos, biologijos, fizikos olimpiadose (mokytojos: Birutė Virketienė, Rasa Dabregaitė, Valentina Rakužienė).
Juliaus Janonio gimnazijos chemijos mokytojai Birutei Virketienei už 5 mokinių-olimpiadų nugalėtojų parengimą.
Juliaus Janonio gimnazijos biologijos mokytojai Rasai Dabregaitei už 4 mokinių-olimpiadų nugalėtojų parengimą.
Juliaus Janonio gimnazijos fizikos mokytojai Valentinai Rakužienei už 6 mokinių-olimpiadų nugalėtojų parengimą.
Donatui Daugirdui, Informatikos mokslų katedros lektoriui, ir Kazimierui Babrauskui, Informacinių sistemų technologijos studijų programos absolventui. Už tai, kad parengė ir sėkmingai įgyvendino mokslo, verslo ir savivaldos bendradarbiavimo projektą pagal INOSTART programą „SAAS platformos kūrimas siuntų transportavimui“. Dėstytojas kartu su studentu suprojektavo, suprogramavo ir įdiegė siuntų pervežimo valdymo sistemą, kuri apjungia siuntų pristatymo paslaugas teikiančias Šiaulių įmones.
Šiaulių pramoninkų asociacijos specialiais sertifikatais už mokymosi ir mokslo pasiekimus Universitetų kategorijoje apdovanoti:
prof. dr. Diana Cibulskienė,
prof. dr. Mindaugas Butkus,
doc. dr. Janina Šeputienė,
doc. dr. Kristina Matuzevičiūtė – Balčiūnienė,
lekt. dr. Dovilė Ruplienė.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
Nauji iššūkiai
ŠPA, įsteigta dar 1989 m., tapo pirmąja regionine pramonininkų asociacija Lietuvoje. Šiandien pramonės sektorius kuria didžiausią vertę Šiaulių mieste bei regione ir pasižymi itin aukštu eksporto rodikliu. Savo stiprybę pramonės įmonės demonstravo ir pandemijos metu: susitelkusios konstruktyviam darbui, augino pardavimus, o kai kurių bendrovių pajamos ūgtelėjo kartais.
Vis dėlto A. Stulpinas atviras – apstu ne tik darbo, bet ir iššūkių. Kaip pagrindinį laikmečio klausimą, kuris turės įtakos verslams dar ilgai ateityje, jis mini darbuotojų trūkumą. Taip pat – žaliavų rinkas, ypač Kinijoje, su kuria ilgą laiką kurti santykiai dabar tapo itin komplikuoti, augančius logistikos kaštus. Su pastarąja aktualija susijęs ir Šiaulių pramonininkų inicijuotas projektas – analogų neturintis tarpregioninis Šiaurės Vakarų transporto koridorius. Vilnių, Panevėžį, Šiaulius, Telšius ir Klaipėdą sujungsiantis koridorius, paskirstantis gausius krovinių srautus per visas keturias transporto rūšis, turėtų ne tik regioninę ar valstybinę, bet ir tarptautinę reikšmę, būtų svarbus Lietuvai pritraukiant investuotojus. Didelės apimties projektui jau dedami pamatai, jį ketinama įgyvendinti etapais.
ŠPA prezidentas pabrėžia, kad šis laikotarpis ypatingas ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl daugumai įmonių aktualių verslo perdavimo klausimų. Verslų, kurie kūrėsi ir augo nepriklausomybės metais, savininkams ateina laikas apsispręsti dėl tęstinumo ir pasirūpinti, kad įmonės išlaikytų tai, kas sukurta.
„Su verslo perdavimo klausimais susiduria visos jaunos ekonomikos. Svarbu suvokti, kad tai – procesas, trunkantis ne vieną dieną ar mėnesį. Suburti šeimą, užauginti perėmėjus, į juos investuoti, sukurti pamatus, tradicijas ateinančioms kartoms, užtikrinant ilgalaikį tęstinumą yra darbas, kurį privalome daryti jau dabar. Statistika byloja, kad tik 7 proc. šeimos verslų pasaulyje valdo trečioji karta. Tikrai yra įmanoma nepasiduoti šiems skaičiams, tereikia apie tai galvoti ir veikti. To ir linkiu visiems keletą dešimčių skaičiuojantiems lietuviškiems verslams“, – kalbėjo ŠPA prezidentas ir vienos pirmaujančių Baltijos šalyse PET ruošinių gamybos kompanijos įkūrėjas A. Stulpinas.
