Teismas atmetė „Agrokoncerno“ skundą: už trąšas antidempingo muitą susimokėti teks

VŽ rašė, kad į ikiteisminį ginčą Muitinės departamentas su „Agrokoncernu“ įsivėlė dar 2018 m.

Tuomet muitinė, patikrinusi elektroninę importo deklaraciją, įpareigojo pareiškėją sumokėti už importuotas trąšas 5.482 Eur galutinio antidempingo muito, 1.151 Eur importo PVM, 39 Euru muito delspinigių ir 663 Eur baudos.

Pareiškėjos, AB „Agrokoncernas“ teigimu, importuotai prekei – amonio nitrato trąšoms – neturi būti taikomas antidempingo muitas, jos turi būti klasifikuojamos pagal kitą kodą, nes tai paneigia pateiktas kokybės sertifikatas, gamintojo bendrovės „Dorogobuzh“ paaiškinimas, taip pat bendrovės „Inspectorate Klaipėda“ ir Kauno technologijos universiteto atlikti laboratoriniai tyrimai. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad trąšų sudėtyje esantis amonio nitratas neviršija 80% bendros produkto masės.

Kaip rašoma Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešime, teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, pažymėjo, kad muitinei turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie patvirtintų šios prekės atitiktį deklaruojamam kodui.

Nagrinėjamu atveju įrodymai, kad amonio nitratas sudaro mažiau kaip 80% trąšų masės, nebuvo pateikti. „Agrokoncernas“ pateikė tik Rusijos bendrovės „Dorogobuzh“ kokybės sertifikatą apie importuotų trąšų sudėtį, t. y. azoto, fosforo, kalio kiekį. Pareiškėjai nepateikus patikimų įrodymų apie bendrovėje „Inspectorate Klaipėda“ ir Kauno technologijos universiteto laboratorijose tirtų trąšų mėginius, įrodymų, kad šie trąšų mėginiai yra būtent tos pačios trąšos, nėra, todėl negalima šių išvadų laikyti patikimomis.

Teismas konstatavo, kad „Agrokoncerno“ pateikti dokumentai ir juose nurodytas prekės KN kodas jokios įpareigojančios ar privalomos vadovautis informacijos Lietuvos Respublikos muitinei neturi.

„Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja, būdama atidi ir rūpestinga, siekdama įsitikinti deklaruojamo ir mokestines prievoles sukeliančio TARIC kodo teisingumu, turėjo teisę kreiptis į muitinę dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo išdavimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismo posėdyje tai patvirtino pareiškėjos atstovas, argumentuodamas, kad analogišku kodu tokias trąšas importavo kita bendrovė, todėl pareiškėja taip pat importavo šiuo KN kodu paminėtas trąšas“, — rašoma pranešime.

Teismas padarė išvadą, kad Muitinės departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuotai prekei (trąšoms) turi būti taikomas galutinis antidempingo muitas.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.