Atsinaujinančios energijos rinkoje – augantis verslo susidomėjimas
Kai kurie verslo klientai, vadovaudamiesi prognozėmis, konsultuojasi su energetikos ekspertais dėl palankesnio momento sudaryti fiksuotos kainos elektros tiekimo sutartis ir tokiu būdu siekia sumažinti elektros energijos išlaidas, o yra ir tokių, kurie atranda žalią elektros energiją, galinčią padėti ir sutaupyti, ir išplėsti verslo galimybes.
Žemos elektros kainos – laikinos
Dar 2019 metų pabaigoje Skandinavijoje prasidėjęs elektros kainų kritimas palietė Baltijos šalių rinkas ir šių metų įkainius išlaikė rekordinėse žemumose. Specialistų teigimu, žemą elektros energijos kainą Skandinavijos ir Baltijos regionuose ir toliau lemti gali palankios sąlygos – didelis vandens kiekis rezervuaruose, palyginti šilti ir drėgni orai, neigiama COVID-19 įtaka elektros suvartojimui bei pakankamai žemos dujų kainos.
„Buvo tikėtasi, kad rudenį elektros kainos Skandinavijos rinkoje pradės kilti dėl besitraukiančio hidro balanso, po to, kai ypač šilta praėjusių metų žiema rezervuaruose sukaupė didelį vandens kiekį, tačiau taip neįvyko. Šių metų žiemos prognozės pranašauja šiltesnį ir lietingesnį sezoną ar bent jo pradžią, todėl Skandinavijos „Spot“ rinkoje stebimos į žemiausią, t. y. vasarą pasiektą, lygį grįžtančios kainos. Be to, aukštesnė nei įprasta sezonui temperatūra lemia ir mažesnį elektros suvartojimą“, – teigė UAB „Ignitis“ Valdybos narys, Verslo klientų ir plėtros tarnybos direktorius Haroldas Nausėda.
Vis tik rinkos specialistai nelinkę daryti prielaidų, kad ateityje prognozuojamos vis šiltesnės ir drėgnesnės žiemos elektros kainas spaus žemyn ilguoju laikotarpiu. Augantis elektromobilių, duomenų centrų ir elektrai imlių industrijų skaičius didins elektros suvartojimą, o vis daugiau anglies ir atominių elektrinių, ypač Šiaurės Europos šalyse, bus uždaromos.
Vienas iš veiksnių, kuris šiuo metu galėtų skatinti elektros kainos augimą, – komercinio elektros srauto nutraukimas iš Baltarusijos pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei. Kaip atsvara Lietuvos rinkoje išaugęs pigios skandinaviškos energijos kiekis sumažino šalies priklausomybę nuo iš trečiųjų šalių importuojamos energijos. Todėl specialistų teigimu, net nutraukus komercinį elektros tiekimą iš Baltarusijos, galime tikėtis mažesnės įtakos galutinei elektros kainai.
„Rinkos jau keletą mėnesių bandė įsivertinti tokio įvykio rizikas, dėl to Baltijos regione jau kurį laiką stebėjome atotrūkį tarp Baltijos ir Skandinavijos elektros energijos kainos ateities sandorių biržoje. Tačiau kol nėra patvirtinta galutinė skaičiavimo metodika, lieka neaišku, kiek nutraukto srauto pavyks kompensuoti iš kitų trečiųjų šalių ir kaip tai atsispindės galutinėse elektros kainose“, – kalbėjo Haroldas Nausėda. Energijos rinkų apžvalgų kompanijų „Wattsight“ ir „Stormgeo“ duomenimis, ateityje Skandinavijos šalyse elektros kainos išaugs 30 ir daugiau procentų, o tai natūraliai sudarys palaikymą kainoms augti ir visame Baltijos regione.
Perėjimą prie žaliosios energijos skatina ne tik tvarumo siekis, bet ir galimybė sutaupyti
Ilguoju laikotarpiu planuojamas elektros suvartojimo augimas, bendrovių noras sutaupyti ir ES mastu 2019 metais pasirašytas „Žaliojo kurso“ susitarimas skatina verslo perėjimą prie atsinaujinančios energijos. „Ignitis“ atstovų teigimu, tokios tendencijos pastebimos ir Lietuvos rinkoje.
Pasak Verslo klientų ir plėtros tarnybos direktorius H. Nausėdos, šių metų rugsėjo mėnesį „Ignitis“ verslo klientai suvartojo 16 proc. daugiau žalios energijos nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. H. Nausėda prideda, kad žalia elektros energija – ne tik aplinką saugantis sprendimas, bet ir svarbus verslo bei šalies ekonomikos augimo veiksnys. Jis papildo, kad perkant žalią elektros energiją įmonėms netaikomas elektros energijos akcizo mokestis, tad bendrovės ne tik prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo, tačiau tam tikrais atvejais gali ir sutaupyti.
Didėjant klientų, atsižvelgiančių į produkto ar paslaugos ekologiškumą ir tvarumą, skaičiams, svarbia šiuolaikinio verslo sėkmės dedamąja tampa šių poreikių atliepimas. „Augantis žaliosios energijos naudojimas versle didina ir AEI sprendimų paklausą šalyje, remia jų plėtotojus: motyvuoja vystyti saulės, vėjo, vandens bei kitų atsinaujinančių energijos rūšių technologijas. Tai, savo ruožtu, mūsų šalyje sukuria sąlygas ekonominei plėtrai, nes yra kuriamos naujos darbo vietos gamybos, montavimo, priežiūros ir naujų AEI technologijų srityse“, – pastebėjo ponas H. Nausėda.
Šiuo metu švarios energijos naudojimu besidominčiam šalies verslui „Ignitis“ sudaro galimybes rinktis dviejų tipų elektros energiją – žalią arba žalią lietuvišką elektrą. Pastaroji atkeliauja iš Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės, o žalia elektros energiją gaminama pasitelkiant kitose šalyse veikiančias hidro, saulės, vėjo jėgaines bei kitus atsinaujinančios energetikos sprendimus.
Švari energija – atsiperkantis sprendimas
Mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ per metus sunaudoja beveik 200 GWh elektros energijos.
Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, pasakoja, kad net apie 80 proc. šiuo metu sunaudojamos elektros yra žalioji, gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės, vėjo ir vandens. Šis bendrovės sprendimas – siekis ne tik sutaupyti ilguoju laikotarpiu, bet ir užtikrinti kuo didesnį veiklos tvarumą.
„Būtina mūsų verslo socialinės atsakomybės dalis – ekologinis sąmoningumas. Būdami viena didžiausių įmonių šalyje, nuolat ieškome būdų poveikiui aplinkai mažinti, efektyvesnių ir gamtai draugiškesnių energijos bei kitų resursų naudojimo galimybių. Daug dėmesio skiriame neigiamo CO2 pėdsako mažinimui, efektyviam atliekų tvarkymui ir perdirbimui, gamtos išteklių taupymui bei žmonių sveikatos apsaugai. Investicijos į švariąsias technologijas kuria vertę ne tik aplinkai, žmonėms, bet ir pačiam verslui – ilguoju laikotarpiu ženkliai atsiperka“, – įsitikinusi komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovė.
Pasak E. Dapkienės, kas penktoje tinklo parduotuvėje yra įdiegti inovatyvūs energiją tausojantys sprendimai. Daugiausia žaliųjų investicijų skiriama energetiškai efektyvioms šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemoms, įskaitant energiją taupančius kondensacinius dujų katilus ir aeroterminius šilumos siurblius.
Siekdama auginti švarios energijos srautus savo veikloje, bendrovė investuoja ir į nuosavas saulės energijos jėgaines. Jos šiandien sumontuotos ant dviejų „Maximos“ parduotuvių stogų, o ateityje mažmeninės prekybos tinklas planuoja ir tolesnę atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
