2018-02-13 13:58

Naujoji miškų urėdija sausį iš prekybos mediena gavo 13,5 mln. Eur pajamų

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Per šių metų sausį VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) padaliniai pagamino ir pardavė 304.000 kub. m žaliavinės medienos – arba 7,3% daugiau nei buvo numatyta plane (283.200 kub. m), pranešė įmonė. Gauta 13,5 mln. Eur pajamų. Iš dalies tai lėmė ir 16% padidėjusios medienos pardavimo kainos.

„Šie skaičiai akivaizdžiai įrodo, kad nepaisant įvairių politinių batalijų, Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai dirba stabiliai“, – įmonės pranešime cituojamas Valdas Kaubrė, laikinasis Valstybinių miškų urėdijos direktorius, buvęs Panevėžio urėdas. VMU padaliniai per 2018 m. planuoja paruošti ir parduoti apie 3,6 mln. kubinių metrų medienos.

Lietuvoje kasmet kertama ir parduodama iki 3,9 mln. kub. m valstybinės medienos, dar iki 3,5 mln. kub. m – privataus miško. Apie 1 mln. ha užimantys valstybės miškai, konservatyviais skaičiavimais, vertinami apie 1 mlrd. Eur.

Klientai chaoso neįžvelgia

Medieną iš valstybinių miškų perkančios įmonės pirmo mėnesio rezultatus vertina teigiamai ir tvirtina, kad niūriausios prognozės dėl laukto chaoso po urėdijų reorganizacijos neišsipildė.

„Buvo daug nuogąstavimų, kad darbai strigs, urėdijos padaliniai boikotuos darbus, o darbuotojai voromis emigruos. Tikrai juodojo scenarijaus nėra. Nors keliai pažliugę, mediena kertama, ji iš išvežama“, - pranešime nurodo Rytis Kuliešis, UAB „Stora Enso Lietuva“ tiekimo direktorius.

Mindaugas Kasmauskis , UAB „Likmerė“ bendrovės vadovas, priduria, kad valstybinių miškų sektorius dirba stabiliai ir tai „itin svarbu visam medienos apdirbimo sektoriui“.

„Padaliniai normaliai dirba, sutartiniai įsipareigojimai vykdomi. Informacija keičiamės, chaoso tikrai nėra“, – apibendrina Andrius Zimnickas, UAB „Juodeliai“ generalinis direktorius.

Prekybą perėmė „Baltpool“

Sausio 8 d. Registrų centre įregistruota VMU, prie jos prijungtos šiuo metu likviduojamos 42 urėdijos tapo įmonės filialais, kurių skaičius, priklausomai nuo galutinio VMU valdybos sprendimo, turėtų mažėti preliminariai iki 26.

VŽ jau rašė, kad Vyriausybė dar pernai gruodį paskyrė biokuro biržą administruojančią UAB „Baltpool“ nuo 2018 m. sausio organizuoti prekybą valstybine mediena. Taip siekta nepertraukiamai tęsti tokią prekybą, panaikinus

Generalinę miškų urėdiją, atlikusią šią funkciją.

Liepą priėmus Miškų įsta­tymo naują redakciją Sei­me, buvo atlaisvintos rankos Vy­riau­sybei konsoliduoti 42 urė­dijų veiklą jas konsoliduojant į vieną įmonę.

Dėl ko laužytos ietys

Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai, kaip aplinkinėse valstybėse.

Gi oponentai teigė, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu, taip esą siekiant sukurti valstybinį monopolį, su kuriuo stambiesiems medienos pirkėjams dėl kainos susitarti bus lengviau nei su 42 urėdais.

Savo ruožtu, praėjusią savaitę Konstitucinis teismas (KT) iš dalies priėmė reformai oponavusių Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja pernai liepos 11 d. priimtos Miškų įstatymo pataisos. Tačiau KT Seimo politikams grąžino prašymo dalį, kurioje reikalavo ištirti Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

KT nurodė, kad klausimą svarstys bendra tvarka, o tai, atsižvelgiant į teismo praktiką, gali įvykti jau po 2018 m.

Labiausiai politizuotas sektorius

VŽ taip pat rašė, kad „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta valstybės valdomų įmonių (VVĮ) analizė parodė, kad labiausiai politizuotas iki šiol buvo šiuo metu reformuojamas valstybinių miškų sektorius. Net 17-ka iš 42 jau buvusių urėdų 1992-2017 m. yra dalyvavę rinkimuose vienos ar kitos partijos sąrašuose. O dalis jų įsigudrino kone su kiekvienu rinkiminiu ciklu šlietis prie valdžios partijų. Tarp aktyviausiai rinkimuose dalyvavusių - Benjaminas Sakalauskas, buvęs generalinis miškų urėdas ir Rokiškio urėdijos vadovas, taip pat Eligijus Ryškus, buvęs Nemečinės urėdas. Daugiausiai urėdų susiję šiuo metu su Seime esančiais socialdemokratais (6), liberalais (5), konservatoriais ir tvarkiečiais (po 3).

52795
130817
52791