Valdantieji pakeitė 27 VVĮ vadovus, norintieji likti – keitė partijas

Be to, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai, o valdybų narių interesus deklaruoja tik penktadalis VVĮ ir dešimtadalis SVĮ, teigiama „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikto tyrimo išvadose. Informaciją apie įmonių vadovų sąsajas su partijomis galite rasti čia.

Klesti „senos geros“ tradicijos

Praktika iš esmės nesiskiria nuo situacijos po ankstesnių Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų. Be to, kaip rašė VŽ, politikai rado būtų kaip išlaikyti įtaką VVĮ, nors jų valdybos nuo 2018 m. formaliai depolitizuotos.

TILS nurodo, kad pavyzdžiui, po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų vadovai keitėsi 38 savivaldybių valdomose įmonėse, po 2011 m. rinkimų – 31 įmonėje. Po 2008 m. Seimo rinkimų vadovai keitėsi 37 valstybės valdomose įmonėse, po 2012 m. rinkimų – 42 įmonėse.

Kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Vilniaus vandenys“ vadovai po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų keitėsi 2 kartus, po 2011 m. rinkimų – 1 kartą, po 2015 m. rinkimų – 2 kartus. Kauno m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vadovai keitėsi po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų, po 2011 m. rinkimų keitėsi 3 kartus, po 2015 m. – 1 kartą.

Norintieji likti keičia partijas

TILS tyrimas parodė, kad labiausiai politizuotas iki šiol buvo valstybinių miškų sektorius, kuris šiuo metu reformuojamas: nuo 2018 m. sausio apjungtos buvusios urėdijos į vieną įmonę - VĮ Valstybinių miškų urėdiją.  Net 17-ka iš 42 jau buvusių urėdų 1992-2017 m. yra dalyvavę rinkimuose vienos ar kitos partijos sąrašuose.  O dalis jų įsigudrino kone su kiekvienu rinkiminiu ciklu šlietis prie valdžios partijų.  Tarp aktyviausiai rinkimuose dalyvavusių - Benjaminas Sakalauskas, buvęs generalinis miškų urėdas ir Rokiškio urėdijos vadovas, taip pat Eligijus Ryškus, buvęs Nemečinės urėdas.  Daugiausiai urėdų susiję šuo metu su Seime esančiais socialdemokratais (6), liberalais (5), konservatoriais ir tvarkiečiais (po 3).

Savivaldybių įmonėse aktyviausiai partijas mainė Gediminas Valinevičius, UAB „Kretigos vandenys“ vadovas.

Yra ir tokių, kurie apdairiai traukiasi iš valdžios netekusių partijų. Tarp jų, pavyzdžiui, Arvydas Vaitkus, VĮ Valstybinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, kuris 2017 m. pabaigoje atsisakė Socialdemokratų partijos bilieto po to, kai pernai rudenį žlugo valdančioji valstiečių ir socialdemokratų koalicija.

Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ (TI) Lietuvos skyriaus vadovas, komentuoja, kad dažnas valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės vadovas yra susijęs su kokia nors politine jėga. Ir tai yra tik ledkalnio viršūnė, nes šiuo metu tai vertinti galime tik pagal tai, kokios partijos sąraše žmogus dalyvavo rinkimuose.

„O ką kalbėti apie narystes partijose, giminystės ar bičiulystės ryšius? Šito dabar paprasčiausiai nematome“, - sako TILS vadovas. Jo teigimu, būtent dėl to tyrime ir skirta daug dėmesio šių įmonių valdyboms, nes jos turi atlikti savotiško filtro vaidmenį, rodyti gerąjį pavyzdį ir tinkamai valdyti savo narių interesus.

Prof. Vitalis Nekrošis, Vadybos ir viešosios politikos instituto tyrimų vadovas, taip pat akcentuoja, kad politizacijos priežastys yra dvi: pirma, norima savo žmones pasodinti į valdžios postus. Antra, norima kontroliuoti viešųjų išteklių naudojimą. Dažniausiai šie abu motyvai yra susiję.

Antra vertus, jis mato tendenciją, kad patys VVĮ, viešųjų įstaigų vadovai keičia partijas, priklausomai nuo savivaldybėse susiformavusios valdančiosios daugumos, kad išlaikytų neskaidrias viešųjų pirkimų, kyšių sistemas, apgintų organizacijas nuo reformų.

„O kad tą politinį stogą išlaikytų, vadovai tiesiog pereina iš vienos partijos į kitą“, – VŽ yra teigęs politologas. Partijoms tai irgi yra naudinga, nes įstaigų vadovai vietos bendruomenėse yra atpažįstami, todėl padeda pritraukti daugiau balsų per rinkimus.

Valdybos pasiduoda valdžios įtakai

TILS tyrimas rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybos taip pat nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai. Tik retas valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės narys viešai praneša apie savo interesus, t.y. veiklas ir kitas aplinkybes, kurios gali paveikti jų sprendimus.

Iš 25 didžiausių VVĮ, turinčių valdybas, tik kas penkta (5 įmonės) viešina savo narių interesus, o iš 30 SVĮ – tai darė tik kas dešimta (3 įmonės). Tuo tarpu apie valdybų sudėtį skelbia 21 VVĮ ir 27 SVĮ.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonių valdybų nariams daugeliu atvejų neaišku, kaip reikėtų pranešti apie savo interesus ir kuriuo metu nusišalini nuo valdyboje priimamų sprendimų. Dalis jų teigia, kad valdybose interesai nėra valdomi.

Politikai myli paramą

Tyrime taip pat vertinta, kaip skaidriai bendrovės skirsto paramą. Tyrimo dalyvių teigimu, politikai siekia paveikti įmonių sprendimus dėl paramos skyrimo, ypač jei įmonės neturi aiškių paramos skyrimo kriterijų. Peržvelgus didžiausių bendrovių svetaines matyti, kad apie paramos teikimo tvarką skelbė beveik du trečdaliai VVĮ (9 iš 14) ir šiek tiek daugiau nei trečdalis savivaldybių valdomų bendrovių (11 iš 29).

Tyrimo metu TILS atliko konfidencialius pusiau struktūruotus kokybinius interviu su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovais, esamais ir buvusiais valdybų nariais, savininko teises turinčių institucijų bei priežiūros institucijų atstovais.

Interviu imti 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėn. TILS taip pat analizavo, kokią tikslinę informaciją apie interesų valdymą ir atsparumą politikų įtakai savo svetainėse teikia 30 pagal 2016 m. metines pajamas didžiausių VVĮ ir 30 didžiausių SVĮ.

Įmonių vadovų sąsajos su partijomis nustatytos pagal VĮ „Registrų centro“ ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis. Tyrimą finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba.