Valdantieji pakeitė 27 VVĮ vadovus, norintieji likti – keitė partijas

Publikuota: 2018-02-07
Atnaujinta 2018-02-07 17:56

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos dominuojama valdančioji dauguma po 2016 m. Seimo rinkimų vadovus pakeitė 27-iose iš 100 didžiausių valstybės valdomų įmonių (VVĮ), o 2017 m. net 4 iš 10-ies VVĮ ir savivaldybių valdomų (SVĮ) įmonių vadovai buvo susiję su partijomis, dažniausiai – su socialdemokratais, liberalais ir konservatoriais.

Be to, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybos nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai, o valdybų narių interesus deklaruoja tik penktadalis VVĮ ir dešimtadalis SVĮ, teigiama „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikto tyrimo išvadose. Informaciją apie įmonių vadovų sąsajas su partijomis galite rasti čia.

Klesti „senos geros“ tradicijos

Praktika iš esmės nesiskiria nuo situacijos po ankstesnių Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų. Be to, kaip rašė VŽ, politikai rado būtų kaip išlaikyti įtaką VVĮ, nors jų valdybos nuo 2018 m. formaliai depolitizuotos.

TILS nurodo, kad pavyzdžiui, po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų vadovai keitėsi 38 savivaldybių valdomose įmonėse, po 2011 m. rinkimų – 31 įmonėje. Po 2008 m. Seimo rinkimų vadovai keitėsi 37 valstybės valdomose įmonėse, po 2012 m. rinkimų – 42 įmonėse.

Kai kurių įmonių vadovai keičiasi po kiekvienų rinkimų, kartais – net po kelis kartus. Pavyzdžiui, Vilniaus m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Vilniaus vandenys“ vadovai po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų keitėsi 2 kartus, po 2011 m. rinkimų – 1 kartą, po 2015 m. rinkimų – 2 kartus. Kauno m. savivaldybei pavaldžios įmonės UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ vadovai keitėsi po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų, po 2011 m. rinkimų keitėsi 3 kartus, po 2015 m. – 1 kartą.

Norintieji likti keičia partijas

TILS tyrimas parodė, kad labiausiai politizuotas iki šiol buvo valstybinių miškų sektorius, kuris šiuo metu reformuojamas: nuo 2018 m. sausio apjungtos buvusios urėdijos į vieną įmonę - VĮ Valstybinių miškų urėdiją.  Net 17-ka iš 42 jau buvusių urėdų 1992-2017 m. yra dalyvavę rinkimuose vienos ar kitos partijos sąrašuose.  O dalis jų įsigudrino kone su kiekvienu rinkiminiu ciklu šlietis prie valdžios partijų.  Tarp aktyviausiai rinkimuose dalyvavusių - Benjaminas Sakalauskas, buvęs generalinis miškų urėdas ir Rokiškio urėdijos vadovas, taip pat Eligijus Ryškus, buvęs Nemečinės urėdas.  Daugiausiai urėdų susiję šuo metu su Seime esančiais socialdemokratais (6), liberalais (5), konservatoriais ir tvarkiečiais (po 3).

Savivaldybių įmonėse aktyviausiai partijas mainė Gediminas Valinevičius, UAB „Kretigos vandenys“ vadovas.

Yra ir tokių, kurie apdairiai traukiasi iš valdžios netekusių partijų. Tarp jų, pavyzdžiui, Arvydas Vaitkus, VĮ Valstybinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas, kuris 2017 m. pabaigoje atsisakė Socialdemokratų partijos bilieto po to, kai pernai rudenį žlugo valdančioji valstiečių ir socialdemokratų koalicija.

Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ (TI) Lietuvos skyriaus vadovas, komentuoja, kad dažnas valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės vadovas yra susijęs su kokia nors politine jėga. Ir tai yra tik ledkalnio viršūnė, nes šiuo metu tai vertinti galime tik pagal tai, kokios partijos sąraše žmogus dalyvavo rinkimuose.

„O ką kalbėti apie narystes partijose, giminystės ar bičiulystės ryšius? Šito dabar paprasčiausiai nematome“, - sako TILS vadovas. Jo teigimu, būtent dėl to tyrime ir skirta daug dėmesio šių įmonių valdyboms, nes jos turi atlikti savotiško filtro vaidmenį, rodyti gerąjį pavyzdį ir tinkamai valdyti savo narių interesus.

Prof. Vitalis Nekrošis, Vadybos ir viešosios politikos instituto tyrimų vadovas, taip pat akcentuoja, kad politizacijos priežastys yra dvi: pirma, norima savo žmones pasodinti į valdžios postus. Antra, norima kontroliuoti viešųjų išteklių naudojimą. Dažniausiai šie abu motyvai yra susiję.

Antra vertus, jis mato tendenciją, kad patys VVĮ, viešųjų įstaigų vadovai keičia partijas, priklausomai nuo savivaldybėse susiformavusios valdančiosios daugumos, kad išlaikytų neskaidrias viešųjų pirkimų, kyšių sistemas, apgintų organizacijas nuo reformų.

„O kad tą politinį stogą išlaikytų, vadovai tiesiog pereina iš vienos partijos į kitą“, – VŽ yra teigęs politologas. Partijoms tai irgi yra naudinga, nes įstaigų vadovai vietos bendruomenėse yra atpažįstami, todėl padeda pritraukti daugiau balsų per rinkimus.

Valdybos pasiduoda valdžios įtakai

TILS tyrimas rodo, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybos taip pat nėra pakankamai atsparios politikų ir verslo įtakai. Tik retas valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės narys viešai praneša apie savo interesus, t.y. veiklas ir kitas aplinkybes, kurios gali paveikti jų sprendimus.

Iš 25 didžiausių VVĮ, turinčių valdybas, tik kas penkta (5 įmonės) viešina savo narių interesus, o iš 30 SVĮ – tai darė tik kas dešimta (3 įmonės). Tuo tarpu apie valdybų sudėtį skelbia 21 VVĮ ir 27 SVĮ.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonių valdybų nariams daugeliu atvejų neaišku, kaip reikėtų pranešti apie savo interesus ir kuriuo metu nusišalini nuo valdyboje priimamų sprendimų. Dalis jų teigia, kad valdybose interesai nėra valdomi.

Politikai myli paramą

Tyrime taip pat vertinta, kaip skaidriai bendrovės skirsto paramą. Tyrimo dalyvių teigimu, politikai siekia paveikti įmonių sprendimus dėl paramos skyrimo, ypač jei įmonės neturi aiškių paramos skyrimo kriterijų. Peržvelgus didžiausių bendrovių svetaines matyti, kad apie paramos teikimo tvarką skelbė beveik du trečdaliai VVĮ (9 iš 14) ir šiek tiek daugiau nei trečdalis savivaldybių valdomų bendrovių (11 iš 29).

Tyrimo metu TILS atliko konfidencialius pusiau struktūruotus kokybinius interviu su valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovais, esamais ir buvusiais valdybų nariais, savininko teises turinčių institucijų bei priežiūros institucijų atstovais.

Interviu imti 2017 m. lapkričio – 2018 m. sausio mėn. TILS taip pat analizavo, kokią tikslinę informaciją apie interesų valdymą ir atsparumą politikų įtakai savo svetainėse teikia 30 pagal 2016 m. metines pajamas didžiausių VVĮ ir 30 didžiausių SVĮ.

Įmonių vadovų sąsajos su partijomis nustatytos pagal VĮ „Registrų centro“ ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenis. Tyrimą finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šaltiniai: Th. May atidės balsavimą dėl „Brexit“ sutarties 3

„Bloomberg“, remdamiesi savo šaltiniais, skelbia, kad Theresa May, JK premjerė, atšauks numatytą rytojaus...

ETT: JK gali vienašališkai atšaukti „Brexit“ 5

Europos Teisingumo teismas (ETT) pirmadienį išaiškino, kad Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė gali...

„MG Baltic“ byloje apklausiamas buvęs VMI vadovas D. Bradauskas

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pirmadienį buvo...

Bendrovės privalės išviešinti tikruosius savo savininkus Rėmėjo turinys

Įgyvendinant 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą[i] dėl finansų sistemos naudojimo...

Vadyba
15:03
Lapkritį – 0,1% mėnesio defliacija

Lietuvoje lapkričio mėnesį buvo 0,1 proc. mėnesio defliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje...

Konteinerių krova Klaipėdos uoste muša rekordus

Abi Klaipėdos uosto konteinerių krovos bendrovės – Klaipėdos konteinerių terminalas ir „Klaipėdos Smeltė“ –...

Transportas
14:10
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 6

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

„Moody’s“ steigia biurą Vilniuje: kalbama apie šimtus darbuotojų 14

„Moody’s“ Vilniuje steigs savo naujausią biurą Europoje. VŽ žiniomis, naujajame biure gali būti įdarbinta...

Seimas taiso klaidą dėl sumažėjusio tantjemų apmokestinimo 1

Seimas bando taisyti klaidą dėl sumažėjusio tantjemų ir kai kurių kitų pajamų rūšių apmokestinimo.

Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail...

Transportas
12:28
Kitų metų biudžete – daugiau lėšų ikimokyklinių pedagogų algoms

Kitų metų biudžeto projekte, dėl kurio priėmimo antradienį balsuos Seimas, skirti keli milijonai papildomų...

Darius Počebutas: jei eini teisingu keliu, sėkmė pati tave susiranda Rėmėjo turinys

Viena pirmųjų Lietuvos odontologijos klinikų prieš dešimtmetį tapo Tarptautinio implantacijos instituto...

Vadyba
06:00
Tradicijų ir technologijų sandrauga užtikrina pranašumą Rėmėjo turinys 1

Nuo tekstilės pramonės gaminių kurjerio iki pasaulinės įmonės – tai transporto ir logistikos grupės ALPI...

Pramonė
06:00
Žodis žvirbliu išskrenda, bumerangu smogia 13

Vyriausybė žada sudaryti palankesnes sąlygas stambiems investuotojams, tačiau pastarosiomis dienomis iš jos...

Migracijos tvarkos peržiūra vėluoja – užtruko diskusijos, kaip ją keisti Premium 5

Vyriausybei nepavyko jau šiemet įgyvendinti darbo migracijos procedūrų patobulinimo, numatant palankesnius...

Ežerų nuomininkai skundžiasi nuostoliais, bet nuomos neatsisako Premium 3

Lietuvoje išnuomota beveik 900 ežerų, kurių nuomininkai sako, kad šis turtas neša vien nuostolius. Vis dėlto...

Agroverslas
05:45
N. Pašiniano blokas triuškinančia pergale laimėjo rinkimus Armėnijoje

Sekmadienio rinkimuose į Armėnijos parlamentą užtikrintai laimėjo ir valdžioje įsitvirtino šalies laikinojo...

Verslo aplinka
2018.12.09
Tūkstančiai susirinko į mitingą reikalauti didesnių algų mokytojams 71

Maždaug 6 tūkst. žmonių sekmadienį susirinko į protesto akciją Vilniuje reikalauti sparčiau kelti algas...

Verslo aplinka
2018.12.09
Ingrida Šimonytė pagal populiarumą toliau vejasi Gitaną Nausėdą 30

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio...

Verslo aplinka
2018.12.09
Seimas įvedė kadencijas Seimo kontrolieriams 1

Parlamentarai apribojo Seimo kontrolierių kadencijų skaičių. Už tokias įstatymo pataisas balsavo 101...

Verslo aplinka
2018.12.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau