Pagal vienišių skaičių tapome antri Europoje: pokyčiai atveria galimybių

Publikuota: 2017-10-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Per penkerius metus po vieną gyvenančių asmenų skaičius Lietuvoje ūgtelėjo nuo 31,7 iki 39,4% ir pagal vienišių skaičių mūsų šalis tapo antra Europoje. Prie tendencijos, kad ES vyrauja vieno asmens namų ūkiai, vis labiau prisitaiko gamintojai.

Europoje trečdalis visų namų ūkių pernai buvo vieno žmogaus, rodo rugsėjį paskelbti Eurostato duomenys. Pagal po vieną gyvenančių asmenų skaičių pirmauja Švedija (51,8%), antra – Lietuva. Tiesa, skirtingai nei Statistikos departamentas, Eurostatas nurodo, kad tokių namų ūkių mūsų šalyje – 43,3%. Toliau rikiuojasi Danija (42,6%), Suomija (41%) ir Vokietija (40,5%).

ES yra 220 mln. namų ūkių: 33% jų yra vieno asmens, 25% – poros be vaikų, 20% – poros su vaikais ir kiti namų ūkiai, pavyzdžiui, kai vaikus augina vienas tėvų ar seneliai.

Eurostatas nurodo, kad poros su vaikais (17%) ar poros be vaikų (14%) Lietuvoje sudaro mažiausią dalį, palyginti su kitomis ES šalimis. Suomijoje poros be vaikų sudaro 32% namų ūkių, Airijoje poros su vaikais – 28% ir tai didžiausi skaičiai ES.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Rugsėjį paskelbtame Statistikos departamento leidinyje „Namų ūkių biudžetai 2016“ skaičiuojama, kad vieno gyvenančio asmens vidutinės vartojimo išlaidos yra didžiausios, palyginti su kitais namų ūkio tipais, – 374,4 Eur per mėnesį. O, pavyzdžiui, poros su vaikais vidutinės vartojimo išlaidos kiekvienam ūkio nariui nesiekia 259 Eur.

Kiti poreikiai

Vienas gyvenantis asmuo, pasak statistikų, daugiau nei šeimos su vaikais ar be vaikų išleidžia pinigų ir maistui, ir sveikatos priežiūrai, ryšiams, alkoholiniams gėrimams, taip pat būstui apstatyti, namų apyvokos reikmėms.

Gamintojai vienišius vis dar traktuoja kaip nišą, ne kaip daugumą, tačiau jeigu statistika toliau keisis į tą pačią pusę, vieni gyvenantys asmenys taps dauguma Europoje.

Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Lietuvos biuro vadovė, sako, kad tokios tendencijos – ne naujiena jau kurį laiką.

„Statistika jau kurį laiką rodė, kad bent Vokietijoje daugėja po vieną gyvenančių jaunų dirbančių žmonių, kurie keliasi gyventi į miestus. Namų ūkių skaičius per dešimtmetį išaugo, gyvenamasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, taip pat didžiausias per kelis dešimtmečius. Ir pirmiausia į tai reagavo rinka, siūlanti būsto įrengimo sprendimus, – ir gyvendamas vienas žmogus turi turėti visus būtiniausius baldus bei buitinę techniką“, – „Litexpo“ pranešime spaudai cituojama p. Gurinskienė.

Mažiau gamina, bet virtuvė svarbu

Daugėjant vienų gyvenančių asmenų, maisto pramonė seniai susizgribo ir perėjo prie mažesnės talpos pakuočių, mažus butus pradėjo siūlyti statybininkai. Pokyčiai visuomenėje atveria daugiau galimybių Lietuvos baldų gamintojams ir eksportuotojams.

„Kalbame apie Vakarų Europos šalį, kuri pripratusi prie aukštų standartų, kokybės, o finansiškai saugiai besijaučiantys žmonės investuoja į savo namų jaukumą. Vienas vokietis per metus statistiškai baldams atnaujinti išleidžia apie 400 Eur. O tai, kad vokiečiai miega ant lietuviškų lovų ar svečius priima ant Lietuvoje gamintų sofų, – jokia naujiena“, – sako Lietuvos biuro vadovė.

Tai, kad keičiasi Europos demografinė struktūra ir joje mažėja vaikų, taip pat lemia išlaidų paskirstymą būstui įrengti. Pavyzdžiui, vokiečiai anksčiau lėšas skirdavo vaiko kambariui įrengti, o dabar daugiau dėmesio skiria virtuvei.

„Matome dar vieną paradoksą – žmonės vis rečiau ruošia maistą ir valgo namuose, tačiau jiems labai svarbu, kaip įrengta virtuvė, kokia joje buitinė technika. Šis stereotipas ateina iš ankstesnių laikų, tačiau panašu, kad vieta, kur užsiplikai kavą ir pusryčiauji, vis dar yra namų širdis“, – atkreipia dėmesį p. Gurinskienė.

Į vienišius orientuojasi ir IKEA

Apžvalgininkai taip pat pabrėžia, kad nors vienu didžiausių pasaulyje baldų gamintojų tituluojama IKEA savo kataloguose bei būsto sprendimuose vis dar akcentuoja šeimą ir iš asortimento nešalina vaikų kambariui skirtų sprendimų, matyti, kad ir ji pamažu orientuojasi į gyvenančius po vieną.

Eurostato duomenimis, tendencija jauniems mokslus baigusiems žmonėms išsikelti iš tėvų namų ir pradėti atskirai gyventi Europoje matoma jau 60 metų, tačiau pasirinkimas ne kurti šeimą, o gyventi pavieniui populiarėja pastaruosius kelis dešimtmečius.

Pavieniui pasirinkę gyventi darbingo amžiaus žmonės – vienas segmentas. Kita nemaža dalis yra pagyvenę žmonės, pagal statistikus, kas trečias senjoras Europoje gyvena vienas. Specialistai tai sieja su gyvenimo kokybės pokyčiais, ilgėjančia gyvenimo trukme.

Mažiau būtinųjų išlaidų

Statistikos departamento teigimu, per pastaruosius ketverius metus labiausiai padidėjo Lietuvos gyventojų vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai, būsto apstatymui, namų apyvokos įrangai ir kasdienei būsto priežiūrai bei išlaidos įvairioms prekėms ir paslaugoms, kurių didžiąją dalį sudaro asmeninės priežiūros prekės ir paslaugos.

Vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos 2016 m. buvo 297,5 Eur vienam asmeniui per mėnesį ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 20,3%, arba 50,1 Eur per mėnesį.

Vartojimo išlaidų struktūra skiriasi namų ūkiuose, priklausančiuose įvairioms socialinėms ir ekonominėms grupėms. Pavyzdžiui, pensininkų namų ūkiuose būtiniausios išlaidos (maistui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai) sudarė 76%, samdomųjų darbuotojų namų ūkiuose – 59%, o savarankiškai dirbančių asmenų šeimose – 42,8%.

Būtinųjų išlaidų dalis iš visų išlaidų nuo 2012 m. (namų ūkių tyrimas atliekamas kas 4 metus) sumažėjo daugiau nei 5%.

Beje, dirbančių savarankiškai namų ūkiuose išlaidos transportui, ryšiams, poilsiui ir kultūrai visose vartojimo išlaidose sudarė didesnę lyginamąją dalį nei kituose namų ūkiuose. O didžiausiomis pajamomis disponavusios pajamų kvintilinės grupės vidutinės vartojimo išlaidos siekė 487 Eur vienam asmeniui per mėnesį.

[infogram id=“d28b1733-5ade-4e53-8c78-2f469776adf1“ prefix=“ScE“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Namų ūkių iš vieno asmens dalis“]

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Infliacijos įtaka: „Tesco“ klientai taupo, „Danone“ mažina asortimentą Premium

JK mažmeninės prekybos tinklo „Tesco“ prekybos duomenys rodo, kad kylanti infliacija keičia vartotojų...

Prekyba
2022.07.05
Lietuva siūlo Baltijos šalių elektros tinklus su Europa sinchronizuoti sparčiau

Lietuva siūlo spartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais...

Pramonė
2022.07.05
Streikas Norvegijoje dujų kainas Europoje išsiuntė į padebesius Premium

Vienos Norvegijos naftos ir dujų sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos streikas kėsinasi beveik ketvirčiu...

Rinkos
2022.07.05
„Siena“: „Vičiūnai Rus“ iš Rusijos biudžeto pernai gavo 14 mln. Eur subsidijų 5

Visvaldo Matijošaičio, Kauno mero, ir Liudo Skieriaus kontroliuojamos „Vičiūnų grupės“ įmonė Kaliningrade...

Pramonė
2022.07.05
Baltarusijoje daliai įmonių uždrausta laisvai disponuoti akcijomis, yra ir lietuvių 1

Baltarusijos vyriausybė sudarė užsienio akcininkų valdomų įmonių sąrašą, kurių be valdžios leidimo...

Pramonė
2022.07.05
Į M. Majausko priekaištus „Lifosos“ administratorius atsako primindamas savo įgaliojimus

Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, sako, kad ima šlubuoti pasitikėjimas...

Pramonė
2022.07.05
B. Andriuškaitė pardavė „Vičiūnų grupės“ akcijas kitiems akcininkams 3

14,3% UAB „Vičiūnų grupės“ akcijų valdžiusi Birutė Andriuškaitė jas už 7 mln. Eur pardavė įmonę...

Pramonė
2022.07.05
„Snaigės“ profsąjungos vadovas: įmonei reikalingas stiprus investuotojas 2

Beveik 10 mln. Eur skolų turinti ir restruktūrizuotis siekianti Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma...

Pramonė
2022.07.05
„SCT Lubricants“ grynojo pelno marža viršijo 20% Premium 3

Klaipėdos automobilių alyvų ir skysčių gamybos UAB „SCT Lubricants“ pardavimo pajamos per 2021 metus išaugo...

Pramonė
2022.07.05
NKT, „Prysmian“, „Hitachi“ ir „Budimex“ – tarp galimų „Harmony Link“ statybos rangovų

Brangiausią Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizavimo su Vakarų Europa projektą – jungtį...

Pramonė
2022.07.05
Vokietijos „Uniper“ iki žiemos žada pastatyti SkGD terminalą Šiaurės jūroje 2

Vokietijos Žemutinės Saksonijos federalinės žemės valdžios institucijos suteikė leidimą energetikos milžinei...

Rinkos
2022.07.05
TEA: dėl Rusijos veiksmų šiemet dujų vartojimas gali mažėti, kitąmet – nežymiai augti 1

Šiais metais dujų suvartojimas sumenks išaugus kainoms ir Rusijai mažinant tiekimą į Europą, o ateinančiais...

Pramonė
2022.07.05
Finansų viceministrė: sumažinus degalų akcizą litras benzino atpigtų 4 ct 32

Benzino kainai Lietuvoje perkopus 2 Eur ribą ir daliai politikų raginant mažinti degalų akcizą, tokia...

Verslo aplinka
2022.07.05
Medžiagų kainos nusistovi, bet nuolaidų nesitikėkite – jas nusinešė energijos baubas Premium 21

Stabilizuojantis pagrindinių statybinių žaliavų kainoms, gamybininkai tvirtina, kad siūlydami produktus dabar...

Statyba ir NT
2022.07.05
N. Dagilis apie „BalPol“ pardavimą: geriau, nei pralaimėti konkurencinę kovą Premium 8

Verslininkas Nemunas Dagilis, pardavęs polistireninio putplasčio gamintojo „Baltijos polistirenas“ („BalPol“)...

Pramonė
2022.07.05
„Normalių rusų“ be prekių nenorėjusi palikti „Decathlon“ visgi užsidaro – stringa tiekimas Premium

Nepaisydama kritikos bangos, boikotų ir agresorei Rusijai taikomų sankcijų, Prancūzijos sporto prekių...

Prekyba
2022.07.05
Lietuviai Škotijoje semiasi patirties būsimiems vėjo elektrinių jūroje projektams Verslo tribūna

Kitąmet Lietuvoje bus skelbiamas didžiausias jos istorijoje vėjo energetikos projekto konkursas – Baltijos...

Vadyba
2022.07.05
„Orlen Lietuva“ po remonto atnaujino gamybą

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla...

Pramonė
2022.07.04
„Klaipėdos nafta“ vertins galimybes išplėsti SkGD terminalo pajėgumus 10

Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ vertins galimybes išplėsti...

Pramonė
2022.07.04
Birželį elektra Lietuvoje brango 36%

Sumažėjus atsinaujinančių energijos išteklių bei išaugus šiluminių elektrinių gamybai vidutinė elektros kaina...

Pramonė
2022.07.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku